Visuomenė

Metų žmonės, kurių veikla teikia viltį, džiaugsmą ir leidžia drąsiau žvelgti į ateitį 2019 m. gruodžio 19 d. Redakcija

Nors anksčiau Lietuvos ir pasaulio metų žmones rinkdavome atskirai, nes taip atrodė teisinga, šiemet iškėlėme klausimą, ar tikrai. Juk Europos Komisijos pirmininkės įtaka bus milžiniška ne tik Europos Sąjungoje ir pasaulyje, bet ir Lietuvoje. O mūsų sportininkų laimėjimai juk žinomi visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Taigi, iš tiesų logiškiau tiesiog sąžiningai pabandyti atsakyti į klausimus, kurių žmonių veikla šiemet mums Lietuvoje suteikė daugiausia džiaugsmo, labiausiai keičia pasaulį į gera ir leidžia demokratinei bei pažangiai žmonijos daliai su viltimi žvelgti į ateitį.

Iš karto atsiprašome, jei nesugebėjome įvardyti visų, kurie to verti. Kandidatų buvo išties daug, todėl atrinkti buvo labai sunku. Vis dėlto tikimės, kad iš esmės nesuklydome ir įvardijome tuos žmones, kurių lyderystė verta paminėti, nes įkvepia tikėti, kad galime kurti geresnę Lietuvą ir geresnį pasaulį. Taip pat norime padėkoti pažangiausių Lietuvos startuolių kūrėjams, kurie atsakė į mūsų klausimus ir nominavo tuos, kurie, jų nuomone, padeda kurti geresnį pasaulį.

Mantas Mikuckas ir „Vinted“ kūrėjai Justas Janauskas bei Milda Mitkutė

Šie metai buvo tikrai reikšmingi Lietuvos startuolių ekosistemai – pagaliau sulaukėme pirmojo vienaragio! Ir labai tikimės, kad greitu metu jų atsiras dar daugiau. Todėl nenuostabu, kad Manto Mikucko, kaip kandidato į metų žmones, vardas ir pavardė skambėjo dažniausiai. Jį nominavo tiek pasaulyje vienos pažangiausių kibernetinio saugumo bendrovių „Tesonet“ vienas iš vadovų ir įkūrėjų Eimantas Sabaliauskas, tiek startuolio „Tasker“, skaitmeninančio įmonių paslaugų teikimo planavimą ir procesus, generalinis direktorius Arūnas Eitutis. Pasak Eimanto, „šiandien „Vinted“ yra puikiai žinoma tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Ši technologijų įmonė įrodė, jog Lietuvos vardas gali tapti lygiaverčiu žaidėju pasaulinėje rinkoje, o lietuviškais produktais gali naudotis milijonai gyventojų. Tačiau svarbu ne tik tai, kad lietuvių įkurti verslai užkariauja pasaulines rinkas. Svarbiausia, kad tokios įmonės keičia rinką ir nusistovėjusius standartus. Šiandien „Vinted“ augina dalijimosi ekonomikos rinkos dalį, prisideda prie tvarumo ir resursų taupymo skatinimo.“ O A. Eitutis pabrėžė M. Mikucko ir „Vinted“ indėlį į startuolių ekosistemos plėtrą: „Mantą nominavau ne tik dėl to, kad jis tapo vienu iš vienaragių kalvių, bet ir dėl to, kad jų komanda stato pamatus Lietuvos verslo angelų ekosistemai. Jis – vienas iš nedaugelio įkūrėjų, kurie nori ir jau gali patys investuoti į ateities startuolių idėjas.“

Viena iš „Vinted“ iniciatyvų – jų darbuotojo Dovydo Čeliutkos įkurta nemokama dirbtinio intelekto mokykla Vilnius School of AI. Šioje mokykloje studentai dirba komandose, kartu mokosi, klauso paskaitų ir auga dirbtinio intelekto srityje. Ši mokykla visiškai nemokama ir, Dovydo bei „Vinted“ komandos nuomone, visuomenė joje gauna itin daug naudos, nes pradeda suprasti, kaip veikia dirbtinis intelektas ir kaip jį įgalinti.

Be jokios abejonės, rašyti apie „Vinted“ galima ir daugiau, tačiau tam skirtas interviu su M. Mikucku šiame numeryje. O čia redakcijos vardu norime padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie to, kad Lietuva pagaliau nušvito pasauliniame vienaragių žemėlapyje, ir palinkėti Lietuvos startuolių kūrėjams, kad mūsų šalis šiame žemėlapyje šviestų ypač ryškiai!

