Laisvalaikis

Lietuvos vyno rinkos atspindžiai 21-uose parodos „Vyno dienos“ metuose 2026 m. liepos 29 d. Arūnas STARKUS

Šiandien Lietuva – gana brandi vyno rinka, mūsų someljė – tarp stipriausių Europoje ir pasaulyje, esame vynuogių vyno gamybos zona su savo vyndariais ir lietuviškomis vynuogėmis. Vis dėlto vyno laukas ypač sparčiai pradėjo vystytis vos prieš 20 metų, kai įstojus į Europos Sąjungą panaikinti barjerai vyno importui ir ne tik pradėjo daugėti vyno platintojų, bet ir išsivystė vyno žinių formavimo bei sklaidos infrastruktūra: someljė asociacija ir mokykla, specializuota spauda, pradėti rengti vyno čempionatai, formavosi vyndarių asociacijos ir pradėta organizuoti gėrimų paroda „Vyno dienos“ – ilgainiui ji tapo didžiausiu vyno renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje. Jos istorijoje nuo 2005 iki 2026 m. atsispindi ir esminiai pokyčiai Lietuvos vyno lauke.

2005–2008 m. – plyno lauko investicijos

2003 m. rudenį Lietuvoje buvo vos septyni vyno importuotojai ir žiūrint į parduotuvių lentynas regėjosi nearti verslo dirvonai: kiekvieno regiono ar tipo vyno – vos keli gamintojai, neretai didžiausi. Buvo galima nusipirkti tik tris Bordo Grand Cru Classé, Burgundijai atstovavo didelis božolė gamintojas, „Pinot Noir“ – vos poros gamintojų, rinkoje buvo vos vienas užsilikęs sausas „Riesling“, jokio „Gewürztraminer“ ar daugelio mėgstamo „Primitivo“ ir pan. Tad natūralu, kad 2004 m. atsivėrus sienoms rinka pradėjo pildytis. 2005-aisiais pirmojoje vyno parodoje „Vyno dienos“, be organizatoriaus „Vyno klubo“, jau dalyvavo ne tik pora senbuvių, bet ir tik ką biurą Lietuvoje atidariusi Danijos, Olandijos, Vokietijos „AMKA“ bei vienas Austrijos vyndarys.

„Vyno klubo“ direktorė Rasa Starkuvienė taip prisimena pradžią: „2005-ieji – pirmasis kartas. Nežinojome, kas išeis, bet tikėjome, kad kuriame šventę, Vilniaus miesto šventę, pačioje miesto širdyje – Šiuolaikinio meno centre (ŠMC). Kaip šiandien prisimenu apniukusį gegužės 6-osios dangų, lynojo. Lindėjome didelėje palapinėje ŠMC kiemelyje. Susirinko keli pardavėjai, daugiau keliaujantys arba reziduojantys užsienio atstovai. Jie suprato, koks renginys užgimsta. Anuomet atrodė, kad tokie renginiai įmanomi tik vyno šalyse. Nors saulės taip ir neišmeldėme, nuotaika buvo ypatinga – šventėme gyvenimą, šventėme laisvę. Šypsenos, garsios kalbos, apsikabinimai ir, žinoma, vyno taurės, ant kurių išgraviruota „Vyno dienos 2005“. Kai kam tai tapo taurių kolekcijos pradžia. Renginį vainikavo 1945-ųjų, pergalės metų, derliaus vyno degustacija. Vyndariams tai buvo pirmasis derlius po karo. Šventė pasisekė, ir viltis surengti ją ir kitąmet tapo vis tikresnė.

2006-ieji. Vis labiau tikėjome savimi. Didieji vyno platintojai nusprendė dalyvauti parodoje. Austrijos ambasadoriaus Michaëlio Schwarzingerio ir ypač jo žmonos Rosemarijos dėka atvyko Austrijos vyndarių. Persikėlėme į erdvias ŠMC sales. Daugėjo degustacijos salių. Žmonės norėjo vis daugiau renginių. Užsienio šalių ambasadorių pagalba buvo nepamainoma. Jiems tai – unikali galimybė parodyti svarbią savo šalies žemės ūkio šaką – vyndarystę. 2006-aisiais turėjome net Kanados vyno stendą. Jį suorganizavo tuomečio Kanados patikėtinio žmona Marianne Kohl. Kilusi iš Danijos, būtent per šios šalies importuotojus ji surinko puikią Kanados vyno tapatybės kortelę ir pateikė Lietuvos žmonėms. Tais metais mūsų šalyje lankėsi tuometis Sakartvelo prezidentas Micheilas Saakašvilis. Taip į parodos atidarymą atvyko šalies, vyno istorikų laikomos vyndarystės lopšiu, vadovas. Na, ne be nuotykių. Pagal protokolą, jį turėjo lydėti atitinkamo lygio mūsų šalies pareigūnas. Kadangi mūsiškiai aukšto rango politikai „Vyno dienose“ lankytis drovėjosi, jį atlydėjo tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis ir padėjo atlaikyti protokolo reikalavimus.

2007–2008 metai. „Vyno dienos“ išsprogsta lyg sakuros šiltą pavasario dieną. Tiek iškilių asmenybių, menininkų, dėstytojų parodos lankytojai dar nebuvo matę. Pagauti lankytojų smalsumo, pasikviečiame knygos „1855 Bordeaux: A History of the Bordeaux Classification“ autorių Dewey Markhamą Jr. Jis atvyksta į Lietuvą supažindinti mūsų su garsiausiais Grand Cru vynais iš Bordo. Meno istorijos profesorė Hilary Hope Guise skaito paskaitas ne tik vyno, bet ir meno mėgėjams „Vynas ir menas“. Įspūdinga! Tokių unikalių paskaitų ir degustacijų nerasite net rimtose parodose Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje… O mes, prašau – jau degustuojame geriausius pasaulio vynus, kalbame apie antiką, impresionizmą, vienuolius ir vyną. Sužinoję apie parodą, nė nedvejodami iš Australijos atvyksta lietuvių emigrantai Raminta ir Egidijus Rusilai. Jau kurį laiką jie gyveno Vakarų Australijoje, netoli Perto, ir darė nuostabų vyną vyninėje „Sienna Estate“ (dabar „Barnyard 1978“). Negana to, būtent tais metais įteikiami pirmieji Lietuvos vyno čempionato apdovanojimai. Jame 2010 m. debiutavo ir lietuviško vyno sekcija.“