Laisvai prieinami straipsniai

Elonas Muskas. vizionierius, kuriantis ateitį 2018 m. gruodžio 4 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ / straipsnis iš archyvo (2017-12)

Nors bendrovės „Tesla“ ateitį kritikai vertina įvairiai, nuomonė apie Eloną Muską sutampa ir visi vienbalsiai jį krikštija šiandienos progreso varikliu. „Šitas vyrukas išsiaiškino, kaip ant laivo nutupdyti raketą, – teigia investuotojas Rossas Gerberis. – Kad ir kas nutiktų, jis visada ras išeitį.“

Šiemet E. Muskas spėjo šį tą nuveikti: per mažiau nei 100 dienų pastatė didžiausią pasaulyje akumuliatorių „Tesla Powerback“, pristatė ilgai lauktą elektrinį vilkiką „Tesla Semi“, pradėjo prekiauti naujuoju masėms skirtu elektromobiliu „Model 3“, kasa požeminį tunelį, kuriuo bus galima keliauti daugiau nei 1 000 km/val. greičiu, ir dar kartą įrodė, kad stumia pasaulį į priekį bei verčia krutėti kitus.

Sparčiai plėtodamas transporto elektrifikaciją, atsinaujinančių išteklių energetiką ir bandydamas visa tai paversti visiems įperkama kasdienybe, „Teslos“ vizionierius kuria naują ateitį. Ateitį, kurioje mažiau taršos ir anglies dioksido išlakų, kurioje diktatūros iš naftos nebeuždirba tiek, kiek šiandien, kurioje kovojama su klimato kaita, o žmonės, pavargę nuo gyvenimo Žemėje, gali rinktis emigruoti į Marsą.

Nors įgyvendinti pavyko toli gražu ne visas šio inovatoriaus idėjas, kurias jis gali kepti kaip mėsainius, nors E. Musko kelyje būta daug nesėkmių ir nuopuolių, galop jam pavyko įrodyti, kad didelė dalis jo sprendimų yra gyvybingi. Kadangi E. Muskas yra vizionierius, kurio idėjos įgyvendinamos ne fantastiniuose filmuose, bet realybėje, įdomu sužinoti, kaip jis regi ir įsivaizduoja pasaulio ateitį. Kaip ateitį įsivaizduoja žmogus, kuris pats ją kuria?

Gyvensime Marse, o Australiją pasieksime per pusvalandį

Ne taip seniai E. Muskas atskleidė, kad šiuo metu jo bendrovė „SpaceX“ pasiraitojusi rankoves dirba su nauju projektu, kurio kodinis pavadinimas yra BFR (angl. Big Fucking Rocket – liet. „didelė suknista raketa“). Ši raketa, kaip teigia vizionierius, leis jo bendrovei kolonizuoti Marsą, įrengti bazę Mėnulyje ir tikrove paversti fantastinį scenarijų, kai komercinės kelionės aplink Žemės rutulį taps itin greitos – bet kokį planetos tašką galėsime pasiekti maždaug per pusvalandį.

„SpaceX“ tikisi, kad darbai bus baigti jau 2022-aisiais. Seniau bendrovė vienu metu kurdavo kelis mažesnius erdvėlaivius, o šįkart nuspręsta apžioti daugiau ir iškart kurti vieną didelį bei galingą erdvėlaivį, leidžiantį pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Kaip teigia E. Muskas, kuriant šį erdvėlaivį, bus suvienyti visi ankstesnių raketų, tokių kaip „Falcon9“, „Dragon“ ar „Falcon Heavy“, resursai, o naujojo erdvėlaivio dizainas bus ekonomiškas. „Tikra kvailystė kurti gražaus ir brangaus dizaino raketas, nes jas kiekvieną kartą sudaužome“, – pripažįsta E. Muskas.

Iki 2024-ųjų jis planuoja į Marsą išskraidinti keturis erdvėlaivius, du iš jų turės įgulas. Tą pačią techniką bus galima naudoti ir kelionėms Žemėje, todėl į bet kurią pasaulio šalį galėsime nuskristi mažiau nei per valandą.

E. Muskas vadovaujasi filosofija, teigiančia, kad Žeme reikia rūpintis taip, lyg ji būtų vienintelė planeta, kurią turime, tačiau tuo pat metu reikia tyrinėti ir kitas planetas, nes niekada nežinai, kaip viskas susiklostys. „Esama dviejų fundamentalių kelių, kuriuos galime rinktis, – sako jis. – Galime likti Žemėje amžinai ir laukti pabaigos, neišvengiamo jos išnykimo, arba tapti tarpplanetine civilizacija.“

Kosmoso vizionierius prognozuoja, kad 2040-aisiais Raudonojoje planetoje jau egzistuos kolonija, joje gyvens tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių žmonių, o dar po 20 metų Marsas turės milijoną gyventojų. Anot jo, Marse bus galima įvesti tiesioginę demokratiją ir taip užkirsti kelią potencialiai korupcijai.

