Rinkimai 2020

Rinkimų pokeris arba valdžia su naujienų portalais lietuvius laiko vaikų nemylinčiais pusgalviais? 2019 m. balandžio 17 d.

Vakar buvo paskelbta lengvu melagingų naujienų kvapeliu atsiduodanti informacija. Beje, ji yra labai svarbi, nes už jos gali slėptis susitarimas, nulemsiantis artėjančių Lietuvos Respublikos prezidento ir ypač 2020-ųjų Seimo rinkimų baigtį.

Dabartinė valdžia, kurioje dominuoja su Rusija verslo ryšiais susijęs oligarchas Ramūnas Karbauskis ir kairioji nomenklatūra, žadėjo nuo šių metų sausio 1 d. uždrausti azartinių lošimų reklamą, kad apsaugotų vaikučius nuo neigiamos įtakos. Tačiau staiga artėjant naujiems metams R. Karbauskis ir jo partneriai (kuratoriai) persigalvojo ir reklamą šiems metams dar paliko. Apie tai jau rašėme žurnale – teigėme, jog toks persigalvojimas gali demonstruoti, kad R. Karbauskis dalį savo deklaruotų vertybių užmiršo ir jam dabar vaikas su kortomis yra toks pats mielas kaip bulvių lauke ar prie traktoriaus vairo. Arba gali būti, kad tai – tik politika, o dalis portalų už tai (apie tai irgi esame rašę) yra pasiruošę atsilyginti gausybe tekstų apie šaunųjį premjerą Saulių arba Ramūną pirmūną.

Ar taip atsitiko ir ar toks susitarimas buvo, turėtų tirti atitinkamos institucijos, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų bent jau pasivarginti pastebėti, kaip keitėsi teigiamų tekstų apie Naisių vyrus, prie kurių pridėtume dar ir Kauno širdžių princą oligarchą Visvaldą, skaičius, kai portalai sužinojo, kad iš jų nebus atimti kazino pinigai.

Beje, visiems, kurie nesusigaudo, turime pasakyti, kad kalbame apie labai didelius pinigus. Patys naujienų portalai pripažįsta, kad absoliutus azartinių lošimų reklamos draudimas internete nurėžtų 10–15 proc. portalų pajamų, taigi, gerbiamieji Lietuvos žmonės, kalbame apie milijonus eurų, kuriuos gailestingasis Ramūnas paliko naujienų portalams prieš artėjančius prezidento rinkimus. Kaip turime manyti, iš neapsakomai geros savo širdies – kad naujienų portalų savininkų, kurie šiaip jau yra multimilijonieriai, vaikučiai nebadautų ir dar turėtų iš ko pažaisti lošimo namuose.

Bet tai, kad turbūt galime kalbėti apie Ramūno ir naujienų portalų bei lošimo namų pinigų meilės trikampį, tėra viena gana banali tema. Nes Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pasaulyje galimybė, kad kažkas kažkam kažką duoda už tai, kad tas kažkam, tarkim, piliečiams, plautų smegenis, yra normalu. Bėda yra ta, kaip visa tai pateikiama visuomenei. Juk galima tai daryti kaip nors delikačiai, apžaidžiant. Bet tai, kaip vakar tai buvo pateikta visuomenei, manyčiau, demonstruoja tik viena: prasidėjo fazė, kai valdantieji jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad su lietuviais galima elgtis kaip su lengvai valdomais avinais. O naujienų portalai tam nesipriešina, net priešingai – gal net tam pritaria.

Beje, šiems metams azartinių lošimų reklamos pinigai buvo palikti dėl atsitiktinio R. Karbauskio ir jo partnerių gerumo arba dėl artėjančių prezidento rinkimų norint apdovanoti politiškai teisingai – naisietiškai – mąstančią žiniasklaidą, o dabar Seime jau dirbama dėl tolesnės ateities – azartinių lošimų reklamos leidimo ar neleidimo vizijos. Tai aktualu žvelgiant į 2020-ųjų Seimo rinkimus, mat jie šiai valdančiajai daugumai ir vėl gali būti labai aktualūs, nes juk būtų gerai oligarchui Ramūnui ir jų partneriams kairiesiems likti valdžioje. Galima sakyti, kad pelnyta, užsitarnauta, iškovota… Todėl tam tikras davinėlis naujienų portalams, padidinantis jų naisietiškumo lygį, prasilošusių Lietuvos žmonių sąskaita yra labiau nei logiškas žingsnis.