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Europos Sąjunga (ES) gali pasikeisti ir žengti pažangos keliu, o ši galimybė šiandien yra pirmos moters, ES istorijoje užėmusios Europos Komisijos vadovo postą, rankose. Liepos 2-ąją po trijų dienų diskusijų ES viršūnių susitikime Briuselyje į Europos Komisijos (EK) vadovo postą Senojo žemyno lyderiai vieningai pasiūlė Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Nepaisant dažnokos dabartinio JAV prezidento kritikos, proamerikietiška laikoma politikė pažadėjo inicijuoti diskusiją apie ES ateitį. Taip pat pareiškė sieksianti, kad moterys ir vyrai EK būtų atstovaujami po lygiai.

Dar prieš tapdama EK pirmininke, politikė paskelbė, kad Europos žaliasis kursas bus pagrindinis šios kadencijos darbas. Juo bus paremta naujoji Europos ekonomikos augimo strategija, kuri bus sukonkretinta pasitelkiant Tvarios Europos investicijų planą. Pagal šį planą, investicijoms remti per ateinantį dešimtmetį bus skirtas 1 trln. eurų. Tai padės sumažinti išmetamųjų teršalų, sukurti naujų darbo vietų ir pagerinti gyvenimo kokybę. U. von Leyen Europos Parlamentui siūlys steigti Teisingo perėjimo fondą. Pasak EK pirmininkės, devyni iš dešimties Europos piliečių prašo imtis ryžtingų veiksmų klimato kaitos srityje, taigi nori, kad ES ne tik kovotų su klimato kaita Europoje, bet ir vadovautų šiai kovai pasaulyje.

Be jokios abejonės, pažadai – itin ambicingi ir teisingi. Kiek jų taps realybe ir ar jie bus sėkmingai tesimi, pamatysime jau artimiausiu metu. O šiandien EK pirmininkei belieka palinkėti, kad jai pavyktų, nes jos vizijos realizavimo sėkmė, be jokios abejonės, bus ir visos Europos bei Lietuvos sėkmė.

Elizabeth Warren, pasiryžusi taisyti gendantį kapitalizmą

Kai lapkričio 24 d. pranešė, kad kelia kandidatūrą 2020 m. JAV prezidento rinkimuose, milijardierius ir filantropas Michaelas Bloombergas pasitelkė kai kuriuos progresistų, tokių kaip kita prezidentinės kampanijos dalyvė Elizabeth Warren, šūkius, esą jis žino, kaip kautis su korporacijomis, tvirkinančiomis Vašingtoną.

70-metė (jubiliejų šventė birželį) demokratų senatorė nuo Masačusetso valstijos iškart atsiribojo nuo keliskart Niujorko mero ir žiniasklaidos magnato: „M. Bloombergui reikia ne žmonių, o tik pinigų maišų.“ Pastaruosiuose demokratų kandidatų Ohajo valstijoje surengtuose debatuose daugelis dalyvių kritikavo E. Warren ir tai yra gerai, nes demonstruoja, kad konkurentai ją vertina kaip lyderę.

Naujausių apklausų duomenimis, senatorė iš tiesų ėmė pirmauti, kai vienas jos konkurentas – senatorius iš Vermonto Berny Sandersas – pristabdė kampaniją dėl sveikatos problemų (78-erių politikui spalį teko gultis į ligoninę dėl širdies problemų, vėliau pripažino patyręs infarktą), o kitam konkurentui – buvusiam JAV viceprezidentui Baracko Obamos administracijoje Joe Bidenui – kyla problemų dėl sūnaus Hunterio investicinės veiklos. Į tai savo dėmesį sukoncentravo Donaldo Trumpo komanda – tikriausiai tikėdamasi, kad įveikti Elizabeth bus lengviau.

Kadangi buvo ketvirtas vaikas darbininkų šeimoje, Elizabeth būdama 12-os turėjo eiti dirbti į tetos meksikiečių restoraną, nes jos tėvas patyrė širdies smūgį ir neteko darbo. Vis dėlto jai pavyko baigti aukštojo mokslo studijas: 1970 m. ji gavo kalbos sutrikimų specialisto bakalauro laipsnį Hjustono universitete, o 1976-aisiais – bankroto teisės magistro laipsnį Rutgerso universitete. Dėstė teisę Pensilvanijos ir Harvardo universitetų teisės mokyklose. 2011-ųjų rugsėjį pareiškė, kad ketina pretenduoti į senatorius nuo Masačusetso, kitais metais nugalėjo respublikonų senatorių Scottą Browną ir tapo pirma senatore moterimi nuo Masačusetso. 2018-aisiais buvo perrinkta antrai kadencijai.

