Ekonomika

Investavimo žemėlapis 2025: NT rinkos kryptys ir galimybės Interviu parengtas bendradarbiaujant su „Profitus“

„Šiandien investuotojai ieško ne tik grąžos, bet ir stabilumo bei aiškumo“, – sako PROFITUS platformos įkūrėja Viktorija Čijunskytė. „Kartu rinkoje jaučiamas aiškus pokytis – investuotojų kiekis sparčiai auga, o vystytojai ieško lankstesnių sprendimų. Augantis susidomėjimas NT pajūryje, pokyčiai Vilniaus plėtros žemėlapyje ir diskusijos dėl NT mokesčio formuoja naują investavimo realybę.“, – interviu apie NT ir investavimo tendencijas pasakoja ji.

Kaip šiuo metu vertinate bendrą Lietuvos NT rinkos situaciją? Kokie vyraujantys ženklai – augimas, stabilumas ar lėtėjimas?

Mano nuomone, trejus metus trukusi krizė šį sausio mėnesį baigėsi ir mes perėjome į augimo ir optimizmo fazę.  Po sparčių kainų augimų 2020-2022 metais, karo, statybinių medžiagų brangimo bei tiekimo grandinių trikdžių, rinka įėjo į augimo laikotarpį. Tačiau šį kartą viskas kiek kitaip, nuolatinis pasaulio neapibrėžtumas gąsdina, tačiau tie, kurie sugeba išvengti frustracijos – veikia. Investuoja, bet atsargiau, turi planą B, perka NT – bet labiau pamatuotai, investuoja ne tik Lietuvoje, stipriai diversifikuoja. Investuotojai tapo selektyvesni, ieško kokybės ir aiškaus grąžos plano, o ne tik spekuliacinių galimybių. Ypač džiugina, kad mažėja impulsyvių sprendimų, o auga susidomėjimas fundamentaliais veiksniais – lokacija, infrastruktūra, nuomos potencialu. Šiame kontekste vis daugiau investuotojų atsigręžia į sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia dalyvauti NT rinkoje be didelių pradinių investicijų ir sudėtingo turto valdymo.

Kaip keičiasi sostinės NT plėtros žemėlapis – kur matote didžiausią judėjimą ir kur dar yra neišnaudoto potencialo?

Šiuo metu Lietuvoje rasti įsigijimui gerą investicinį projektą tampa sudėtinga. Dėl gana aukštų investicinio NT kainų – rinką dalinasi didžiausi žaidėjai, o smulkesniems NT investuotojams belieka trauktis į regionus ar kitas šalis. Vilnius, kuris sudaro beveik pusę visų NT sandorių, ir toliau auga gyventojų skaičiumi, ko pasekoje NT pasiūla išliks aukšta. Vilnius išlieka aktyviausiu NT plėtros miestu Lietuvoje, tačiau vystymo centras pamažu slenka iš tradicinių lokacijų į mažiau išnaudotus rajonus. Šiandien daug potencialo matau Naujininkuose, Žemuosiuose Paneriuose, Rasose bei Liepkalnio rajonuose. Tai vietos, kur infrastruktūra aktyviai tvarkoma, gerėja susisiekimas ir auga paklausa. Taip pat ryškėja tendencija orientuotis į mišrios paskirties projektus – kur gyvenamasis, komercinis ir paslaugų sektorius sugyvena vienoje vietoje. Tai ne tik efektyvus žemės panaudojimas, bet ir atspindys modernaus miesto poreikių.

Šiltuoju sezonu pajūrio NT visada tampa aktualus. Ar matote pokyčių – ar anksčiau buvę „tik vasaros“ objektai tampa patrauklūs ir ilgalaikei nuomai ar net pastoviam gyvenimui?

Tikrai taip – pajūrio NT peržengia sezoninio turto ribas. Nemaža dalis žmonių renkasi gyventi ar dirbti nuotoliniu būdu iš Klaipėdos, Palangos ar net mažesnių pajūrio gyvenviečių. Tam įtakos turi ir gerėjanti infrastruktūra, ir pandemijos išryškinti prioritetai – noras būti arčiau gamtos, turėti erdvesnę gyvenamąją aplinką. Investuotojams tai – aiškus signalas, kad pajūrio NT projektai gali būti pelningi ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai. Taipogi pasigrista, kad gerėjantis Lietuvos klimatas bei infrastruktūra gali lemti tai, kad  per ateinančius 5-10 metų Lietuva pamažu taps vakarų Europos vasaros atostogų destinacija: dėl gražios gamtos, ne per karštų vasarų bei aukštos kokybės poilsiui nekilnojamojo turto pasiūlos.

Kaip, Jūsų nuomone, NT mokestis paveiks rinką – tai sustabdys investavimą, ar paskatins racionalesnius sprendimus?

NT mokestis bus sveikas rinkos reguliatorius, nors trumpuoju laikotarpiu gali sukelti nervingumo. Čia atsiveria unikali galimybė sutelktinio finansavimo platformoms ir investiciniams fondams. Tiesioginiai NT savininkai susidurs su mokesčiu, tačiau investuotojai, kurie dalyvauja NT projektuose per platformas kaip PROFITUS arba investiciniuose fonduose, gali išvengti šio mokesčio, nes formaliai nevaldo turto tiesiogiai. Tai reiškia, kad sutelktinis finansavimas tampa dar patrauklesne alternatyva – investuotojai gauna NT rinkos grąžą be mokestinio krūvio ir turto valdymo rūpesčių. Tikiu, kad tai paskatins racionalesnius sprendimus ir dar labiau padidins susidomėjimą mūsų sektoriumi.

Rinkoje stebimas augantis susidomėjimas užsienio NT projektais. Kas lemia šį susidomėjimą? 

Įvardinsiu du pagrindinius veiksnius: investicinio NT trūkumas Lietuvoje bei karo grėsmė. Kaip jau užsiminiau anksčiau, įsigyti pelningus didelius investicinius projektus reikia daug kapitalo, kuris koncentruojasi pas didžiuosius rinkos dalyvius. Tad įeiti į šią rinką darosi vis sudėtingiau dėl kapitalo koncentracijos. Todėl tiek didieji rinkos dalyviai, tie mažesni pradeda dairytis į artimą kaimynę – Latviją. Pernai Latvija pirmą kartą po ilgi laiko aplenkė Lietuvą tiesioginėmis užsienio investicijomis. Ten vis dar galima rasti investicinių objektų už perpus mažesnę kainą nei Lietuvoje, kas įgyvendinus projektą garantuoja dvigubai didesnį grąžą. Na, o kita kryptis Ispanija. Visiems nuo seno gerai žinoma, ir jau matome kaip įvairiuose pietvakarinės Ispanijos regionuose kuriasi Lietuvių bendruomenės. Ar tai investicija dėl didesnės investicijos grąžos? Nemanau. Tai investicijos dėl diversifikacijos ir pasaulyje tvyrančio neapibrėžtumo.

Dėkojame už pokalbį!

Kalbino Almantas Gliožeris

Panašūs straipsniai: