Politika

Pandemijos sukeltų iššūkių kontekste ES demonstruoja ryžtą

Pokalbis su Andriumi KUBILIUMI,

Europos Parlamento nariu

2020-11-23

Europa šiuo metu kovoja su antrąja COVID-19 banga. Kaip manote, ar Europos šalys sugebės ją suvaldyti iki pasirodant vakcinai?

Pandemija apėmusi visą Europą, todėl visos šalys turi tą patį rūpestį – kaip mažinti sergančiųjų skaičių. Atsiranda galimybė mokytis vieniems iš kitų, nes jau yra nemažai valstybių, savo veiksmais sugebančių pademonstruoti, kad moka suvaldyti antrąją pandemijos bangą. Pirmoji buvo Airija, dabar prie tokių valstybių prisideda net ir Belgija, kuri visada atrodydavo labai lėta ir prastai besitvarkanti. Reikėtų paminėti ir Olandiją bei Prancūziją, nes jose taip pat mažėja ligos COVID-19 atvejų.

Tai teikia vilties, nes gal net ir nesulaukus vakcinos Europa antrąją koronaviruso bangą sugebės neblogai suvaldyti. O vakcina, atrodo, tikrai artėja. Europos Sąjunga (ES) visai neseniai patvirtino centralizuotus vakcinos pirkimus. Manau, kad bent jau JAV gyventojai gali būti pradėti skiepyti jau nuo gruodžio vidurio. Tai leidžia tikėtis, kad ši pasaulinė krizė bus įveikta gana efektyviai.

Kokią didžiausią pandemijos sukeltą problemą ES paminėtumėte?

Akivaizdžiausias pandemijos padari-nys – ekonomikai sukelti iššūkiai. Šiame kontekste džiugina tai, kad ES jau nuo pavasario demonstruoja gana ryžtingus veiksmus ir elgiasi kardinaliai kitaip, negu elgėsi per pasaulinę finansų krizę 2008–2012 metais. Dabar ES, vos tik užklupus COVID-19 sukeltai krizei, jau nuo pat pradžių sakė, kad pinigų bus tiek, kiek reikia. Vienareikšmiškai šalių ekonomikoms padės atsigauti tiek Europos centrinis bankas, dar pandemijos pradžioje paskelbęs 750 mlrd. eurų Specialiąją pandeminę pirkimo programą, tiek panašaus dydžio vėliau paskelbtas ES atsigavimo fondas.

Reikėtų peržiūrėti buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės parengtus planus, ypač dėl Atsigavimo fondo lėšų panaudojimo ir dėl Ateities ekonomikos DNR. Labai svarbu šiuos pinigus tinkamai panaudoti dideliems – ekonomikos modernizavimo – tikslams.

Tai unikalūs ir labai svarbūs ES finansiniai bei politiniai žingsniai, todėl šis laikotarpis ypač reikšmingas, nes kaip visada, artėjant naujai daugiametei finansinei perspektyvai, su kuria šiuo metu svarstomas ir visas Atsigavimo fondo paketas, užverda karštos diskusijos tiek tarp šalių narių, tiek tarp svarbiausių ES institucijų.

Tarp šalių narių pradinis sutarimas buvo pasiektas dėl įvairių eilučių ir pinigų kiekio, toliau vyksta derybos su Europos Vadovų Taryba – tikėtina, kad jos baigsis rezultatyviai. Gal naujas elementas yra tai, kad Lenkija ir Vengrija pasakė, kad jos nepritars Parlamento siūlymui dėl daugiametės finansinės perspektyvos pinigų susiejimo su šalių gebėjimu tinkamai įgyvendinti teisinės valstybės principus. Bet, mano vertinimu, susitarimas vis dėlto bus pasiektas. Manau, kad vengrų ar lenkų priekaištai nėra principiniai nesutarimai, tai yra labiau savo pozicijos pademonstravimas.

Kadangi neregėto masto finansinės injekcijos iš ES pasieks ir Lietuvą, kokie iššūkiai laukia čia?

Tikėtina, kad tie pinigai šalis nares pasieks jau kitų metų pradžioje, o čia, Lietuvoje, laukia nelengvas uždavinys. Reikėtų peržiūrėti buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtus planus, ypač dėl Atsigavimo fondo lėšų panaudojimo ir dėl Ateities ekonomikos DNR. Labai svarbu šiuos pinigus tinkamai panaudoti dideliems – ekonomikos modernizavimo – tikslams. Svarbu jų neišbarstyti. Tokios lėšos, atsiradusios staiga ir neplanuotai, suteikia unikalią galimybę ir ją reikia tinkamai išnaudoti. Tikiuosi, kad naujajai Vyriausybei pakaks išminties peržiūrėti ir priimti Lietuvai pačius tinkamiausius sprendimus.

Kalbėdami apie aktualijas ES, negalime nepastebėti, kad artėja gruodžio 31 d., kai turėtų baigtis susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES laikotarpis. Ko galime tikėtis?

Jau kelerius metus aktuali „Brexit“ tema, kaip ir visada, lieka miglose. Galutinių sutarimų vis dar nėra pasiekta, išlieka neatsakytų klausimų. Tikiuosi, kad pavyks dėl visų kitų dalykų sutarti, nes tai yra svarbu tiek pačiai Jungtinei Karalystei, tiek ir ES, ypač kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Belgijai ar Olandijai – jų prekyba su Jungtine Karalyste taip pat glaudžiai susijusi.

Kita vertus, ES negali sau leisti prabangos taikyti išimtis Jungtinei Karalystei dėl jos išėjimo iš ES. Turiu omenyje, kad būtų taikomos lengvatos arba kaip nors pažeidžiami bendros rinkos principai. Tokiu atveju nuo to nukentėtų visos kitos ES šalys ir bendra ES ateities perspektyva. Su džiaugsmu galiu pasakyti, kad ES šiuo klausimu iš esmės laikosi vieningai ir tai leidžia efektyviausiai siekti tinkamų rezultatų. Taip pat įtikinti britus, kad čia erdvės skaldymui, populizmui ar sumaiščiai iš ES nėra.

Gaila, kad Jungtinė Karalystė pasitraukia, bet esu įsitikinęs, kad tai – ne ES kaltė, nors visada galima rasti dalykų, kuriuos ir ES galėjo daryti geriau. Iš esmės tai yra Jungtinės Karalystės istorinio mentaliteto padarinys ir gaila, kad jis taip skaudžiai smogė šiai šaliai kaip tik 2016 m., kai visa Europa, taip pat ir Lietuva, ir visas Vakarų pasaulis išgyveno labai stiprią politinio populizmo bangą. Kitur tos bangos jau praeina: Lietuvoje išrinkta nauja valdžia, JAV vietoj Donaldo Trumpo ateina Joe Bidenas. Beje, nueinantis JAV prezidentas taip pat buvo išrinktas 2016 metais. O britams lieka tas skausmingas padarinys, dėl kurio jie bent jau kuriam laikui palieka ES ir visas tas bendras vertybes, kurios kartu su jais ir buvo sukurtos.

Panašūs straipsniai: