Visuomenė

Mūsų milijonieriai gali ramiai miegoti, Pietų Amerikos – ne 2018 m. gruodžio 10 d. Violeta DEKSNIENĖ / straipsnis iš archyvo (2017-10)

„Apsaugos verslas klesti, nes milijardierius kamuoja gausybė paranojų“, – rašo „London Evening Standard“. Anot britų leidinio, kad turtuoliai pasijustų saugesni, neretai į jų pageidavimų sąrašą įtraukiami tokie paprastiems mirtingiesiems tik per filmus matyti daikčiukai kaip pirštų antspaudais atrakinamos durų spynos ar programuojami raktai aptarnaujančiam namų personalui, apribojantys patekimą į tam tikrus kambarius.

Prabangius namus saugo ne tik apsaugos darbuotojai, bet ir kelios dešimtys vaizdo kamerų namų viduje bei išorėje. Jos gali atskirti šunis, kates ir asmenis, kai kurios reaguoja į šilumos šaltinius, o to įsibrovėliai niekaip negali nuslėpti. Ir tai – ne Holivudo filmų, bet realybės dalis. Lietuvoje milijonieriai jaučiasi saugūs, nes niekas jų nemedžioja, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose turtingi žmonės nuolat jaučiasi esantys nusikaltėlių taikiniai, tad apsaugos priemones gaminanti pramonė ir apsaugos verslas ten tiesiog klesti.

Nusikaltimų sostinės – saulėtosios telenovelių gimtinės

Žvelgiant į įvairius reitingus, įvardijančius šalis, kuriose įvykdoma daugiausia žmogžudysčių, pagrobiama daugiausia žmonių ir reikalaujama daugiausia išpirkų, nepralenkiama lyderė yra Pietų ir Centrinė Amerika bei tokios jų šalys kaip Hondūras, Venesuela, Salvadoras, Gvatemala, Kolumbija ir Meksika. Pasaulio banko atliktame tyrime nustatyta, kad dėl organizuoto smurto vien Centrinė Amerika patiria 6,5 mlrd. JAV dolerių išlaidų per metus, tai yra net 7,7 proc. regiono bendrojo vidaus produkto.

Saugumo indekso viršuje Islandija puikuojasi jau šeštus metus. Šioje šalyje egzistuoja labai mažai arba visai nepasitaiko žmogžudysčių ir teroro išpuolių, be to, nėra daug kalinių. Tiesa, tai nuo Europos žemyno gerokai nutolusi sala, todėl jai paprasčiau išvengti grėsmių, egzistuojančių už valstybės sienos.

Pirmoje pagal nusikalstamumą vietoje, anot Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikaltimų prevencijos biuro, „puikuojasi“ Hondūro Respublika. Joje gyvena apie 9 mln. žmonių, o 100 tūkst. gyventojų tenka 90,4 žmogžudystės. Vadinasi, nužudomas maždaug kas tūkstantasis gyventojas. Negana to, Hondūras yra populiari atostogų vieta, todėl turistai čia dažniau nei kitose valstybėse patiria smurtą: vietos banditai užpuola net mikroautobusus ir automobilius, vežančius turistus iš oro uosto į viešbutį. Ne veltui internete galima rasti tiradas patarimų planuojantiesiems vykti į šią pavojingą valstybę: nepamesti galvos dėl gražių vaizdų ir nuolat būti budriems. Taip pat rašoma, kad ne visada galima pasitikėti pasamdytais privačiais apsaugos darbuotojais, o policijos pajėgos įvykus nusikaltimui dažnai yra bejėgės, be to, dar ir korumpuotos.

Nepaisant užsieniečių aukų, kaip teigia „World Nomads“, daugiausia nukenčia turtingi Hondūro piliečiai. Jie susiduria ne tik su smurtu, bet ir su šeimos narių grobimu, apiplėšimu ir t. t. Kad gyventojai jaustųsi kiek saugesni, šalyje veikia per 700 apsaugos įmonių, jose dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, tačiau įdomu tai, kad iš tų 700 bendrovių net apie 400 yra nelegalios. Ir nors apsaugos darbuotojų skaičius kelis kartus viršija Hondūro 14 tūkst. policijos pareigūnų ir 12 tūkst. valstybės ginkluotųjų pajėgų narių skaičių kartu sudėjus, nusikalstamo pasaulio šaknys čia įaugusios labai giliai. Vyriausybės saugumo pareigūnai teigia, kad nelegalias apsaugos įmones dažniausiai įkuria nusikalstamos grupuotės, užsiimančios neteisėtu šaunamųjų ginklų gabenimu į šalį.

90 proc. verslininkų patiria šantažą

Trys šalys – Gvatemala, Hondūras ir Salvadoras – turi bene didžiausią apsaugos bendrovių koncentraciją pasaulyje. Apsaugos tarnybų čia kasmet daugėja maždaug 8 procentais. Didžiausią nerimą teisėsaugai kelia tai, kad regione trūksta tinkamo šio sektoriaus reguliavimo, tad daugelis apsaugos darbuotojų įtraukiami į neteisėtas veiklas.

Tačiau apsaugininkai būtini regione veikiančioms įmonėms. Pavyzdžiui, Hondūro sostinėje Tegusigalpoje daugiau nei 90 proc. įmonių nuolat praneša, kad susidūrė su banditais, kurie dažniausiai prievartauja turtą. Policijos pajėgoms regione trūksta išteklių, kad privatusis sektorius būtų apsaugotas nuo šių nusikaltėlių, todėl atsiranda privačių apsaugininkų paklausa.

Šiose šalyse įmonės ir individualūs asmenys per mėnesį moka apie 550 JAV dolerių, kad apsaugos tarnyba prireikus atvyktų į įvykio vietą, o asmeninis sargybinis kainuoja 1 500 JAV dolerių per mėnesį. Apsaugos darbuotojai kviečiami užtikrinti ir renginių saugumo. Vieno renginio kaina – apie 26 tūkst. JAV dolerių.

Galbūt didesnės rizikos faktorius lemia, kad Hondūro ir pažangesnių šalių apsaugininkų atlyginimai skiriasi labai menkai. Hondūre dirbantis apsaugininkas per metus vidutiniškai uždirba 28 004 JAV dolerius, JAV – 30 158 JAV dolerius.

Skaičiuojama, kad Hondūre yra apie 1,8 mln. šaunamųjų ginklų, vos trečdalis jų registruoti. Žiniasklaidos duomenimis, 80 proc. visų nusikaltimų įvykdoma nelegaliais ginklais. Tiesa, dauguma ginklų naudojami organizuotų nusikaltėlių gaujų ir narkotikų prekeivių karteliuose, užsiimant neteisėta veika.

Nusikaltimų mažėja, apsaugininkų daugėja

Nors statistiškai nusikaltimų skaičius pasaulyje mažėja, pastebima ir kita tendencija – auga apsaugos darbuotojų skaičius. Pavyzdžiui, JAV darbo statistikos biuras prognozuoja, kad iki 2024 m., nepaisant gąsdinimo robotizacija ir naujų technologijų apsaugos srityje diegimu, apsaugos darbuotojų poreikis išaugs maždaug 5 procentais. Vadinasi, dabartinis apsaugos darbuotojų skaičius išaugs iki 1,15 milijono. Tai sietina ne tiek su realiu pavojumi, kiek su informaciniu spaudimu, kai visos nelaimės ir tragedijos tą pačią sekundę pasiekia socialinius tinklus. O ką jau kalbėti apie nuolatines ir sunkiai įvertinamas grėsmes, tokias kaip Šiaurės Korėjos ar „Islamo valstybės“ teroristų. Tai verčia investuoti net ir tuo atveju, jei prieš šiuos pavojus apsauga gali būti bejėgė.

Skaičiuojama, kad privataus JAV apsaugos sektoriaus rinkos vertė yra apie 282 mlrd. JAV dolerių. Palyginkime: Jungtinės Karalystės privataus apsaugos verslo vertė – tik apie 8 mlrd. JAV dolerių. Daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių Jungtinėse Valstijose sudaro tai, kas neturi nieko bendro su informacinėmis technologijomis. Statistika akivaizdžiai parodo, kad informacinių technologijų sistemomis žmonės kol kas nėra linkę pasitikėti labiau nei apsaugos darbuotojo jėgomis.

Atsižvelgiant į tai, kiek apsaugos darbuotojų dirba, pavyzdžiui, skirtingose valstijose, labai paprasta pasakyti, kuri žmonių grupė apsaugai išleidžia daugiausia pinigų. Pirmoje vietoje pagal apsaugos darbuotojų skaičių (apie 146 740) yra Kalifornija. Šioje valstijoje gyvena turtingasis JAV elitas. Toliau seka Niujorkas, Teksasas, Florida ir Ilinojus. Akivaizdu, kad tai valstijos, kuriose įsikūrę daugelis turtingiausių verslininkų, garsių prekybos centrų ir Holivudo žvaigždučių.

 

Verslo žinios / Juditos Grigelytės nuotr.

 

Tomas REVENTAS, saugos tarnybos UAB „Sigreta“ direktorius, Asociacijos Apsaugos verslo grupės valdybos narys

„Asmens apsaugos poreikis Lietuvoje sparčiai mažėja, šiandien ji beveik išnykusi, nes žmonės jaučiasi vis saugiau. Dažniau pasitaiko atvejų, kai kviečiami mobiliosios grupės apsaugos darbuotojai trumpalaikiams konfliktams spręsti. Neseniai nuvilnijo istorija, kai muzikantas Leonas Somovas skundėsi, kad kaimynas visam namui piktybiškai užsuko vandenį. Tą namą administruojanti įmonė kvietė mūsų apsaugos darbuotojus, kad su antstoliais įeitų į kaimyno butą. Tačiau tai pavieniai atvejai. Žmonės, kitaip nei anksčiau, klausimus sprendžia civilizuotai, gerėja ir bendra šalies ekonominė situacija. Net ir tų apsaugos darbuotojų, kurie dirba prekybos centruose, biuruose ar teritorijose, paslaugų reikia vis mažiau, nes jų darbą perima technologijos – vaizdo kameros, gebančios analizuoti situaciją ir reaguojančios, kai vyksta realus pažeidimas.

Saugumo požiūriu, jeigu žmogus saugo objektą, tai nėra saugus sprendimas. Vieną žmogų išvesti iš rikiuotės labai paprasta, tad tokiu atveju objektas lieka nesaugomas. Todėl saugiau, kai objekto saugojimą perima įmonė ir tam naudoja kompleksinius sprendimus. Pats objektas dažniausiai saugomas pasitelkus vaizdo stebėjimą, kai visą parą dirbantys operatoriai vaizdą stebi per kameras ir prireikus operatyviai reaguoja. Kompleksinė techninė apsauga yra aukštesnio saugos lygio ir daug pigesnė nei fizinė ar tuo labiau asmens apsauga.

Manau, jog apsaugos verslas eina prie to, kad jis bus priverstas investuoti į naujausias technologijas. Vaizdo stebėjimo kameras, turinčias analizės funkciją, galima suprogramuoti taip, kad jos reaguotų tik į tam tikrus pažeidimus: lipimą per tvorą, detalios linijos kirtimą, minios susibūrimą ir t. t. O naujos kartos infraraudonųjų spindulių šviesos diodai leidžia gauti aiškų vaizdą net ir sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, naktį.

Tai tik keli pavyzdžiai iš pastarųjų metų technologijų proveržio. Žmonių skaičius šiame sektoriuje tikriausiai dar mažės ir objektai bus saugomi ne fiziniu, bet nuotoliniu būdu, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Fizinė sauga išliks naktiniuose klubuose, per renginius ir specifiniuose objektuose, kur be žmogiškojo veiksnio nebus galima užtikrinti pageidaujamų funkcijų.“