Savaeigiai automobiliai, simuliuotoji realybė ir internetas visiems

E. Muskas mano, kad ateityje išsipildys ir „Matricos“ bei filosofo Jeano Baudrillard’o scenarijus – gyvensime simuliacijoje, arba netikrame, imituotame, pasaulyje. Jį mums dovanos kasmet vis tobulinami vaizdo žaidimai. Vieną dieną jie taps tokie realistiški, kad bus neįmanoma jų atskirti nuo tikro gyvenimo. „Prieš 40 metų turėjome žaidimą „Pong“, o šiandien galime pasigirti fotorealistiškais žaidimais su 3D simuliacijomis, žaidimais, kuriuos milijonai žmonių žaidžia vienu metu. Kasmet jie vis labiau tobulinami, – sako jis. – Vertinant tokį progresą, galima prognozuoti, kad ateityje jie taps nebeatskiriami nuo realybės.“

Elonas Muskas iki 2024 m. planuoja į marsą išskraidinti keturis erdvėlaivius.

O jei kalbame apie labai netolimą ateitį, anot E. Musko, jau po dvejų metų gatvėse riedės savaeigiai automobiliai, nes su šia technologija jau šiandien stipriai eksperimentuoja tokios bendrovės kaip „Google“, „Uber“ ir „Ford“. Po dešimtmečio daugiau kaip pusė visų JAV automobilių bus elektriniai, o dar vėliau, 2035-aisiais, autonominiai automobiliai nebeturės tokio daikto kaip vairas. Elonas mano, kad jau labai greitai, 2020-aisiais, pasirodys ir „Apple“ elektromobilis, tad ragina technologijų gigantę šio projekto griebtis kuo skubiau.

Paleidus į kosmosą palydovų flotilę, anot E. Musko, ateityje galėsime užtikrinti prieigą prie interneto bet kuriame Žemės taške. Nors šiuo metu „SpaceX“ dar yra ankstyvos stadijos, bendrovė jau gamina mikropalydovus, galinčius didelėmis grupėmis veikti kartu. Kiekvienas toks palydovas svers maždaug 113 kg ir kainuos apie 1 mlrd. JAV dolerių.

Tapsime kiborgais. O gal tokie jau esame?

Kaip žinoma, dirbtinio intelekto atžvilgiu E. Muskas nėra nusiteikęs optimistiškai ir piešia juodžiausius scenarijus, tačiau konferencijoje „Code“ jis pasidalijo savo mintimis apie tai, kaip ateityje žmonės galėtų pergudrauti net ir tobulas dirbtinio intelekto mašinas. Anot jo, tereikia virsti kiborgais. Iš dalies tokie esame jau dabar, nes naudodami kompiuterius atliekame kiekvienos dienos užduotis. „Telefonas, kompiuteris, įvairios programėlės šiandien mums suteikia supergalių, – samprotauja jis. – Jau dabar esame galingesni už JAV prezidentą prieš du dešimtmečius.“

Kosmoso vizionierius prognozuoja, kad 2040-aisiais Raudonojoje planetoje jau egzistuos kolonija, joje gyvens tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių žmonių, o dar po 20 metų Marsas turės milijoną gyventojų. Anot jo, Marse bus galima įvesti tiesioginę demokratiją ir taip užkirsti kelią potencialiai korupcijai.

Anot „Teslos“ vadovo, žmogui ateityje bus labai svarbu neatsilikti nuo tobulinamų robotų ir kompiuterių, todėl vienintelis būdas norint tai įgyvendinti – įdiegti kompiuterines technologijas į mūsų smegenis ir kūnus, kad jos leistų smegenims atsisiųsti duomenis iš kompiuterio. Šiam tikslui pasiekti jis įkūrė bendrovę „Neuralink“. „Kai dirbtinis intelektas taip sparčiai progresuoja, greitai galime stipriai nuo jo atsilikti ir, lyginant su itin protingomis mašinomis, likti naminio gyvūno, pavyzdžiui, katės, intelekto lygio. Nenorėčiau būti namine kate“, – pernai vykusioje konferencijoje „Code“ svarstė inovatorius.

Nors kačių intelekto nuvertinti gal ir nereikėtų, faktas tas, kad jomis virsti nebūtina, nes, anot E. Musko, savo smegenų potencialą galime patobulinti įsidiegę specialius prietaisus, dėl kurių žmogaus smegenys funkcionuotų ne ką prasčiau nei dirbtinio intelekto mašinos. „Manau, kad ateityje skirtis tarp biologinio ir skaitmeninio intelekto vis labiau nyks“, – įsitikinęs E. Muskas.

Požeminiai tuneliai ar skraidantys automobiliai?

Kitą E. Musko ateities viziją bando įgyvendinti dar viena genijaus įkurta bendrovė „The Boring Company“, kuri verčiasi visai nenuobodžia (angl. boring – liet. „nuobodus“) veikla – kuria požeminių tunelių infrastruktūrą, galinčią išspręsti transporto spūsčių problemą geriau nei keleiviniai dronai, su kuriais šiuo metu eksperimentuoja Silicio slėnio startuoliai. „Nors skraidančių automobilių idėja man patinka, nemanau, kad tai – išeitis“, – „Bloomberg“ atviravo
E. Muskas.