Apie ketinimą kandidatuoti į prezidentus senatorė pareiškė gruodį. Tada „YouTube“ buvo paskelbtas jos vaizdo įrašas, kuriame kalbama apie tai, jog dabartinė korupcija nuodija JAV demokratiją, jog politikai pro pirštus žiūri į tai, kaip draudimo bendrovės atsako ligoniams dėl gyvybiškai svarbaus gydymo, didieji bankai apiplėšia klientus, o naftos bendrovės alina planetą. Gruodžio 31 d. E. Warren su vyru, Harvardo universiteto profesoriumi Bruce’u H. Mannu, išėjo pas prie jųdviejų namų susirinkusius žurnalistus ir pareiškė, jog niekada neplanavo dalyvauti dar vienoje rinkimų kampanijoje, bet regėdama, kaip nyksta Amerikos vidurinė klasė ir kaip Vašingtonas tarnauja turtuoliams, ryžosi visavertei kovai.

Prezidentas D. Trumpas jos atžvilgiu taiko personalinę įžeidimų taktiką, tačiau, JAV spaudos vertinimu, tai tik prideda jai papildomų balsų. Balandį E. Warren pirma iš demokratų kandidatų į prezidentus oficialiai palaikė apkaltą D. Trumpui ir nurodė, jog specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas įrodo, kad D. Trumpas neatitinka JAV lyderiui keliamų aukštų reikalavimų.

Senatorė laikoma viena svarbiausių progresisčių JAV demokratų gretose. Beje, „Bloomberg“ 2015 m. įtakingiausių pasaulio žmonių reitinge ji užėmė 19-ą poziciją. 2014-aisiais paskelbė „Vienuolika progresizmo priesakų“ (angl. Eleven Commandments of Progressivism), tarp kurių – griežtas korporacijų veiklos reglamentavimas, visiems prieinamas išsilavinimas, investicijos į mokslą ir aplinkos apsaugą, algų kėlimas ir suvienodinimas visiems dirbantiems žmonėms, visuotinė teisė į kolektyvines derybas ir socialinę apsaugą.

Kovą E. Warren viešai paragino išskaidyti interneto gigantes „Facebook“, „Google“ ir „Amazon“ į smulkesnes bendroves palankesnės konkurencinės aplinkos naudai. Taigi, sprendžiant iš to, kokius tikslus ji įvardija, atsižvelgiant į jos pažadus skaidrinti konkurenciją, įgyvendinti mokesčių sistemos transformaciją, didinti investicijas į pažangą, labiau rūpintis socialiniu teisingumu ir realizuoti žaliosios energetikos proveržį, galima teigti, kad Elizabeth atrodo kaip lyderė, pajėgi modernizuoti JAV kapitalizmą, o, atsižvelgiant į JAV įtaką, – ir viso demokratinio pasaulio. Dėl to ir minime ją kaip vieną iš metų žmonių. Nors D. Trumpo komanda stereotipiškai mano, kad moteris rinkimų nelaimės, bet gal kitais metais Elizabeth pavyks šį stereotipą paneigti?

Plaukikas Danas Repšys

Kai šiemet jau atrodydavo, kad blogų emocijų liūtis baigia paskandinti Lietuvą, tarsi saulės spindulys pro debesis staiga nudžiugindavo plaukiko Dano Repšio laimėjimai. Ambicingas ir santūrus sportininkas nuosekliai skinasi kelią į plaukimo sporto šakos žvaigždyną. Pasak jo paties, ilgą ir sekinantį 2019-ųjų sezoną baigė garbingu skambiu akordu – Glazge vykusiame Europos plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine 200 ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse laimėjo du aukso medalius ir tapo vieninteliu apdovanojimų pelniusiu lietuviu.

Beveik be poilsio tarptautinėse varžybose 2019 m. sezone dalyvaujančio Dano nesustabdė jokie psichologiniai barjerai: Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio čempionate jis laimėjo auksą, bet dėl nežymaus krustelėjimo prieš startą galop buvo diskvalifikuotas. Tačiau tai jo nepalaužė ir pasaulio plaukimo taurės varžybose lietuvis sugebėjo iškovoti net 18 medalių: 14 aukso ir 4 sidabro.

Žygimantas Vaičiūnas – už energetinės nepriklausomybės pamatų mūrijimą

Nors dabartinė Lietuvos valdžia sabotuoja investicijas į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir tai kelia milžinišką grėsmę, nes padeda Astravo atominės elektrinės šalininkams ruoštis invazijai, negalima nematyti indėlio tų žmonių, kurie iriasi prieš srovę ir stengiasi atlikti savo darbą. Vienas jų – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jo atlikti darbai sukuria prielaidas, kad Lietuva, priėmus papildomų sprendimų, galėtų realizuoti spartų proveržį atsinaujinančių išteklių energetikos, energetinės nepriklausomybės ir savo žmonių gerovės didinimo srityse.

