Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Aktualijos

GINTARĖ Verbickaitė: „Lietuvai būtini vienaragiai, ir jų gali būti daugiau“

Prieš 20 metų, kai buvo kuriamas žurnalas „Valstybė“, kaip vieną pagrindinių tikslų buvome išsikėlę maksimaliai prisidėti prie technologiškai pažangių verslų, startuolių, o gal ir vienaragių ekonominio potencialo Lietuvoje augimo. Buvome įsitikinę, kad augantis technologiškai pažangių verslų skaičius yra ne tik būdas stiprinti Lietuvos ekonomiką ir didinti valstybės pajamas bei piliečių gerovę, bet ir užauginti naują verslo lyderių kartą, kapitalo elitą, nesusijusį su sovietine praeitimi, Rusijos bei kitomis destrukcinėmis įtakomis ir įgalų kurti pažangesnę valstybę.

Reikia pripažinti, kad kai prieš 20 metų teigėme, kad Lietuvoje gali atsirasti milijardinės vertės startuolių, daugelis tuo netikėjo, o šiandien tai yra realybė, ir niekas neabejoja, kad tai įmanoma. Vis dėlto dar išlieka abejojančiųjų, ar tai tikrai labai naudinga valstybei, ir skatinančiųjų pinigus nukreipti į kitas sritis, o potencialius vienaragius palikti rinkos ir likimo valiai. Tad apie tai, koks šiandienis technologinės pažangos potencialas, ypač atsižvelgiant į dirbtinio intelekto plėtrą, kurių startuolių proveržis matomas ryškiausiai, kodėl valstybė šį proveržį turėtų remti, kiek milijonierių jau pagimdė startuolių ekosistema ir kitomis aktualiomis bei, manytume, įdomiomis temomis kalbamės su Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadove Gintare Verbickaite.

Pradėsiu nuo turbūt labiausiai intriguojančio klausimo: ar yra žinoma, kiek milijonierių, o gal ir milijardierių Lietuvoje užaugino startuolių ekosistema?

Jeigu prieš 15 metų būtume pasakę, kad Lietuvoje startuoliai sukurs šimtus milijonierių, daugeliui tai būtų skambėję kaip fantastika. Šiandien tai jau yra faktas. Startuolių ekosistema Lietuvoje užaugino ne vieną ir ne 10 sėkmės istorijų. Kalbame apie šimtus žmonių, kurie kapitalą sukaupė ne paveldėjimo ar privatizavimo būdu, o kurdami pasaulinius technologijų produktus iš Lietuvos.

Svarbiausia, kad startuolių sėkmė aktuali ne tik jų įkūrėjams. Per akcijų opcionų sistemą šia gerove plačiai dalijamasi su darbuotojais. Puikus pavyzdys – antrinis „Vinted“ akcijų sandoris už 880 mln. eurų, suteikęs galimybę darbuotojams parduoti dalį turimų akcijų ir tiesiogiai pasinaudoti pirmojo Lietuvos vienaragio finansine sėkme. Kitas pavyzdys – bendrovė „Hostinger“, darbuotojams išmokėjusi 11,8 mln. eurų vien pagal opcionų programą.

Esu įsitikinusi, kad Lietuva turi visas galimybes užauginti pasaulinio lygio dirbtinio intelekto bendrovių. Tikrasis iššūkis – sukurti sąlygas, kad jų sėkmės istorijos būtų rašomos Lietuvoje, o ne kitur.

Šie kapitalą ir unikalią patirtį, kaip kuriamas pasaulinio lygio verslas, įgiję profesionalai vis dažniau ir patys tampa investuotojais, mentoriais ar naujų verslų steigėjais. Vien iš „Vinted“ išėjusių darbuotojų sukurtų startuolių skaičius jau viršija 25. Ekosistemoje kuriasi vis daugiau startuolių, iš jų išaugusios sėkmingos technologijų įmonės teikia reikšmingą ekonominę naudą šaliai.

Kol kas galime pasidžiaugti, kad mūsų įkūrėjai stengiasi išlaikyti įmones Lietuvoje. „Startup Lithuania“ ir „Dealroom.co“ duomenimis, beveik trys ketvirtadaliai įmonių išsilaiko Lietuvoje, o tai yra mažiausias startuolių būstinių iškėlimo procentas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse. Tam, kad Lietuvos startuoliai ir toliau rinktųsi kurti bei plėsti verslus būtent čia, turime užtikrinti tai, kas verslui svarbiausia: saugią valstybę, stiprią švietimo sistemą, mažesnę biurokratinę naštą, konkurencingą investicinę aplinką ir stabilią bei prognozuojamą mokesčių politiką.

Panašūs straipsniai: