Aktualijos

Kovoje su Astravo AE reikia bijoti ne Latvijos, o Lietuvos valdžios išdavystės 2020 m. liepos 5 d. Redakcija

Birželio 9 d. prie Latvijos ambasados Vilniuje vyko protestas, kuriuo Latvijos Respublikos Saeimos nariai buvo raginami nepirkti nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) elektros energijos ir nepadėti Vladimirui Putinui prie Lietuvos sienos statyti keturis „Rosatom“ atominius reaktorius. Nereikia stebėtis, kad Latvija ir toliau išlieka Maskvos pusėje, nes analogiška situacija buvo ir kovojant su „Gazprom“, kai Lietuvoje susiformavus provakarietiškai daugumai, kuri rėmė energetinės nepriklausomybės idėją ir pasiryžo iš tiesų statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, o ne tik imituoti jo statybas, būtent Latvija pradėjo kaišioti pagalius į ratus. Pati būdama beveik iki ausų „Gazprom“ kišenėje, puolė įtikinėti, kad statyti SGD terminalą, kurios tikslas – išsivaduoti iš „Gazprom“, reikia Latvijoje, nors beveik visas Latvijos dujų sektorius tuo metu buvo priklausomas nuo „Gazprom“.
Lietuvai pasisekė, kad, pradėjusios įgyvendinti SGD terminalo projektą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio partijos buvo remiamos mažesnių provakarietiškų jėgų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, todėl nepasidavė ne tik Latvijos provokacijai, bet ir prokremliškos nomenklatūros bei oligarchinių struktūrų pastangoms sabotuoti skaidrų projektą. Tad nors Lietuva ir jos žmonės prarado porą milijardų dėl „Gazprom“ dominavimo ir padidintų kainų, šio dominavimo erą SGD terminalas užbaigė. Deja, ne taip sėkmingai, kaip galėjo, nes dėl Latvijos destrukcinės veiklos Lietuva negalėjo pasinaudoti ES numatytomis lėšomis, skirtomis regioniniam SGD terminalui. Todėl šiandien dujos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos vartotojams yra brangesnės. O jei būtų buvusios panaudotos ES lėšos, tai būtų labai sumažinę terminalo išlaikymo savikainą. Belieka konstatuoti, kad nors Latvijai nepavyko apginti „Gazprom“ monopolio, išsaugoti aukštesnes kainas, naudingas Rusijos koncernui, pavyko.