Be jokios abejonės, tai negali 2020 m. sustabdyti Astravo monstro invazijos, nes tai turės padaryti Lietuvos patriotai – tik jie gali neleisti prokremliškoms jėgoms daryti įtakos Lietuvos visuomenei ir užsitikrinti dominavimo Seime. Jei patriotams pavyks, turėsime pagrindo džiaugtis, kad sistema išsivadavimo procesui gali būti paruošta tikrai kokybiškai. Už tai Ž. Vaičiūnas vertas būti metų žmogumi.

Mokslininkai Dalius Žygelis ir Gintautas Vėlius

Galime pagrįstai didžiuotis mūsų mokslininkais. Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis ir archeologas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas Gintautas Vėlius tęsė savo kruopštų darbą. 2019-aisiais Vilniaus Našlaičių kapinėse jiems radus palaikus, Lietuva gavo galimybę, deramai įamžinus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, iškilmingai palaidoti ir savo didvyrius partizanus Juozą Streikų-Stumbrą bei paskutiniu laikomą (žuvo 1965) partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną.

Sovietmečiu mirties bausme nuteistų politinių kalinių ar kovos lauke žuvusių partizanų kūnai buvo slepiami pagal gudrią sistemą, kad palaikus rasti būtų kuo sunkiau. Jie buvo integruojami į tuo metu legalias kapines, kuriose laidoti iš ligoninių atvežti asmenys, neturintys giminaičių, negalėjo būti laidojami kitur ir t. t. Ne vienus metus tyrimams skyrusiems mokslininkams vis dėlto pavyko iššifruoti šią schemą ir jie grąžina Lietuvai jos didvyrius bei leido mūsų patriotams atiduoti paskutinę pagarbą.

Šiandien mokslininkai tęsia savo darbą ir tikisi rasti dar dviejų partizanų palaikus: Vytauto Miškinio, sušaudyto 1962 m., ir Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, žuvusio 1963-iaisiais.

Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės lyderystė iš tiesų įkvepia ir atskleidžia kovingumo, ištvermės bei atsidavimo savo pašaukimui grožį. Po pernai atliktos Achilo sausgyslės operacijos 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių čempionė grįžo ir į aktyvų sportą, ir į pergalių kelią: birželį įtikinama pergale triumfavo pasaulio taurės finale Japonijos sostinėje Tokijuje ir pirma iš šalies penkiakovininkų pelnė kelialapį į 2020 m. olimpines žaidynes, irgi vyksiančias Japonijoje, o rugpjūtį Europos čempionate Jungtinėje Karalystėje ketvirtą sykį tapo Senojo žemyno čempione (prieš tai triumfavo 2012, 2015 ir 2016 m).

Lauros apdovanojimų kolekcija jau kelia pagarbų pavydą: 11 aukso ir daugybė kitų spalvų medalių, iškovotų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Mažiau žinomas, bet pagarbos taip pat vertas faktas: nepaisydama beprotiško gyvenimo tempo, prieš keletą metų sportininkė su vyru, buvusiu penkiakovininku Andrejumi Zadneprovskiu, nusprendė globoti mergaitę iš vaikų namų. Tad belieka palinkėti Laurai dar daugiau pergalių ir išreikšti pagarbą už jos skleidžiamus įkvepiančius pavyzdžius.

Popiežius Pranciškus

2019 m. lapkričio 30 d., kai buvo minimas misionierystės šimtmetis, popiežius Pranciškus ištarė tokią frazę: „Mes esame misija, visi geros valios žmonės.“ Iš tiesų, popiežius visus 2019-uosius praleido kaip išmintingas ir nenuilstantis geros valios misionierius. Lapkritį laikydamas mišias sausakimšame Bankoko stadione ragino gerbti prostitutes ir prekybos žmonėmis aukas. Tą patį mėnesį ilgai laukto vizito Japonijoje metu ramino branduoliną katastrofą išgyvenusius žmones, rugsėjį lankė Mozambiką, Madagaskarą ir Mauricijų, prie Indijos vandenyno esančias Afrikos šalis, nukentėjusias nuo skurdo, konfliktų ir gamtos stichijų. Popiežius Pranciškus visa savo veikla demonstravo, kad kiekvieną dieną stengiasi nugyventi siekdamas skleisti gėrį bei įkvėpti jį skleisti.

Be to, popiežius daug atviriau nei jo pirmtakai kalba apie Bažnyčios skaudulius. Galbūt tai leis Bažnyčiai sėkmingiau kovoti su problemomis, kurios pakerta žmonių tikėjimą ir kenkia Bažnyčios misijai. Popiežius ne tik viešai užsiminė apie tai, jog gali būti, kad Vatikane egzistuoja finansinė korupcija (jis tai pavadino skandalingu reiškiniu ir inicijavo tyrimą), bet ir šių metų pradžioje kreipėsi į Bažnyčios vadovus visame pasaulyje, kad imtųsi aktyvių ir griežtų veiksmų, leidžiančių užkirsti kelią bet kokiam galimam vaikų išnaudojimui: „Tikintys žmonės ir Dievas žiūri į mus ir jie iš mūsų tikisi ne paprasto, nuspėjamo atsiprašymo, o konkrečių ir efektyvių žingsnių.“ Reikia pripažinti, kad būtent tokių žingsnių visuomenė ir laukia. O jei jie bus, tai sustiprins teigiamą Bažnyčios vaidmenį pasaulyje, kurio taip trūksta.

