Politika

Sirijoje pasaulinis karas neprasidės, tačiau kraujo upė neišdžius 2020 m. kovo 31 d. Arūnas SPRAUNIUS

Turkijos atstovai per vasario 17 d. vykusias derybas Kremliuje pabrėžė, kad būtina stabdyti didėjančią humanitarinę katastrofą Idlibo mieste ir Sirijos šiaurės vakarų provincijoje. Tą pačią dieną sirų diktatorius Basharas al Assadas kreipimesi per televiziją į naciją pasveikino savo kariuomenę sėkmingo puolimo ten pat proga ir pavadino jį visiško islamistų bei nuosaikios opozicijos sutriuškinimo preliudija jų tebelaikomame paskutiniame šalies regione.

Nedažnai viešumoje besirodančio diktatoriaus kreipimasis transliuotas tada, kai Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės misijos Sirijoje vadovas Markas Lowcockas situaciją aplink Idlibą pavadino siaubingo masto katastrofa ir priminė, kad nuo gruodžio 1-osios iki vasario vidurio namus buvo priversti palikti 900 tūkst. žmonių, daugiausia (apie 60 proc.) jų – moterys ir vaikai. Vien per keturias dienas iki vasario 18-osios pabėgėliais tapo apie 40 tūkst. vietos gyventojų. Pasak M. Lowcocko, žmonės priversti per šalčius miegoti gatvėse, nes pabėgėlių stovyklos perpildytos. Moterys kūrena plastiką, kad sušildytų vaikus, mažiausieji miršta nuo šalčio.

Dėl prasidėjusios naujos Damasko režimo karinės operacijos nuo gruodžio 1-osios iki vasario vidurio namus buvo priversti palikti 900 tūkst. sirų, daugiausia (apie 60 proc.) jų – moterys ir vaikai.

JT misijos vadovas ragino kovojančias puses nutraukti ugnį, bet karinės sėkmės svaiginamam B. al Assadui tarptautinė bendruomenė – ne rodiklis. Ignoravo jis ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano reikalavimą iki vasario pabaigos atitraukti pajėgas iš Idlibo provincijos bei grasinimą atakuoti B. al Assado kariuomenę visur, kur tik įmanoma. Vasario 17 d. turkų naujienų agentūra „Anadolu“ informavo apie 150 vilkikų Chatajaus provincijoje, pasienyje su Sirija, pakrautų tankų, savaeigių artilerijos mašinų ir kitokios technikos. Turkijos ginkluotosios pajėgos tęsė karinių dalinių perdislokavimą į vadinamąją deeskalavimo zoną aplink Idlibą, dėl kurios anksčiau lyg ir susitarta derybose: iš pradžių – Kazachstano Astanoje, vėliau – Sočyje.