Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Politika

„Sostų karai“. II dalis: Naisių vyrai, D. Grybauskaitės palikimas ir bundanti šlėktų imperijos galia

Reuters / Scanpix nuotr.

Įdomūs tie Lietuvos rinkimai! Kaip ir mūsų demokratija. Štai likus metams iki 2015-ųjų savivaldybių rinkimų kairiųjų dauguma Seime, remiama Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso partijų, patvirtino rinkimų komitetų projektą. Mūsų nuomone, tai sudarė išskirtines sąlygas ne tiek patiems komitetams, bet visų pirma oligarchinėms ir šešėlinėms įtakos grupėms – pasinaudodamos komitetais jos galėjo įsitvirtinti valdžioje.

Be to, tiek Rusijai, tiek kairiajai nomenklatūrai ir oligarchijai buvo užtikrinta, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), keliantys didžiausią galvos skausmą, ir toliau silps. Mūsų redakcija nuosekliai stengėsi kovoti su šiuo demokratinius procesus iškraipančiu sprendimu: akcentavome, kad dėl jo, korumpuotos rinkimų aplinkos (matėme, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra neįgali sustabdyti oligarchų) ir Kremliaus pinigų rinkimų nebus įmanoma laimėti politinėms jėgoms, nesusijusioms su Maskva, buvusiomis okupacinėmis nomenklatūrinėmis struktūromis ar oligarchija. Taip ir atsitiko. Nes kad ir kaip stengėmės pažadinti Lietuvos piliečius ir net įkvėpti dešiniąsias jėgas, visų pirma konservatorius, stoti į realią kovą su techniniu demokratijos prievartavimu, mums nepavyko. Lygiai taip pat nepavyko pažadinti lietuvių tautos, kuri teoriškai yra labai patriotiška ir pasiruošusi eiti ginti savo šalies karinės invazijos atveju, tačiau į vidinį demokratijos užvaldymą žiūri taip, tarsi tai būtų visai normalu: nori? Tai ką dabar padarysi… 

Panašūs straipsniai: