Rinkodara

Ko mūsų reklamdaviai turėtų pasimokyti iš „Kellogg’s“, „The Body Shop“ ir „Lego“? 2020 m. gegužės 28 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Per praėjusią JAV prezidento rinkimų kampaniją Donaldą Trumpą nuolat giriantis naujienų portalas „Breitbart News“ įsitraukė į kovą su bendrove „Kellogg’s“, kai ši atsisakė portale skelbti savo reklamą, mat jame skelbiama informacija prieštaravo jos prekių ženklo vertybėms. Tąsyk „Breitbart News“ tiesiog pasiuto ir ragino savo skaitytojus boikotuoti „Kellogg’s“ produktus.

„Kellogg’s“ nepatiko, kad jų logotipas šmėžuoja greta tokių straipsnių kaip „Tyrimas: jauni musulmonai Vakaruose yra tiksinti bomba“ ar „Ką rinktumėtės – vaiką feministą ar vaiką, sergantį vėžiu?“. Tąsyk „Kellogg’s“ pėdomis pasekė ir kiti savo reputaciją susigadinti pabijoję prekių ženklai – reklamą iš „Breitbart News“ pašalino tokios bendrovės kaip „Allstate“, „Nest“, „Earthlink“, „Warby Parker“, „SoFi“, „Vanguard“. Dauguma nė neįtarė, kad jų reklama pasirodo šiame portale, mat reklamos rodymas buvo automatizuotas ir jų logotipai šmėžavo daugybėje skirtingų naujienų portalų.

Nors tąsyk „Breitbart“ aktyviai piktinosi, kad jų konservatyvųjį naujienų portalą neva puola patrakę leftistai, o „amerikietiškas prekės ženklas „Kellogg’s“, nutaręs ignoruoti „Breitbart News“, pasielgė begėdiškai ir bailiai“, žingsnis buvo žengtas. JAV verslininkai pademonstravo savo vertybes ir tvirtą poziciją, nes civilizuotame pasaulyje verslui įprasta jausti atsakomybę vartotojams.

Reklamdaviai sukilo prieš „YouTube“

Tokių pavyzdžių yra ne vienas. Prieš porą metų nemažai prekių ženklų atsisakė reklamuotis „YouTube“, kai sužinojo, kad jų reklama pasirodo kanaluose, šlovinančiuose radikalųjį nacionalizmą, nacius, pedofiliją, konspiracijos teorijas ar Šiaurės Korėjos propagandą. Kai CNN atliko tyrimą ir šiuos faktus paviešino, paaiškėjo, kad tokios bendrovės kaip „Adidas“, „Amazon“, „Cisco“, „Facebook“, „Hershey“, „Hilton“, „LinkedIn“, „Mozilla“, „Netflix“ ir daugybė kitų net nežinodamos prisidėjo prie „YouTube“ siaučiančių trolių finansavimo.

Agentūros „WPP AUNZ“ vadovas J. Steedmanas: „Kaip skaitytojai ir reklamdaviai, mes privalome raginti leidėjus imtis ryžtingų veiksmų, o patys turime liautis skaityti ir finansiškai remti tuos portalus, kuriuose vyrauja turinys dėl paspaudimų bei anoniminis komentavimas.“

Viena iš savo reklamą „YouTube“ sustabdžiusių bendrovių, „Under Armour“, tąsyk tvirtino, kad jų vertybės yra tvirtos, todėl jiems itin svarbu, kur ir kokiame kontekste rodoma jų reklama. „Į šią situaciją žiūrime labai rimtai ir aiškinsimės su „YouTube“, kodėl taip nutiko“, – tąsyk CNN tvirtino bendrovės atstovas.

„The Body Shop“ ir „Lego“ spjovė „The Daily Mail“ į veidą

Prieš keletą metų „The Body Shop“ atsisakė reklamuotis populiariame britų naujienų portale „The Daily Mail“ ir leidinyje „Mail On Sunday“, mat daugumoje pabėgėlių krizės kontekste paviešintų publikacijų neva buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, kurias ginti įsipa-reigojęs šis prekių ženklas. Portalas „The Drum“ rašo, kad prancūzų kosmetikos giganto „L’Oréal“ valdoma bendrovė pareiškė, jog žmogaus teisių gynimas yra vienas iš pagrindinių jos įsipareigojimų, nes jos tikslas – tapti etiškiausiu ir tvariausiu globaliu verslu. Kaip tik tuo metu socialiniame tinkle buvo užkurta kampanija, skatinanti verslą liautis finansuoti neapykantą – ši socialinė akcija tąsyk ir atvėrė akis „The Body Shop“.

Tiesa, pirmoji į šią socialinę kampaniją sureagavo ir visas partnerystes su „The Daily Mail“ nutraukė danų bendrovė „Lego“. Tąsyk ji pranešė nutraukianti visus ryšius su šiuo laikraščiu ir ateityje bendradarbiauti nebeketinanti, o kampanijos „Stop Funding Hate“ įkūrėjai sveikino šį žingsnį ir portalui „Independent“ teigė, kad „žmonės vis labiau supranta, jog jų išleisti pinigai gali paremti tokias publikacijas, kurių tonas ir tam tikrų žmonių grupių vaizdavimas visuomenėje sėja nesantaiką ir kursto susiskaldymą“.