Elonas Muskas ir Markas Zuckerbergas dirbtinio intelekto klausimu priklauso skirtingoms stovykloms.

Pernai įkurta bendrovė šiuo metu kasa požeminį tunelį po Los Andželu ir neseniai pasidalijo pirma tunelio kasimo darbus vaizduojančia nuotrauka. „The Boring Company“ užsibrėžė tikslą iškasti ilgiausią pasaulyje požeminį tunelį, kuriame būtų pritaikyta prieš keletą metų E. Musko pristatyta technologija „Hyperloop“, leidžianti tunelyje sukūrus vakuumą panaikinti oro pasipriešinimą. Taip jame esanti kapsulė dėl magnetinės levitacijos gali pasiekti daug didesnį greitį nei įprastos transporto priemonės.

Tačiau „The Boring Company“ ne tik tunelį kasa, bet ir prekiauja juodomis beisbolo kepuraitėmis su bendrovės logotipu. Jas žmonės kaip išprotėję perka ir Elonas jau spėjo parduoti daugiau kaip 15 tūkst. vienetų. Kai žurnalas „Bloomberg“ bandė skaičiuoti, kiek išlaidų patiria „Tesla“, ir nutarė, kad dėl didelių investicijų šiuo metu sudeginama maždaug 8 tūkst. JAV dolerių per minutę, E. Muskas atšovė, kad kepuraičių pardavimas tuoj atpirks „Teslos“ išlaidas. „Grynieji leidžiami vis nuobodžiau“, – šmaikštavo jis.

Lyderystės įrodymas: jo pėdomis seka kiti

Gyvenimas Marse, autonominiai automobiliai, žmonės kiborgai, simuliuotoji realybė, požeminiai tuneliai, kurie išspręs spūsčių problemą ir kuriais galėsime transportuotis kosminiu greičiu, ir visas kitas šio serijinio inovatoriaus ateities vizijas būtų galima apibendrinti paprastai: E. Muskas kuria tarpplanetinę, tarpusavyje sujungtą, visiems prieinamą ir aplinką tausojančią ateitį.

Pavyzdžiui, fundamentalus „Teslos“ tikslas – aplinkosauga ir kova su klimato kaita. E. Muskas tiki, kad iškastinis kuras nėra mūsų ateitis ir išeitis. Savo susirūpinimą visuotiniu atšilimu Elonas įrodė ir išeidamas iš Baltųjų rūmų patarėjų tarybos po to, kai D. Trumpas nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.

Kalbėdamas apie ateitį, progresą ir technologijas, E. Muskas pabrėžia, kad rimti pokyčiai įmanomi tik tada, kai naujos technologijos tampa prieinamos visiems ir nėra elitiniai produktai, įperkami tik turtuoliams. Toks buvo ir „Teslos“ tikslas. Jį po 13 metų darbo pavyko pasiekti – automobilis „Model 3“ kainuoja tik 35 tūkst. JAV dolerių, o ateityje, anot E. Musko, kiekvienas, norintis įsigyti automobilį, rinksis elektrinį.

Įperkamais ir masėms prieinamais Elonas nori paversti ne tik elektrinius automobilius, bet ir visą kosmosą – „SpaceX“ siekia, kad kelionės į kosmosą būtų prieinamos kiekvienam, o bilietas į Marsą būtų parduodamas už visai nekosminę kainą. Jis tiki, kad kada nors kiekvienas galės per Kalėdas aplankyti Marse gyvenančią tetą.

Elono Musko ateities susisiekimo vizija – „hyperloop“.

Kai genijaus galvoje spurda tiek idėjų, kai E. Muskas vienu metu darbuojasi su daug skirtingų, itin brangių ir rimtų projektų, nenuostabu, kad kai kurie kritikai traukia inovatorių per dantį ir sako, kad jis apžiojęs daugiau, nei gali suvalgyti. Šioje kritikoje nesunku rasti tiesos, tačiau teisybė ir tai, kad daugybė E. Musko idėjų yra gyvybingos ir įgyvendinamos – tai iliustruoja faktas, kad jos gausiai kopijuojamos ir kitų bendrovių. Pavyzdžiui, E. Musko „Hyperloop“ kelionių viziją bando įgyvendinti ir startuolis „Arrivo“, elektromobilių bei autonominių automobilių kūrimu susidomėjusi tikrai ne viena bendrovė, interneto, prieinamo iš bet kurio planetos taško, idėją bando įgyvendinti ir kiti.

Visa tai demonstruoja nenuginčijamą šio inovatoriaus lyderystę – jis ne tik kuria ateitį, bet ir įtraukia į šį procesą kitus žaidėjus. Taip priverčia mūsų visuomenę progresuoti ir sparčiai žengti į priekį.