Jei rasite Andrių Mamontovą, prašom informuoti. Jurgį Didžiulį – taip pat  Eduardas EIGIRDAS

Gerbiami feisbuko draugai, labai prašom kuo greičiau padėti rasti šiuos du menininkus, nes jie kažkur dingo, o jų pagalbos šiandien, artėjant Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui, labai reikia, nes Kremliaus agentūra siaučia ir planuoja laimėti 2020-ųjų Seimo rinkimus, o po jų ketina mūsų valstybę prijungti prie pasienyje baigiamo statyti Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus. Lietuvos piliečiai, puikiai valdomi ir užmigdyti bulvarinės žiniasklaidos, yra superpasyvūs, o juos galintys pažadinti Lietuvos dainiai kažkur dingo, tiksliau – miega didvyrio miegu. Pagal principą „Įveikėme Visagino atominę elektrinę ir dabar bulvės vėl žydės!“ Tačiau jei šiandien nepažadinsime tautos ir nesuvienysime priešintis Astravo monstrui, ateityje bulvės gali būti daug didesnės, tik, deja, radioaktyvios. Nes dainiai, padėję Ramūnui Karbauskiui ir panašiems veikėjams įveikti Visagino atominę elektrinę, užmiršo, o gal nepastebėjo, kad Vladimiras Putinas pasienyje stato net keturis „Rosatom“ branduolinius reaktorius.
Sakote, jog tai – nesąmonė, kad negali būti, jog Andrius Mamontovas ir Jurgis Didžiulis būtų tokie atsipūtę, kad nežinotų apie Astravo atominę elektrinę? Gal ir taip, bet juk tai reikštų, kad menininkai, kryžiumi gulę prieš Visagino elektrinę, kurią Lietuva ketino statyti su Japonijos ir JAV bendrovėmis, šiandien branduoliniam V. Putino projektui Astrave nesipriešina sąmoningai. Taigi, Visagino atominės elektrinės projektui, kuris trukdė V. Putinui ir būtų užkirtęs kelią Astravo monstro atsiradimui, dainiai priešinosi sąmoningai, o tam projektui, kurį įgyvendina V. Putinas, kad galėtų užvaldyti Lietuvą iš vidaus, nesipriešina irgi sąmoningai.
Na, nežinau kaip Jūs, bet aš linkęs tokia šiurpia versija netikėti ir laikytis versijos, jog dainiai tiesiog nesusigaudo, kad Astravo atominė elektrinė iš tiesų statoma ir kad ji gali kelti milžinišką pavojų Lietuvai. Taigi, reikia skubiai juos rasti, pažadinti iš didvyrio miego ir paraginti telkti tautą į lemiamą mūšį su šį sykį egzistencinį pavojų Lietuvai tikrai keliančia branduoline energetika.
Žinoma, yra dar viena versija – kad menininkai patikėjo socialdemokratų ir Kremliaus trolių internete skleidžiamomis įtaigomis, esą kova su Astravo monstru naudinga tik centro ir dešinės jėgoms, tiksliau, konservatoriams, tad kaudamasis padedi joms rinkimuose. Tuo ir vėl labai sunku patikėti, nes juk praeito dešimtmečio pradžioje žurnale nuolat rašėme, kad Kremlius per verslo grupes Lietuvos žiniasklaidoje finansuoja milžiniško masto propagandos prieš Visagino atominę elektrinę kampaniją – ir tai daro ne tik tam, kad įtikintų Lietuvos visuomenę, jog Visagino atominės elektrinės nereikia, bet ir tam, kad padėtų rinkimus laimėti draugiškesnėms jėgoms, visokiems karbauskiams, paksams, uspaskichams ir postbrazauskinei kairiajai nomenklatūrai. Beje, taip ir atsitiko – visos šios jėgos valdė ir tebevaldo Lietuvą po 2012-ųjų referendumo ir Seimo rinkimų.
Kai dainiai savo veikimu prieš Visagino atominę elektrinę galėjo padėti rinkimus laimėti V. Putinui palankioms jėgoms ir sunaikinti V. Putinui trukdantį Visagino projektą, jie buvo superaktyvūs. Tačiau kai šiandien kovodami su V. Putino Astravo monstru jie gali sutrukdyti ne tik pastatyti dar tris „Rosatom“ reaktorius, bet ir rinkimus vėl laimėti Kremliaus atžvilgiu daug draugiškiau nusiteikusioms jėgoms, jie yra superpasyvūs, tiksliau – nulinio aktyvumo būsenos. Ir taip elgiasi ne atsitiktinai, o sąmoningai, nes yra didžiulis pavojus, kad dainius, kovodamas su V. Putino branduoliniu projektu, gali netyčia padėti rinkimuose geriau pasirodyti kovojantiesiems su V. Putino įtakos Lietuvoje plėtra – oho, koks siaubas!
Gerbiamieji, tikrai atsisakau tikėti versija, kad mūsų dainiai su Visagino atomine elektrine kovojo sąmoningai ir suvokė, kad taip padeda ne tik Kremliui ir Astravo monstro atsiradimui, bet ir oligarchinėms bei nomenklatūrinėms jėgoms laimėti rinkimus ir užvaldyti valstybę, o šiandien su Astravo monstru aktyviai nesikauna ir vėl sąmoningai, nes nenori kenkti V. Putino projektui bei trukdyti jam palankesnėms jėgoms užsitikrinti pergalę 2020-ųjų Seimo rinkimuose. Manau, jog daug realistiškesnė versija yra ta, kad menininkai sunkiai dirba savo meno baruose ir visai negalvoja apie tai, kad nusišalindami padeda V. Putinui galutinai įvykdyti savo invaziją, kuri prasidėjo kova su Visagino atominės elektrinės projektu, todėl būtina gerbiamus dainius kuo greičiau rasti ir jiems paaiškinti situacijos rimtumą. Neabejoju, kad suvokę, jog nekovodami su Astravo atomine elektrine nuosekliai padeda V. Putinui užvaldyti Lietuvą ir apgaubti Tėvynę branduolinės grėsmės šešėliu, jie tikrai turėtų pabusti ir sudainuoti bent vieną dainą, kad pažadintų ir telktų Lietuvos piliečius prieš Astravo monstrą. Tai labai svarbu, nes patriotinės jėgos neturi nė procento tų finansinių resursų, kuriais disponuoja oligarchai ir ypač V. Putino bičiuliai, todėl jei artimiausiu metu įvyks koncertas, kuriame Lietuva bus telkiama kovoti už savo laisvę, savo vaikų saugią ateitį ir nepriklausomybę, tai jis įvyks ne todėl, kad kažkas jį dosniai finansuos, o todėl, kad Lietuvoje iš tiesų yra menininkų, kuriems rūpi valstybės ateitis ir Lietuvos žmonių saugumas.
Tad jei žinote, kur rasti A. Mamontovą ir J. Didžiulį bei daugybę kitų kultūros, sporto ir mokslo atstovų, kurie teigia, kad myli savo Tėvynę, būkite geri – informuokite juos, kad V. Putinas jau baigia Lietuvos pasienyje pastatyti pirmąjį „Rosatom“ reaktorių, ir kad jei jie tylės, pastatys ir kitus.