Alvydas Naujėkas – netikėto Lietuvos proveržio transporto srityje kūrėjas

„CHRG Network“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Danusevičius kaip metų žmogų įvardijo Alvydą Naujėką. Pasak Roko, „turime džiaugtis elektrinių transporto priemonių progresu Lietuvoje. O technologijų progreso srityje paminėčiau Alvydą Naujėką, kuriantį elektrinius autobusus „Dancer“. Manau, kad jis nusipelnė daugiau dėmesio, nes jo laimėjimai – tikrai nemaži.“

UAB „Vėjo projektai“ direktoriaus A. Naujėko idėjos iš naujo permąstyti miesto transporto problematiką rezultatas – Klaipėdoje sukurtas lengviausias ir greičiausiai įkraunamas elektrinis autobusas. Lietuvių gamintojai išsprendė pagrindinę elektrinių autobusų problemą – mažą viena įkrova nuvažiuojamą atstumą. „Dancer“ gali būti įkraunamas galinėje maršruto stotelėje vos per 5 min., todėl keleivius gali vežioti be perstojo. Be to, jis trečdaliu lengvesnis nei bet kuris kitas elektrinis autobusas, todėl yra taupesnis. Unikalus „Dancer“ kompozitinis kėbulas pagamintas naudojant perdirbtus PET butelius.

Šiuo metu „Vėjo projektai“ jau pradeda serijinę šių autobusų gamybą. Pirmuosius „Dancer“ modelius įsigijo Klaipėdos autobusų parkas, jie bus varomi vėjo energija. Šiuo metu Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti elektrinių autobusų laboratorija, joje bus tobulinamos elektrinių miesto autobusų technologijos. A. Naujėko dėka šiandien Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje formuojasi lietuviškas automobilių pramonės klasteris. Už tai Alvydas tikrai vertas metų žmogaus titulo – juk realizavo proveržį toje srityje, kurioje, daugelio įsitikinimu, gali dominuoti tik Vokietija, JAV ar Kinija. Belieka palinkėti jam ir jo komandai didžiausias sėkmės!

Mirga Gražinytė-Tyla – geriausia pasaulyje dirigentė moteris

Šiemet „Classic FM“ paskelbtame geriausių moterų dirigenčių dešimtuke pirmąją vietą užėmė lietuvė Mirga Gražinytė-Tyla. Kaip rašoma šiame portale, ji užkariavo pasaulio koncertų sales savo neįtikėtina energija ir aistra. M. Gražinytė-Tyla nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, kai tapo Birmingamo simfoninio orkestro dirigente. Ji taip pat yra dirbusi dirigente Los Andželo filharmonijoje. Tarp jos naujausių laimėjimų – sutartis su legendine klasikinės muzikos įrašų leidybos kompanija „Deutsche Grammophon“. Mirga pralaužė vieną nematomą sieną ir tapo pirmąją moterimi meno vadove, su šia kompanija turinčia ilgalaikę sutartį.

Filantropai Melinda ir Billas Gatesai

Nors šiame numeryje pasaulines korporacijas kritikuojame dėl slepiamų mokesčių, turime pripažinti, kad būtina vertinti ir milijardierių pastangas grąžinti duoklę žmonijai, kuri naudodama jų produktus ir pavertė juos milijardieriais. Taip turtingi žmonės verčiami jaustis kūrėjais, o kadangi visko į grabą nenusineš, bent jau žmonijos atmintyje išliks kaip teigiami personažai.

Būtent dėl šios priežasties sutinkame su startuolio „Inion“ įkūrėjo ir vadovo Šarūno Stanaičio mintimis, kad Billo ir Melindos Gateso fondas investuoja į labai svarbias sritis, tad jiedu yra verti būti vadinami metų žmonėmis. B. Gatesas – antras turtingiausias žmogus pasaulyje, filantropas ir vienas iš programinės įrangos bendrovės „Microsoft“ įkūrėjų. Dar jo tėvo įkurtas paramos fondas šiuo metu yra didžiausias pasaulyje: jame dirba beveik 1 500 žmonių, kapitalas siekia 50,1 mlrd. JAV dolerių, o veikla vykdoma 138 šalyse. Fondo veikla labai įvairi, viena jo siekių – padėti žmonėms besivystančiose šalyse išbristi iš bado ir skurdo. Taip pat aktyviai siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų naštą ir pagrindines vaikų mirtingumo priežastis. Gatesų fondas orientuotas ir į rinkos naujovių kūrimą bei didinimą, tvaraus ekonomikos augimo skatinimą. Anot Š. Stanaičio, pabrėžtinos ir jų įmonių bei fondų investicijos, kuriomis prisidedama prie švariųjų technologijų, padedančių saugoti ir tausoti gamtą, puoselėjimo.

