Nacionaliniai interesai

Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų nepasiduoti Ramūno Karbauskio kiršinimo politikai ir ministru paskirti Luką Savicką Eduardas Eigirdas

Kur jau kur, bet mūsų žurnale galima rasti labai daug kritikos Ramūno Karbauskio dominuojamai valdančiajai daugumai, tačiau mes visą laiką pabrėžiame, kad šioje Vyriausybėje yra ir jaunų perspektyvių politikų, kurių veikla vertintina labai teigiamai, tarkim, energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ar finansų ministro Viliaus Šapokos. Gal dabartinės valdančiosios daugumos sąlygomis jie ir negali realizuoti viso savo potencialo, bet tikrai demonstruoja jaunos, skaidrios ir atsakingos politikos pavyzdį. Ilgą laiką tai demonstravo ir kovotojas su korupcija Rokas Masiulis – tol, kol jo kova neužkabino valdančiosios daugumos elito interesų. Tada jis staiga tapo ne tik dalies oligarchinių grupių, bet ir šiandien tikriausiai įtakingiausio oligarcho R. Karbauskio priešu bei nuolatinio puolimo taikiniu.

Todėl kai šiandien ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teikia jauno ir perspektyvaus profesionalo kandidatūrą, negalima jos aukoti konflikto, kurį kursto oligarchas R. Karbauskis, lauže. Juk šį konfliktą jis kursto sąmoningai, siekdamas susipriešinti su tais, kurie jam kelia pavojų rinkimuose, ir maksimaliai diskredituoti politinę sistemą. Taip veikdamos oligarchinės politikos grupės tradiciškai užsitikrina, kad kituose rinkimuose vėl laimėtų jėgos, ne reprezentuojančios demokratinę profesionalią politiką, o populistinės, oligarchinės ir prokremliškos. Apie tai detaliau rašysiu žurnalo VALSTYBĖ vasario numeryje, tačiau esu priverstas reaguoti ir anksčiau, nes šį penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda priims sprendimą, ar patvirtinti Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijos ministrus, ar ne, ar pasipriešinti R. Karbauskio pastangoms į kurstomą konfliktą įvelti visą valstybę, ar leisti šiai tamsiai įtakai plėstis.

Manau, kad šį sykį prezidentas turėtų patvirtinti siūlomą kandidatūrą. L. Savickas politiką ir tarptautinius santykius studijavo Jorko universitete Jungtinėje Karalystėje, Europos viešųjų reikalų magistro studijas baigė Mastrichto universitete Nyderlanduose, didelę dalį savo darbinės karjeros skyrė darbui institucijose, kurios rūpinasi Lietuvos valstybės investiciniu patrauklumu, o būdamas ministro pirmininko patarėju kuravo esmines strategines reformas. Be to, jis nėra sietinas su jokiomis oligarchinėmis grupėmis, neskaidriais sandoriais ar skandalais. Tai jei toks jaunas žmogus nėra vertas karjeros, kas tada Lietuvoje gali būti jos vertas?

Tuo labiau kad jei jau kalbame apie skaidrumą, turime pridurti, kad šiuo metu mūsų redakcija stebi pastangas, kurias įvardytume kaip itin pavojingas: suinteresuotos verslo struktūros ne tik siekia iš valstybės perimti įtaką startuolių ekosistemai, bet ir taikosi į Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus (apie tai taip pat rašysiu vasario numeryje). Jos siekia pasinaudoti bevaldyste Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kuri atsirado Virginijų Sinkevičių paskyrus Europos Komisaru. Šiam vadovaujant, žinoma, ne be finansų ministro V. Šapokos, Lietuvos banko ir to paties L. Savicko pastangų, Lietuva ne tik sparčiai pakilo verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ – pasiekė 11 vietą (Estija užima 18, Latvija – 19, Vokietija – 22, Lenkija – 40 vietą), bet ir įžiebė startuolių ekosistemoje didelę galią. Į tai, manyčiau, ir nusitaikė tam tikros įtakos grupės. Valdžios vakuumą jos stengiasi išnaudoti tam, kad į savo įtakos lauką perimtų startuolių ekosistemą. Manau, jog tai labai pavojinga. Štai mūsų redakcija kartu su pažangiais lyderiais deda visas pastangas, kad Lietuva taptų pažangių startuolių ir iš jų išaugusių globalių verslų valstybe su nauja verslo kultūra bei didesne šių verslų kūrėjų atsakomybe savo valstybei ir visuomenei. O oligarchinės grupės, ypač susijusios su Rusija, manau, yra suinteresuotos daryti viską, kad startuolių ekosistema patektų į vis didesnę kapitalo ir su jomis sietinų finansinių grupių įtakos lauką bei perimtų šio lauko vertybes, kurios dažniausiai neturi nieko bendro su atsakomybe valstybei ar Lietuvos visuomenei.

Taigi, laukti yra pavojinga, o siekiant skaidrumo ir pažangos žaisti R. Karbauskio žaidimus bei susipriešinti yra dar pavojingiau. Turime siekti, kad jaunų ir skaidrių lyderių kartos pozicijos stiprėtų. Ir šiuo atveju turėtų mažiausiai rūpėti, kad šį lyderį pasiūlė premjeras S. Skvernelis bei kodėl jis tai padarė – ar iš tiesų siekdamas gero valstybei, ar tiesiog bandydamas pademonstruoti, kad į ministrus gali pasiūlyti ne tik tokius politikus, dėl kurių vėliau įsižiebia konfliktai. Bet tai nėra labai svarbu. Svarbu, koks yra L. Savickas ir kad, jei jį palaikys prezidentas G. Nausėda, davęs priesaiką jis tarnautų Lietuvos valstybei. Neabejoju ir tikiu, kad jis nenuvils ir artėjant 2020-ųjų Seimo rinkimams, didėjant konfrontacijai bei vykstant vis šiurkštesnei politinei kovai, ramiai ir solidžiai dirbs Lietuvai.

Eduardas Eigirdas

Žurnalo VALSTYBĖ vyr. redaktorius

Panašūs straipsniai: