Mokslas

Ugnimi alsuojanti Kinijos technologinė lyderystė 2023 m. sausio 12 d. Karolis Makrickas

Nors JAV vis dar išlaiko pasaulinę technologinę lyderystę, Kinija visus turimus išteklius meta į technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, 5G ryšys ar kvantiniai kompiuteriai, plėtrą, kad atsvertų Vakarų dominavimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali tapti galingu geopolitinių pokyčių katalizatoriumi. 

Nors JAV gamybos užsakymai Kinijos fabrikuose šiemet sumažėjo net 40 proc., anot „Bloomberg“ per pirmuosius devynis metų mėnesius JAV iš Kinijos importavo prekių už 418 mlrd. JAV dolerių (23,7 mlrd. JAV dolerių daugiau nei ankstesnis metinis rekordas!), nepaisant ankstesnio JAV prezidento įvestų prekybos tarifų. Ir nors tokias prekybos apimtis iš dalies galima suprasti kaip demokratinio pasaulio pastangas užtikrinti, kad Kinija nepersistengtų remdama Rusiją, nereikia pamiršti ir rizikų. Jas dar visai nesenai mes net ir čia, Lietuvoje, puikiai matėme – masiškai liejosi gąsdinimai, kad Kinijos mobilieji įrenginiai ir ryšio įranga susiurbs ir Pekinui perduos visas mūsų paslaptis, o tada visiems bus labai blogai.

Na, bet šiandien kai kurie Lietuvos naujienų portalai, galima sakyti, lūžta nuo Kinijos mobiliųjų įrenginių gamintojų reklamų, tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio. Net ir suvokiant, kad dabartinė Kinijos įrangos ekspansija Lietuvoje vyksta tuo pat metu, kai Pekinas mūsų šaliai ir mūsų verslui taiko griežčiausias sankcijas ir dar grasina okupuoti Taivaną. Bet ką čia pasakysi, nebent padūsausi: ak, ta žiniasklaida, ak, ta mūsų demokratinė geopolitika… Tačiau jei taip žaisdamos demokratijos technologinę lyderystę atiduos Kinijai, dūsavimų gali nebeužtekti.

Iš pradžių Kinija pažangą importavo

Kai NASA skraidė į Mėnulį, daugelis Kinijos gyventojų gyveno be elektros ir kaitino žibalines lempas, keliavo lėtai judančiais traukiniais, o su toliau gyvenančiais giminaičiais komunikavo laiškais, iš vieno šalies galo į kitą keliaujančiais ilgus mėnesius, nes telefonas buvo prabanga, pasiekiama tik aukščiausius postus Komunistų partijoje užimantiems nariams. Bet po Mao Dzedongo mirties 1978 m. prie šalies vairo stojo Deng Siaopingas ir padėtis ėmė keistis. Naujasis šalies vadovas atvėrė Kiniją užsienio investicijoms, pasaulinei rinkai ir ribotai privačiai konkurencijai. Šiuo žingsniu stengėsi atgaivinti xiaokang – 2,5 tūkst. metų senumo koncepciją, nusakančią visuomenę, kurioje labiausiai klesti vidurinė klasė.

Xiaokang pasiekti Kinijai prireikė daugiau nei 40 metų ir didžiulio technologinio proveržio, dėl kurio šiandien didelė dalis kinų važinėja greitaeigiais traukiniais, naršo smarkiai cenzūruotą internetą naudodami 5G ryšio tinklus, o žibalines lempas pakeitė balsu valdomomis išmaniosiomis lemputėmis.

Vis dėlto, nenuvertindamas technologinių laimėjimų, „Harvard Business Review“ pabrėžia, kad padaryti stebuklą ir 700 mln. žmonių ištraukti iš skurdo padėjo ne inovacijos, bet inovacijų mėgdžiojimas. Mes tai vadintume gamybos importavimu ir sėkmės modelių kopijavimu. Turėdama beveik neribotą pigios darbo jėgos pasiūlą (šimtai milijonų fabrikų darbuotojų, gimusių per pokario kūdikių bumą), Kinija susifokusavo į kitų šalių inovacijų gamybą. Kalbant paprastai, „Apple“ išrado, kinai pagamino. Tai leido šaliai vos per keletą dešimtmečių įsisavinti moderniausias pasaulyje gamybos technologijas, ir nuo šiol jos naudojamos ne tik kitų šalių inovacijoms gaminti, bet ir savoms.