Aktualijos

Ar pirmasis trilijonierius Elonas Muskas išgelbės žmoniją, ar pabėgs į Marsą? 2026 m. liepos 29 d. Karolis MAKRICKAS

Žiūrėti į Eloną Muską kaip į eilinį, bet gerokai turtingesnį milijardierių yra tas pats, kas vertinti Michelangelo tapybą pagal jo sunaudotų dažų kainą. Neįsigilinę stebėtojai paprastai pasidalija į dvi stovyklas. Vieniems E. Muskas atrodo kaip chaotiškas, dėmesio ištroškęs egomaniakas, investuotojams nuolat tuščiai žadantis vis naujus technologijų proveržius, kad pateisintų astronominį bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ vertinimą. Kiti E. Muską mato it technologinį mesiją, paniškai, beveik religingai (anot vienos iš „Google“ įkūrėjų Larry Page’o) bijantį mašinų sukilimo, tad dirbtinio intelekto vystymąsi siekiantį kontroliuoti asmeniškai ir kartu įkurti atsarginę civilizacijos buveinę Marse, jei kas nors nutiktų Žemei.

Deja, abi stovyklos daro tą pačią klaidą – E. Muską vertina kaip verslininką-inžinierių, o ne kaip finansų ir geopolitikos strategą. Kaip teigia Peteris Thielas, „PayPal“, „Palantir Technologies“ ir „Founders Fund“ vienas iš įkūrėjų, didžiausios technologijų bendrovės ne konkuruoja esamose rinkose, o kuria naujas. Tikras technologinis proveržis ne taiso seną sistemą, o seną pakeičia nauja. Tad tie, kas supranta, kaip funkcionuoja globali galia, E. Muską mato ne kaip automobilių gamintoją ar verslininką, o kaip Silicio slėnio buldozerį, griaunantį senąsias pramonės struktūras, kad ant jų griuvėsių pastatytų naują JAV technologinio dominavimo epochą.

Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti E. Musko investicijas į dirbtinį intelektą, energetiką, superkompiuterius, robotiką, autonominį vairavimą ir kosmoso technologijas. Tai nėra atsitiktinis skirtingų verslų rinkinys – tai vienos ilgalaikės strategijos dalys. Anot „The New York Times“, E. Muskas jau seniai nebežaidžia smėlio dėžės žaidimų, jis kuria visiškai naujo tipo korporacinę imperiją. E. Muskas puikiai supranta tai, ką suvokia ir didžiosios pasaulio valstybės: tas, kas kontroliuos dirbtinio intelekto infrastruktūrą, skaičiavimo galią, palydovinius tinklus ir prieigą prie kosmoso, iš esmės diktuos XXI a. ekonomikos, technologijų ir karo žaidimo taisykles.