Apgailėtina tik tai, kad žiniasklaida tarsi užmiršo pažadus visiškai atsisakyti azartinių lošimų reklamos ir taip apsaugoti vaikus nuo neigiamos įtakos. Todėl internetiniai portalai pasidabino Ramūno ir jo „chebros“ rūpestingumą demonstruojančiais tekstais, kuriuose informuojama, kad valdžia ruošiasi griežtinti reklamos draudimą. Oi, kaip griežtinti! Tuo pat metu paaiškinama, kad geroji valdžia atsižvelgė į Interneto žiniasklaidos asociacijos prašymą neatimti azartinių lošimų reklamos generuojamo niam-niam. Beje, šiai asociacijai vadovauja buvusi naujienų portalo delfi.lt, kuris, mūsų žiniomis, gauna daugiausia šito niam niam, darbuotoja. Taigi, visuomenei viskas buvo pateikta kaip aukščiausios prabos rūpintojėlių valdžios simbolis, kai pasirūpinama ir vaikučiais, ir žiniasklaidos laisve. Nors iš tiesų į vaikų interesus yra nusispjaunama, nes pasiūlyta, kad azartinių lošimų reklama būtų draudžiama tik specializuotose vaikams skirtose interneto svetainėse, kuriose keturi penktadaliai pateikiamo turinio skirta vaikams!

Ar man vienam atrodo, kad valdžia mus visus laiko idiotais? Nes nežinau nė vieno lietuviško specializuoto portalo, skirto, tarkim, dešimtmečiams, kuriame keturi penktadaliai pateikiamo turinio būtų skirta vaikams. Statistikos duomenimis, visi didžiausi Lietuvos portalai, kuriuose ir reklamuojami azartiniai lošimai, tiesiog spinduliuoja pasididžiavimu, kad juos skaito visi – nuo pensininkų iki vaikų. Taigi, vadovaujantis šia logika, jei vaikas atsidarytų svetainę ikimokyklinis.lt arba lietuviškos animacijos portalą animotukas.lt (tuos vaikus, kurie tokius portalus skaito, dar reikėtų surasti ir tai tikriausiai nebūtų lengva!), jį azartinių lošimų reklama paveiktų negrįžtamai. Iš karto iš būsimo startuolių kūrėjo jis taptų savus, tėvų, o vėliau – ir vogtus pinigus pralošiančiu plevėsa. Tačiau jei atsidarytų delfi.lt, 15min.lt ar lrytas.lt ir pusnuogių merginų fone pamatytų reklamą apie galimybę palošti, tikriausiai pirma dešimtmečio vaiko mintis būtų tokia: „Kaip gerai, kad žiniasklaidai Ramūnas Karbauskis paliko šią reklamą, nes dabar laisvoji žiniasklaida gali būti soti ir ginti vaikučių interesus!“ Žinoma, apie jokią įtaigą lošti šiuo atveju kalbos ir negali būti. Jei animotukas.lt reklamuotų, tai būtų siaubas, o jei delfi.lt metų pradžioje lūžo nuo azartinių lošimų reklamos, tai yra gėris.