Anot „Time“, turtuolių gyvenimas anaiptol nėra lengvas – jų vaikai dažnai būna pagrobėjų taikinys, o didžiausias pagalbininkas nusikaltėliams yra vaikų „Facebook“ paskyros, dažnai atskleidžiančios daug asmeninių detalių. Tačiau, pasak Federalinio tyrimų biuro, JAV pagrobimų skaičius bent jau 2014 m., lyginant su kitomis šalimis, nebuvo labai didelis – 332. Tačiau net jei statistiškai tai nėra didelis skaičius, žmogui, kuris su tuo susidūrė ar to bijo, šis skaičius gali atrodyti tiesiog milžiniškas. Todėl nereikia stebėtis, kad turtingiausi JAV gyventojai apsaugai išleidžia įspūdingas sumas. „Amazon“ įkūrėjas ir vadovas Jeffas Bezosas savo apsaugai kasmet skiria apie 1,6 mln. JAV dolerių. Tačiau tai juokinga suma, palyginti su „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo išlaidomis: 2015 m. apsaugai jis išleido 5 mln., 2016 m. – apie 4 mln. JAV dolerių. O per penkerius metus (2010–2016) „Facebook“ vadovas savo apsaugai, įskaitant privačius skrydžius, įrangą namams saugoti ir asmeninius apsaugos darbuotojus, iš viso skyrė 16 mln. JAV dolerių.

Europa išlieka saugiausia vieta Žemėje

Europoje situacija kardinaliai skiriasi. Saugiausių valstybių sąrašuose visur aukščiausias pozicijas užima Europos šalys. Britų leidinio „Express“ dešimtuko aukščiausioje pozicijoje atsidūrė Islandija. Toliau buvo tokios šalys kaip Danija, Austrija, Naujoji Zelandija, Portugalija, Čekija, Šveicarija, Kanada, Japonija ir Slovėnija. Saugumo indekso viršuje Islandija puikuojasi jau šeštus metus. Šioje šalyje egzistuoja labai mažai arba visai nepasitaiko žmogžudysčių ir teroro išpuolių, be to, nėra daug kalinių. Tiesa, tai gerokai nuo Europos žemyno nutolusi sala, todėl jai paprasčiau išvengti grėsmių, egzistuojančių už valstybės sienos. Beje, tai nėra gera žinia apsaugos darbuotojams. Nors šalyje vidutinis atlyginimas yra bene didžiausias Europoje –
2 900 JAV dolerių per mėnesį, apsaugos darbuotojai čia uždirba mažiau nei vidutiniškai – apie 2 340 JAV dolerių.

Internete galima rasti tiradas patarimų planuojantiesiems vykti į Hondūrą: nepamesti galvos dėl gražių vaizdų ir nuolat būti budriems. Taip pat rašoma, kad ne visada galima pasitikėti pasamdytais privačiais apsaugos darbuotojais, o policijos pajėgos įvykus nusikaltimui dažnai yra bejėgės, be to, dar ir korumpuotos.

Kaip, beje, ir Danijoje, kurioje įtampos itin mažai, o tyrimai teigia, kad jos gyventojai yra laimingiausi pasaulyje. Taigi, apsaugos darbuotojams tai ir vėl prasta žinia – jų atlyginimai apie 7 proc. mažesni už vidutinius. Saugiose šalyse asmens apsaugos beveik nėra, nes tam nėra poreikio. Daugeliu atvejų apsaugos darbuotojus, kurie dar prieš penkerius metus budėdavo prie tam tikro objekto, pakeitė aukštos kokybės kameros, jų filmuotą medžiagą nuolat stebi atsakingi darbuotojai arba gali pažiūrėti pats užsakovas iš bet kurio pasaulio taško.

Iš esmės apsaugos sektorius šiandien išgyvena tikrą technologinę revoliuciją. Ji apima tiek turto, tiek asmens apsaugą. Šiandien apsauginis robotas vis dar skamba kaip fantastika, tačiau gana greitai tai gali tapti realybe. Kinija maždaug prieš metus pagamino robotą, kuris gali būti naudojamas riaušėms kontroliuoti. Pietų Korėja kalėjimuose naudoja mobiliųjų robotų apsaugą. San Franciske jau galima išsinuomoti robotą apsaugininką, saugantį verslą ir turtą. Sunku įsivaizduoti, kaip apsaugos sektorius plėtosis toliau, tačiau akivaizdu, kad viską lems technologijos. Tiek ir laimingoje Europoje, tiek ir nusikaltimų šiurpinamoje Pietų Amerikoje.

Tad galime pasidžiaugti, kad gyvename saugiausioje teritorijoje. Ir nors mūsų milijonierių dėl įvairių priežasčių galima nemėgti, tai, kad jie vis rečiau samdo fizinę apsaugą, demonstruoja, kad nors ir lėtai, vis dėlto Lietuva juda teisinga kryptimi.