Visuomenė

Kokio ekonominio ir finansinio švietimo reikia valstybei? 2026 m. liepos 29 d.

Žvelgdami į Lietuvos ateitį ir į egzistuojančius rezervus, kurie leistų Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei greičiau augti bei didintų vienybę valstybėje, todėl ji būtų saugesnė, jau seniai žurnale kalbame apie būtinybę tikslingai rūpintis visuomenės ekonominiu raštingumu. Beje, tuo užsiima daugybė pažangiausių šalių, nes aiškiai suvokia, kad ekonomiškai raštinga visuomenė, kuri supranta procesus, lemiančius jos pačios gerovę, yra ne tik vieningesnė ir sunkiau paveikiama destrukcinių jėgų, bet ir daug labiau linkusi remti pažangą, kuri, nors ir nepopuliari, ilguoju laikotarpiu yra būtina, kad gerovė augtų.

Deja, Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų iš sovietų okupacijos išsivadavusių valstybių, esančių pasienyje su Rusija, ekonominis švietimas yra ypač apleistas. Juk tamsesnę visuomenę lengviau skaldyti ir valdyti, be to, tokioje realybėje valstybei lengviau primesti tuos ekonomikos funkcionavimo modelius, kurie padeda kapitalą koncentruoti stambiojo kapitalo rankose. Būtent toks Rusijos interesų ir vietos veikėjų godumo mišinys trukdo realizuoti proveržį visuomenės ekonominio švietimo srityje. Vis dėlto pasiduoti ir šią problemą ignoruoti būtų labai neatsakinga, todėl šiame pažangai skirtame žurnalo numeryje apie visuomenės švietimą kalbamės su vienos ryškiausių institucijų, kurios rūpinasi visuomenės finansiniu švietimu, „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje, vadove Jūrate Cvilikiene. Tikimės, kad jos įžvalgos ir mūsų keliami klausimai paskatins Lietuvos elitą įveikti destrukcines jėgas ir visuomenės ekonominiam švietimui skirti reikiamą dėmesį.

Gerbiama Jūrate, visų pirma norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę apie tai, kokią įtaką piliečių gerovei turi finansinis raštingumas, kuriam skiriate reikšmingą dėmesį. Kurie kitų valstybių duomenys leidžia teigti, kad visuomenės finansinio raštingumo didinimas teigiamai veikia tiek piliečių gerovę, tiek valstybės raidą?

Man atrodo, kad mes dažnai nesuvokiame, kokią įtaką finansinis raštingumas iš tiesų turi mūsų piliečių kasdienybei. Ši sritis yra persmelkusi turbūt kiekvieną mūsų gyvenimo dieną. Ne tik priimame sprendimus dėl išlaidų balanso ar pajamų, bet neišvengiame ir mus supančių ekonominių iššūkių, pavyzdžiui, pandemijos ar infliacijos, verčiančios galvoti apie tai, ką daryti su savo santaupomis – išleisti ar ilgainiui kaupti rezervą. O jei pasirenku kaupti, kaip tuos pinigus laikyti saugiai, kaip investuoti ir apsaugoti savo santaupas?

Kuo anksčiau leidžiame jauniems žmonėms praktiškai išbandyti finansinius sprendimus, kuo anksčiau kalbamės apie realų gyvenimą, tuo geresni jų finansinio raštingumo rezultatai.

Visuomenės finansinio raštingumo lygis svarbus ne tik asmeninių finansų valdymo, bet ir visuomenės ekonominio vystymosi sprendimuose. Juk visų visuomenių siekiamybė yra finansiškai stipri vidurinė klasė, galinti pasirūpinti savo namų ūkiu, vaikais, jų išsilavinimu, šeimos sveikatos apsauga. Tai yra stabilumo pagrindas, ekonomikos variklis, stambiųjų ir smulkiųjų verslų kūrimosi pagrindas.

Finansinis raštingumas svarbus tiek priimant pirmuosius finansinius sprendimus mokykloje, tiek norint apsisaugoti nuo sukčių, tiek siekiant tvariai valdyti asmeninius finansus ir geriau suprasti, kas vyksta šalyje, kas vyksta už jos sienų ir kaip tai veikia mano finansinę situaciją ilgalaikėje perspektyvoje. Šioje srityje lyderiaujančiose valstybėse finansinis raštingumas diegiamas jau mokyklose, esama kompleksinių programų ir aiškių strateginių krypčių, padedančių užtikrinti, kad gyventojai būtų finansiškai raštingi, kad suprastų, galėtų įvertinti riziką ir priimtų pasvertus sprendimus.

Ar galima teigti, kad kokybiškas finansinis raštingumas lemia ir atsakingesnį visuomenės elgesį, o tai yra kone pamatinė ilgalaikės visuomenės, šeimos ir piliečio gerovės priežastis?

Tai tikrai yra labai svarbi sudedamoji dalis, nes išsilavinusiu ir platesnį suvokimą turinčiu žmogumi sunkiau manipuliuoti, jį gerokai sunkiau apgauti ir paveikti. Finansinis raštingumas lygiai taip pat prisideda prie šių žinių ir platesnio suvokimo, leidžiančio priimti sau palankius sprendimus. Pastebiu, jog Lietuvoje, trūkstant žinių ir supratimo, dažnai gyventojai įvairiuose kontekstuose elgiasi taip, kaip elgiasi jų artimiausia aplinka.

Ir tai yra užburtas ratas, nes jis kartojasi: suaugusiųjų finansinis raštingumas vidutinis, jaunų žmonių finansinis raštingumas vidutinis, o mokomės vieni iš kitų. Tada per šventes, Velykas ar Kalėdas, aptariame visiems svarbius sprendimus ir elgiamės taip, kaip išgirstame iš tų, kuriais pasitikime. Taigi, manau, kad žinios tikrai labai svarbios, jų egzistavimas visuomenėje didina mūsų atsparumą klaidingiems sprendimams.