Tik išsiaiškinkime, apie kokį gėrį kalbame. Apie tai, kad tuo metu, kai reikia skatinti jaunimo žinių troškimą, skleisti informaciją apie tai, ko reikia, kad Lietuvos jaunimas savo gebėjimus galėtų realizuoti globaliai, tapti kuriančiais, laisvais žmonėmis, kurie stiprintų Lietuvą, jiems bus masiškai ir toliau brukama azartinių lošimų reklama (išskyrus tokiose svetainėse kaip animotukas.lt), o naujienų portalai visa tai pateiks kaip valdžios pastangas pasirūpinti Lietuvos ateitimi, jaunimu ir demokratija. Bet apie kokią demokratiją kalbame?! Štai žurnale prieš praėjusius Seimo rinkimus atvirai rašėme, jog dalis naujienų portalų yra akivaizdžiai prokarbauskiniai, o tuo, manyčiau, prieš rinkimus per savo užsakymus pasirūpino tuo metu valdžioje buvusi iš esmės ta pati kairioji nomenklatūra, tik su kitais oligarchiniais – Viktoro ir Rolando – projektais. Beje, tikėtina jog tai ir padėjo sukurti tiek oligarcho R. Karbauskio, tiek jo partnerio oligarcho V. Matijošaičio, kuris išrūkė iš Kauno dešiniuosius ir užėmė oligarchinės nomenklatūros įsitvirtinimui strateginį miestą, pergalingą įvaizdį, kuris prieš rinkimus buvo blizginamas kaip už Tėvynę. O mūsų kritika ir pastangos atkreipti dėmesį į demokratijos prievartavimą buvo ignoruojamos ir tada, ir šiandien.

Nes jei šiaip kalbame apie demokratiją ir rinkimus, turėtume konstatuoti, kad toks nuomonės keitimas, kai iš pradžių kalbama apie reklamos draudimą, o vėliau atsitraukiama ir ji uždraudžiama tik ikimokyklinukams ir animotukams, gana panašus į šantažą su papirkimo elementais. Kai iš pradžių gąsdinama, kad milijonai bus atimti, bet naujienų portalams įjungus Naisių dažnį staiga persigalvojama ir milijonai paliekami. Tik kuo čia dėta laisva žiniasklaida? Veikiau jau turime kalbėti apie valdžią aptarnaujančią žiniasklaidą ir nematomą rinkimų informacinio fono finansavimą kazino pinigais. Beje, tai turėtų būti VRK dėmesio centre, ji turėtų atsakyti į klausimus, ar, tam tikruose naujienų portaluose panaikinus azartinių lošimų reklamos draudimą šiems metams, staiga nepadaugėjo teigiamų žinučių apie kandidatą Saulių. Nors tikėtis, kad VRK, kuri sugebėjo nematyti Viktoro Uspaskicho juodosios buhalterijos, pražiopsojo R. Karbauskio naisiadą ir daugybę mūsų aprašytų V. Matijošaičio herojišką įvaizdį kuriančių projektų, staiga drįstų pasipriešinti kairiosios nomenklatūros ir oligarchų pastangoms „pasirūpinti“ Lietuva, yra daugiau nei naivu. Tuo labiau kad ta pati Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovė, kuri dirbo delfi.lt ir kuri rūpinasi vaikučių teise matyti azartinių lošimų reklamą portale delfi.lt, Aistė Žilinskienė, dar yra ir VRK narė. Taigi, narė tos organizacijos, kuri turėtų kontroliuoti, kad valdžia ir oligarchai nedarytų įtakos žiniasklaidai ir nenulemtų rinkimų baigties. Šioje situacijoje dar trūksta tik to, kad paaiškėtų, jog kokia nors internetinių lošimų bendrovė, kurios pinigai dosniausiai liejasi į internetą, aktyviai dalyvavo šiame procese. Tada vaizdelis būtų vertas juodosios buhalterijos Rembrandto – Viktoro.