Saulius ir Aidas Dailidės, „Pixelmator Team“ įkūrėjai

Visų pirma, turime paminėti Sauliaus ir Aido Dailidžių šiais metais dar kartą pelnytą dizaino apdovanojimą nuo 1997-ųjų „Apple“ organizuojamuose dizaino apdovanojimuose, kuriuose įvertinamos geriausios programos, veikiančios įvairiose šios bendrovės platformose. Apdovanojimų brolių Dailidžių veiklos istorijoje buvo gana daug: „Pixelmator“ produktai 2011 ir 2018 m. buvo pripažinti „Mac“ metų programomis, 2014 m. – „iPad“ metų programa, o 2011-aisiais ir šiais metais pelnė „Apple“ dizaino apdovanojimus. Taip pat norime pabrėžti ir šių kūrėjų įtaką visai Lietuvos startuolių bei technologiškai pažangių verslų ekosistemai. Brolių Sauliaus ir Aido dar 2007 m. įkurta „Pixelmator Team“, kurianti vaizdų redagavimo programas įvairiems „Apple“ įrenginiams, ilgą laiką buvo vienas labiausiai įkvepiančių pavyzdžių Lietuvos jaunimui, demonstruojančių, kad viskas įmanoma – netgi būti pirmiems tose srityse, kur konkuruoja viso pasaulio pažangiausi protai.

Andrius Kubilius – už pastangas neleisti užmiršti Ukrainos

Mūsų žurnalo politikos apžvalgininko Arūno Sprauniaus įsitikinimu, du kartus Lietuvos ministro pirmininko pareigas valstybei ypač sunkiais laikotarpiais ėjęs, šiemet į Europos Parlamentą išrinktas politikas Andrius Kubilius išlaiko ypač atsakingą strateginį matymą, reikalingą Europai kovojant su šiandienos iššūkiais. Pernai inicijavęs Maršalo planą Ukrainai (originalusis Maršalo planas padėjo po Antrojo pasaulinio karo pakilti Vakarų Europai), pagal kurį parama investicijomis į Ukrainos ekonomiką suteikiama su sąlyga, kad Kijevas įgyvendins reformas, Lietuvos politikas nesustoja ir toliau aktyviai veikia, kad sutelktų Vakarų lyderius ir nuosekliai padėtų Ukrainai vaduotis iš jos nepriklausomybę skandinančių oligarchinių bei prokremliškų jėgų. Apie tai daugiau skaitykite šiame numeryje publikuojamame interviu su A. Kubiliumi, kuriame jis akcentuoja savo viziją, kad tik prikirpę Kremliaus neoimperines ambicijas galime padėti sukurti gerovės valstybių juostą aplink Rusiją bei taip paskatinti pačią Rusiją rinktis kelią, paremtą ne konfrontacija ir pastangomis užvaldyti šalis kaimynes, o bendradarbiavimu ir pastangomis kurti gerovę savo šalies žmonėms.

Marius Jakulis Jason

Teisininką ir investuotoją Marių Jakulį Jasoną metų žmogumi nominuojame už jo įkurtą ne pelno siekiantį fondą, kurio pradinis kapitalas siekia 3,5 mln. eurų ir kuris yra skirtas finansinei paramai gabiems verslo kūrėjams, akademikams bei studentams teikti. Taip siekiama prisidėti prie Lietuvos technologinio progreso ir ekonomikos potencialo plėtros. Verslininkas mūsų žurnalo leidžiamam metiniam leidiniui „Elitas“ teigė, kad jį šiam žingsniui pastūmėjo žmona Liisa, pasakiusi: „Kam laukti, jei gali šiandien kurti pokyčius?“

Belieka pasidžiaugti ir tikėtis, kad tokie Jungtinėse Valstijose gana įprasti atsakingo verslo lyderystės pavyzdžiai paskatins ir daugiau Lietuvos verslo atstovų rasti jėgų ne tik verslui kurti, bet ir fondams, galintiems skatinti pažangą, steigti. Nors tai Lietuvos turtuoliams skambės kiek neįprastai, prisidėdami prie mūsų šalies pažangos galite ne tik uždirbti, jei sėkmingai investuosite į startuolius, bet ir smarkiai padidinti valdomo turto vertę, mat ji bus didesnė klestinčioje, o ne skurdžioje valstybėje. Taigi, dar kartą dėkojame Mariui ir jo žmonai Liisai bei linkime jiems sėkmės!

