Visuomenė

Petro Plumpos kelionė į gyvenimą 2025 m. vasario 17 d.

Būdamas šešerių, jis per rugių lauką nešdavo maistą bunkeryje besislapstantiems savo broliams partizanams. 1958 m. Vasario 16-osios išvakarėse ant 80 m aukščio Petrašiūnų elektrinės kamino jis iškėlė Lietuvos Trispalvę. Taip atrodė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvio, Laisvės premijos laureato, pogrindinės spaudos leidėjo ir platintojo, religinio mąstytojo Petro Plumpos kelionė į gyvenimą. Represijų, kalėjimų ir lagerių lydima kelionė, kurioje į priekį vedė tikėjimas ir visa nustelbiantis sąžinės balsas.

Lageriuose ir kalėjimuose Petras Plumpa praleido 15 metų, tačiau represinių struktūrų baimei niekada nepasidavė. Jam neleido sąžinė, o norint ją išsaugoti, kaip pats sako, reikia didžiulės drąsos. Šiuos žodžius P. Plumpa pavertė savo gyvenimu. Šie žodžiai nugulė ir autobiografinėje knygoje „Kelionė į gyvenimą“, kurią išleido krikščioniškosios pagalbos ir labdaros fondas „Donum“.

Plumpos asmenybę formavo šeima ir visą gyvenimą lydėjęs solidarumo jausmas. „Dar būdamas šešerių, jis matė savo brolius, išėjusius partizanauti į mišką. Per rugių lauką nešdavo jiems maistą į bunkerį. Kai tėvą ir brolius ištrėmė į lagerius, Petro sesuo atsisakė ištekėti, kad galėtų rūpintis šeima, vežti broliams maistą. Skaudžios patirtys, žiauri lagerių ir karcerių kasdienybė, susitikimai su kalinčiais disidentais ir kunigais, nepalūžusiais tokiomis sąlygomis, tik dar labiau švietusiais toje tamsoje, brandino autoriaus asmenybę ir pasibaigė dvasiniu perversmu. Solidarumas šeimoje, klasėje, lageriuose buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis ir visa tai nugulė autobiografijoje“, – sako knygą išleidusio fondo „Donum“ vadovas Tomas Reventas.

Nuo pat jaunystės, dar būdamas mokinys, Petras kartu su bendraklasiais rašė ir platino antisovietinius atsišaukimus, leido laikraštį „Laisvės balsas“. Sulaukęs aštuoniolikos, kartu su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Laisvę Lietuvai“.

„Už aktyvią veiklą antisovietinėje organizacijoje ir vėliavos iškėlimą ant aukščiausio tuo metu Petrašiūnų kamino Kaune buvo įkalintas septyneriems metams. Grįžęs iš Mordovijos lagerių, sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų, bet sąžinės balsas neleido gyventi ramaus šeimos gyvenimo, – pasakoja T. Reventas. – P. Plumpa vėl nėrė į antisovietinę veiklą, pradėjo spausdinti ir platinti krikščionišką literatūrą, padaugino pirmuosius šešis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerius. Maskvoje rusų disidentams perdavė Lietuvos katalikų memorandumą su 17 tūkst. parašų, o paskutinis jo padaugintas dokumentas buvo Molotovo–Ribbentropo paktas.“

1974 m. gruodžio 24 d. P. Plumpai paskelbtas antrasis teismo nuosprendis – aštuoneri metai laisvės atėmimo atliekant bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. „Tačiau ir čia, net suprasdamas, kad bus vis smarkiau baudžiamas, jis nepasidavė ir aktyviai kovojo už kitų nuteistųjų teises. 1976-ųjų pradžioje į lagerį, kuriame kalėjo P. Plumpa, atvežtas rusų disidentas Sergejus Kovaliovas susirgo tiesiosios žarnos vėžiu. Lageryje jo niekas negydė – taip bandyta atsikratyti vienu įtakingiausių disidentų, tačiau Petras išsiuntė laiškus lagerio viršininkui ir KGB, išdėstė juose savo nuomonę apie tokį žmogaus žudymą ir paskelbė streiką. Po savaitės S. Kovaliovas buvo išvežtas į ligoninę ir auglys sėkmingai pašalintas“, – pasakoja T. Reventas.

Už šią ir panašias veiklas antrojo kalinimo metais P. Plumpai teko net 194 paras praleisti karceryje. Ten per parą tegaudavo 350 g duonos ir virinto vandens, kartais – duonos ir sriubos iš vandens, grūdų arba bulvių. „Nei lovos, nei patalynės – tik lenta, o po galva – batai. Tokiomis sąlygomis šaltyje reikėdavo ir miegoti. Užsnūsti bent 10–15 min. padėdavo tik nuolatinė mankšta ir malda“, – priduria T. Reventas.

Knyga „Kelionė į gyvenimą“ yra antrasis knygų serijos „Pergalės ženklas“ leidinys, skirtas Lietuvos istorijai ir Nepriklausomybės kovai atminti, neginkluotojo pasipriešinimo dalyviams, jų biografijoms ir atsiminimams įamžinti. Tai – kūrinys, dabarties kartoms bylojantis, kokia sunki, kruvina ir ilga buvo kova dėl laisvės ir kaip svarbu ugdyti sąmoningą ir pilietišką asmenybę, kad niekada neprarastume sunkiai užtarnautos laisvės.