Vis dėlto stebina tai, kad šiame R. Karbauskio žaidime „Drausiu leisiu“, kurį, manyčiau, galima įžvelgti R. Karbauskio ir Ko bei naujienų portalų santykiuose, kazino pinigų kontekste neatsiranda portalo, kuris pasakytų: „Eikite jūs, ponai…“ Gali būti, kad visi gaus savo dalį ir yra tuo patenkinti. Tačiau, mūsų turimais duomenimis (jie gali būti netikslūs, nes vertiname pagal mūsų pačių surinktą informaciją), delfi.lt pagal azartinių lošimų reklamos pajamas per pirmus keturis mėnesius lenkė portalą 15min.lt mažiausiai du, o gal tris ar net keturis kartus. Todėl net jei tų kelių šimtų tūkstančių 15min.lt labai reikia žurnalistinių tyrimų grupei išlaikyti ar dar kokiems nors kilniems darbams, šiandien, susitaikydamas su tokiais, manyčiau, nešvariais karbauskiniais žaidimais, jis manyčiau susitaiko ir su tuo, kad delfi.lt dominuos amžinai, nes gaus daug daugiau tiek valdžios, tiek azartinių lošimų reklamos pinigų. Todėl 15min.lt liks tarsi gerasis valdžios portalo šešėliukas. Nors jei orientuotųsi tik į skaidriai veikiančio verslo, o ne valdžios „gerumo“ dalijamus pinigus ir kartu su mumis ragintų, kad visuomenei būtų pateikiama itin detali ir išsami informacija apie visus su valdžia susijusius pinigus, kurie patenka į žiniasklaidą, kad būtų galima matyti, ar valdžia nefinansuoja įtakos žiniasklaidai ir demokratijai darymo, manau, kad 15min.lt turėtų galimybes tapti lyderiu.

Bet bala nematė tų portalų! Delfi.lt vadovams, kurie pabrėžia verslo principus, tikriausiai reikia pasirūpinti pelno dydžiu ir akcininkų vaikučiais, kitiems naujienų portalams gal iš tiesų reikia pinigų algoms, tad vertybes ir įtaką rinkimams padėkime į šoną ir nusistebėkime, kur, po galais, dingo visi tie rūpestingų tėvų ir mamų sambrūzdžiai. Kur tie TV laidose apie atsakingą vaikų auklėjimą dūzgiantys veikėjai? Nejau kai naujienų portalai su Ramūnėliu sutaria, kad azartinių lošimų reklama populiariausiuose naujienų portaluose vaikams daro teigiamą įtaką, nes kaip priedą jie gaus daugiau informacijos apie gerus politikus, visiems tampa iš karto aišku, kad vaikučiams šiuo atveju padėti niekas nebegali? Jei šiandien Ramūnui yra naudinga, kad vaikai mokytųsi ne programuoti dirbtinį intelektą, o skaičiuoti žetonus, vadinasi, taip ir bus.

P. S. Kadangi Seimas galutinio sprendimo dar nepriėmė, vis dar galime pakeisti situaciją ir reikalauti, kad būtų uždrausta azartinių lošimų reklama internete. Mūsų redakcija įsitikinusi, kad tai būtina padaryti, o naujienų portalus, kurie bandytų apeiti šiuos draudimus, reikėtų blokuoti. Tačiau tai gali padaryti tik pilietinė visuomenė. Nes dalis (ar net visi) valdžioje esančių politikų, kurie, manyčiau, „stumia“ šį sandėrį su portalais, yra suinteresuoti, kad jis įvyktų.

O opozicija demonstruoja pagarbią baimę naujienų portalams ir nedrįsta pyptelėti tose srityse, kur liečiami jų ekonominiai interesai, net jei tai prieštarauja jos deklaruojamoms vertybėms. Tai galima aiškinti apdairumu, tačiau jei dėl tokių susitarimų proeuropietiškos centro dešinės jėgos ir po 2020-ųjų Seimo rinkimų liks opozicijoje, tai geriausiu atveju panašu į abejingumą, o blogesniu – tiesiog į bailumą, tenkinantis, kad portalai leidžia G.Landsbergiui ir A.Kubiliui nuolat trintis eteryje, bet rinkimų laimėti – ne.

Todėl esu įsitikinęs, kad didžiausia galia turi būti patriotinė pilietinė visuomenė. Ji neturėtų tylėti, kai lošiama įtaka, dėl kurios Lietuvoje gali užaugti ne nauja kūrėjų, o dar viena lošėjų karta. Kurių  mūsų valstybėje ir taip per daug.