Aktualijos

Ukraina laidoja V. Putino karus, Lietuva – ne 2026 m. liepos 29 d.

Vieni populiariausių 2026-ųjų vasaros vaizdų Lietuvoje – degančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir prie degalinių besimušančių bei besiplūstančių Rusijos gyventojų. Kuo puikiausiai galima tai suprasti, nes juk visi Lietuvoje suvokia: smogi naftai – silpnini Rusiją. Tuo labiau kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nenustoja kartoti, jog būtent nafta finansuoja Rusijos karus, todėl norėdami taikos turime neleisti Rusijai stiprėti prekiaujant nafta.

Ir visiems Lietuvoje tai akivaizdu, bet tik iki to momento, kada reikia atsakyti į klausimą, o kas su nafta vyksta Lietuvoje. Kai bandai į jį atsakyti, visas milžiniškas nuomonės formuotojų ir didelės dalies Lietuvos įtakingųjų patriotizmas kažkur dingsta, o tuo metu nafta liejasi laisvai.

Beveik visą Rusijos karo Ukrainoje laikotarpį naftos produktų vartojimas Lietuvos transporto ir susisiekimo sektoriuose, nepaisant valstybės, o tam tikrais atvejais ir stambių kapitalo grupių leidžiamų pinigų žaliajam smegenų plovimui, augo, o visos mūsų redakcijos pastangos suvienyti Lietuvos elitą, kad ryžtingai stotų į kovą su nafta dėl mūsų šalies ekonomikai ir saugiai ateičiai maksimaliai naudingos pažangos, atsimušdavo į didelės dalies verslo, politikos ir kitų sričių elito gelžbetoninį abejingumą.

Tai visai nestebina žvelgiant į praeitį, bet turi pagrindo kelti nerimą ir net gąsdinti, žvelgiant į naftos milijardais finansuojamus karus – tiek šiandien vykstantį Ukrainoje, tiek tą, kuris gresia Lietuvai. Kodėl nestebina? Jei kalbame apie iškastinio kuro vartojimo toleravimo faktą, čia nėra nieko naujo. Prieš 20 ir daugiau metų lygiai taip pat bandėme šalį suvienyti kovai su Rusijos koncernu „Gazprom“, o vėliau – su dar vienu Rusijos koncernu „InterRAO“, tačiau didelė dalis elito, kol tai buvo patogu ir naudinga, apsimesdavo, kad šios kovos nepastebi ir jos poreikio nesuvokia. Taigi, visą dešimtmetį Lietuvoje kovojome su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel politika, palankia koncernui „Gazprom“, raginome vienytis ir tokiai politikai priešintis, tačiau didelė dalis patriotizmą demonstruojančio elito nesivienijo. Bet vos tik prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, staiga daugelis patriotų praregėjo ir pradėjo labai intensyviai kaltinti A. Merkel, kad jos politika, palanki iškastiniam kurui, padėjo V. Putinui finansuoti Rusijos karą.