Ekonomika

K. Vaitiekūnas: „Matome galimybių spartinti Lietuvos ekonomikos augimą“ 2026 m. liepos 29 d.

Vertinant ilgalaikį Lietuvos valstybės saugumą ir piliečių gerovės užtikrinimo svarbą, itin reikšmingas tampa ekonomikos plėtros potencialo užtikrinimas tiek trumpuoju, tiek vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu. Šią būtinybę siejame su žurnale jau ne kartą pasidalyta įžvalga, kad didžiausios grėsmės Lietuvos valstybei gali kilti kito dešimtmečio pirmoje pusėje, todėl labai svarbu artimiausiais metais priimti sprendimus, kurie užtikrintų ilgalaikį ekonomikos augimą ir leistų tinkamai finansuoti gynybą bei didinti piliečių gerovę ir vienybę. Taip pavojingiausią laikotarpį Lietuva pasitiktų būdama stipriausia.

Būtent todėl šiame numeryje ir kalbiname jau buvusį Lietuvos Respublikos finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, kurio veiklą pastaraisiais metais vertiname kaip stabilizuojančią valstybę – sukuriančią prielaidų tikėtis, kad nepaisant valstybėje tvyrančios priešpriešos ir žiniasklaidoje dominuojančio informacinio triukšmo galima ne tik siekti nudirbti užsibrėžtus darbus, bet ir stengtis sutarti dėl papildomų sprendimų, kurie didintų Lietuvos ekonomikos augimo potencialą.

Gerbiamas ministre, visų pirma norėčiau pakalbėti apie šiuo metu Lietuvos ekonomikai aktualiausius iššūkius. Žiniasklaidoje dažnai spekuliuojama grėsmėmis, susijusiomis su infliacija ar net galima ekonomine krize. Kiek šie gąsdinimai pagrįsti ir koks realiausias Lietuvos ekonomikos vystymosi scenarijus šiais ir 2027 metais?

Šiuo metu viešojoje erdvėje skambantys nuogąstavimai dėl galimos ekonominės krizės ar kylančios infliacijos yra iš dalies suprantami. Ekonominė išorės aplinka iš tiesų yra sudėtingesnė nei prieš kelerius metus, tačiau šiuo metu turimi duomenys Lietuvos ekonomikos raidą leidžia vertinti kaip nuosaikiai teigiamą, o ne kaip krizės scenarijų.

Jei kalbame apie pagrindinius iššūkius, reikia pasakyti, kad šiandien Lietuvos ekonomika susiduria su keliomis grėsmėmis. Tai mažesnė išorės paklausa, susijusi su lėtesniu euro zonos augimu, ir geopolitinė įtampa, turinti įtakos energijos kainoms. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šie veiksniai rodo ne krizę, o ekonomikos normalizaciją. Lietuvos ekonomikos fundamentai išlieka stiprūs. Viešieji finansai, kaip rodo 2025 m. faktiniai rodikliai, valdomi laikantis fiskalinės drausmės, nors nuo 2026-ųjų visu vidutiniu laikotarpiu spaudimas jiems kyla didelis, todėl sprendimai turi būti priimami atsakingai. Bankų sistema išlieka atspari, o įmonių lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie ankstesnių šokų (energijos, tiekimo grandinių) yra sustiprėjęs, todėl net ir esant didesniam neapibrėžtumui ekonomika turi pakankamai atsparumo amortizuoti neigiamą išorės poveikį. Tad nors rizikų netrūksta ir situaciją reikia vertinti atsargiai, kalbėti apie neišvengiamą ekonominę krizę pagrindo šiuo metu nėra.

Pakalbėkime apie informacinę erdvę: ar neturėtų kelti nerimo dalies Lietuvos ekonomistų teiginiai, esą dabartinis ekonomikos augimas iš dalies yra paremtas II pensijų pakopos pinigais, Europos Sąjungos investicijomis, tebesitęsiančiu nekilnojamojo turto rinkos bumu ir augančiu vartojimu, todėl nėra tvarus ir 2028 m. gali išsisemti?

Šių metų kovo ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad 2028 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc. – šis tempas itin artimas 2025 m. augimo tempui (2,9 proc.).

Ekonominei raidai II pensijų pakopos pertvarka daro teigiamą įtaką, tačiau šis veiksnys yra laikinas ir numatoma, kad reikšmingai prisidės prie ekonomikos augimo tik 2026 m. daugiausia dėl įtakos namų ūkių vartojimui. Vis dėlto numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu namų ūkių realios disponuojamos pajamos augs, todėl gyventojų perkamoji galia stiprės, tai sudarys sąlygas didėti vartojimo išlaidoms ir prisidės prie ekonomikos augimo. Vartojimo išlaidų augimui įtaką darys ir šalies demografinė padėtis, taip pat veiksniai, galintys greitai pakeisti vartojimo raidą šalyje, – gyventojų lūkesčiai ir elgsena.

Dabartinės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės laikotarpiai artėja prie pabaigos ir tai įprastai lemia aktyvesnį projektų įgyvendinimą. Tai turėtų reikšmingai veikti investicijų raidą 2026 ir 2027 metais. Sustiprėjus geopolitinėms įtampoms, didėja dėmesys gynybai ir poreikis į ją investuoti – tai skatins investicijas visu vidutiniu laikotarpiu. Darbo rinkos problematika įmonėms – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, augantys darbo apmokestinimo kaštai – išliks dėl nepalankios demografinės padėties ir skatins įmones ieškoti sprendimų, kaip spręsti šiuos iššūkius ir didinti veiklos efektyvumą.

Kad išlaikytume spartų ekonomikos tempą, privalome transformuoti šalies ūkį į aukštos pridėtinės vertės modelį, grįstą inovacijomis ir skaitmenizacija. Taip pat esminis uždavinys tebėra darbo našumo didinimas, kuris leistų kompensuoti neigiamas demografines tendencijas ir senstančios visuomenės iššūkius.

Vertinant dabartinę situaciją galima teigti, kad dalis 2026 m. numatomo ekonomikos augimo paremta laikinais paklausos impulsais, tačiau tai nereiškia, kad visa ekonomikos plėtra yra laikina – Lietuva turi stiprių struktūrinių pranašumų, tokių kaip gana lanksti darbo rinka, augantis aukštos pridėtinės vertės sektorius (finansinių ir informacinių technologijų paslaugų sritys, gynybos pramonė) ir didėjanti energetinė nepriklausomybė. Jei šie ilgalaikį augimą lemiantys veiksniai nestiprės, egzistuoja rizika, kad ekonomikos augimas gali sulėtėti. Taigi siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą vidutiniu laikotarpiu reikės kryptingos politikos: investicijų į švietimą ir aukštąsias technologijas, kapitalo rinkų plėtros ir darbo našumo didinimo. Jei šios sritys bus stiprinamos, vienkartinius ekonomikos augimo veiksnius galės sklandžiai pakeisti ilgalaikį ir tvarų augimą skatinantys veiksniai.