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kad ir kaip vertintume gruodžio 9-ąją Paryžiuje vykusį pirmą vadinamojo Normandijos ketverto (Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos) lyderių susitikimą, pavasarį Ukrainos prezidentu tapusiam Volodymyrui Zelenskiui jis turėjo kone egzistencinę prasmę, nes 13 tūkst. žmonių praradusiai, 1 mln. vidaus pabėgėlių turinčiai šaliai vadovauti buvęs pramogų verslo atstovas ėjo su pažadu pagaliau užbaigti pragaištingą karą, nes jis ir sekina, ir atima resursus iš gyvybiškai svarbių reformų, o tai Kremliui tik į naudą. Susitikimas Paryžiuje praėjo be reikšmingų padarinių ir tai logiška, nes atrodo, kad iki bent sąlyginės ramybės dar laukia ilgas kelias. Mat Rusija suinteresuota savo užimtose Ukrainos teritorijose palaikyti rusenančios bombos įtampą, o tai leidžia daryti neigiamą įtaką šalies ekonomikos potencialui ir politikai. Beje, tikėtina, kad tai turėjo įtakos ir V. Zelenskio reitingams, kai nuo rugsėjo iki lapkričio jie krito nuo 73 iki 52 procentų.

Be jokios abejonės, jaunajam Ukrainos lyderiui teko itin sunki našta, tačiau bent kol kas jis stengiasi nuosekliai kovoti ir sparčiai vykdyti permainas. Belieka palinkėti, kad jam pavyktų ir kad Europa rastų būdų, kaip jam padėti. Nes jei Ukrainai pasiseks išsivaduoti iš destrukcinės Kremliaus įtakos, tai padaryti pavyks ir Europai.

Kęstutis Jasiūnas ir Martynas Barkauskas

Dvi didžiausios Lietuvos lazerių gamintojos – „Ekspla“, vadovaujama Kęstučio Jasiūno, ir „Light Conversion“, vadovaujama Martyno Barkausko, – sujungė pajėgas ir sukūrė pasaulyje vieną galingiausių lazerių. Lazerinė sistema sukuria didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus, kurių smailinė galia net tūkstantį kartų didesnė nei galingiausios JAV atominės elektrinės. Šie impulsai bus naudojami atliekant fundamentalius tyrimus, tiriant elektronų judėjimo atomuose ir molekulėse ypatumus. Lazeris ELI-ALPS gali būti naudojamas ir branduolinėms atliekoms neutralizuoti.

Šiandien Lietuvos lazerių pramonė užima daugiau kaip 50 proc. pasaulio ultratrumpų impulsų lazerių mokslinės rinkos, o lietuvių kurtus lazerius galima rasti Nasos, CERN ir galingiausiose pasaulio bendrovėse. Net 90 ir 100 geriausių pasaulio universitetų šiuo metu naudojasi Lietuvos lazeriais ir jų sistemomis. Todėl dar vienas laimėjimas šioje srityje nestebina, tačiau verčia pasinaudoti proga metiniame numeryje įvertinti Lietuvos lazerių mokslo bei verslo pasiekimus.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Indrė Makaraitytė

Nors Lietuvos žiniasklaidos verslas skęsta daugybėje itin neskaidrių sisteminių, oligarchinių ir su Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusiais verslais susijusių įtakų, o beveik visi žurnalistai su šiomis dažnai korupcinėmis įtakomis yra susitaikę, nes supranta, kad taip žiniasklaidos verslas ir žurnalistai išgyvena, net ir labai kritiškai vertinant Lietuvos žiniasklaidos atsidavimą nomenklatūrinėms bei oligarchinėms vertybėms, būtina įvardyti ir teigiamas tendencijas. Deja, jų nebuvo daug, o pagrindinė yra ta, kad 2018 m. sukurtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Žurnalistinių tyrimų skyrius šiemet atsiskleidė iš tiesų, dažnu atveju – tikrai kokybiškais tyrimais. Jų taikiklyje atsidūrė ne tik valdžioje esantys oligarchai, bet ir neskaidri žiniasklaidos reklamos rinka, kurioje valdžios pinigai, mūsų manymu, dažnu atveju keliauja ir minėtoms įtakoms.

Todėl metų žmonėmis, kurie teigiamai veikė Lietuvos informacinę erdvę, nominuojame LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę ir LRT Žurnalistinių tyrimų skyriaus vadovę Indrę Makaraitytę. Redakcijos vardu norime joms ir jų kolegoms palinkėti stiprybės ginant Lietuvos interesus bei priešinantis oligarchų įtakai, o idealiu atveju – kartu su mūsų redakcija stengiantis skatinti sistemines permainas, kurios išskaidrintų žiniasklaidos rinką, kad žurnalistų priklausomybė nuo oligarchams, nomenklatūrai bei Kremliui naudingų įtakų mažėtų ir mūsų žiniasklaida vis labiau gintų valstybę ir piliečius, o ne padėtų juos valdyti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

Nuosaikiajam NATO generaliniam sekretoriui 2019 m. teko nelengva misija reaguoti į provokacines žodines išorės (dažniausiai Maskvos) atakas bei nesusipratimus Aljanso viduje, tokius kaip Turkijos grasinimai per pastarąjį Aljanso viršūnių susitikimą Londone gruodžio pradžioje blokuoti NATO planus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos, pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju, jei Vakarų šalys nepripažins vienos kurdų kovotojų grupės teroristine organizacija. Arba po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo garsiajame interviu „The Economist“ lapkritį apie NATO „smegenų mirtį“.

„Kai tokie sąjungininkai, J. Stoltenbergui verčiau išgerti degtinės su Vladimiru Putinu“, – lapkričio 13 d. apmaudžiai ironiškai žurnalas „Politico“ apibendrino dabartines NATO generalinio sekretoriaus bėdas prieš jo vizitą į Vašingtoną, kur jis turėjo susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu, kurio požiūris į Aljansą, nuosaikiai tariant, irgi prieštaringas. J. Stoltenbergas, reaguodamas į visa tai, ramiai, nuosekliai ir nepailsdamas kartoja (pavyzdžiui, ispanų dienraščiui „El País“ lapkričio 20-ąją arba lenkų dienraščiui „Rzeczpospolita“ gruodžio 3 d.), kad neverta viešai abejoti NATO kolektyvinio saugumo misija, kad NATO neleis pakartoti „Krymo scenarijaus“ savo narėse (omenyje turėjo pirmiausia Lenkiją ir Baltijos valstybes). Pasak jo, dislokuodamas kovinius dalinius prie rytinių sienų, Aljansas aiškiai parodė, kad nekiltų jokių abejonių – jei kuri nors iš NATO narių bus užpulta, atsakys visas Aljansas.

„Bit&Byte“ ir Monika Katkutė-Gelžinė su komanda

Ne paslaptis, kad Lietuvos švietimo sistema susiduria su daugybe problemų, o su švietimu susijusios temos pastaruoju metu itin aktualios, mat visuomenė tiesiog ištroškusi pokyčių ir naujų sprendimų šioje srityje. Kol valstybės mastu sprendimai daromi itin vangiai, atsiranda verslų ir privačių iniciatyvų, bandančių parodyti, kad vilties dar yra, tereikia tinkamai nukreipti turimus resursus ir idėjas. Viena tokių iniciatyvų –
„Bit&Byte“ kūrybinių technologijų akademija, kuri sujungia technologijų entuziastus ir švietėjus su rytojaus kūrėjais – 7–12 metų vaikais.

Kaip teigia šią bendrovę nominavęs startuolio „Unicorn Scooters“ įkūrėjas ir vadovas Ignas Survila, „kartu eksperimentuodami, jie lavina technologinį raštingumą, kūrybingumą ir smalsumą – svarbiausias XXI a. savybes, ir taip augina drąsią, savimi pasitikinčią rytojaus kūrėjų kartą“.

Šiuo metu prie „Bit&Byte“ kiekvieną savaitę vykstančių užsiėmimų ir kūrybinių technologijų iniciatyvų jau yra prisijungę 500 technologijų profesionalų mentorių ir daugiau nei 18 tūkst. jaunųjų kūrėjų visoje Lietuvoje. Kaip savo interneto svetainėje teigia patys įmonės kūrėjai, „mes siekiame, kad vaikai ir mokytojai būtų ne šalia technologijų industrijos, o joje. Todėl sujungiame verslo strategus, programuotojus, IT projektų vadovus, mąstytojus, sprendimų ieškotojus, jie prisideda prie mūsų tikslų, dalyvauja iniciatyvose ar tampa „Bit&Byte“ mentoriais.“

Galbūt dėl tokių iniciatyvų ir mokyklų Lietuvos kelias į švietimo sistemos modernizavimą taps sėkmingesnis, nes, blogiukams užtrolinus švietimo sistemos potencialą, jaunimas savo gabumus galės atskleisti „Bit&Byte“ įkūrėjos Monikos Katkutės-Gelžinės ir jos suburtos komandos dėka.

Marius Jurgila – vienas iš Lietuvos finansų technologijų sėkmės architektų

Kalbėdami apie finansų technologijų sėkmę Lietuvoje nuolat pabrėždavome Finansų ministerijos ir jos ministro Viliaus Šapokos teigiamą vaidmenį. Vis dėlto turime pripažinti, kad reikėjo paminėti dar kelių žmonių pastangas ir nuveiktus darbus – tai dabar ir stengiamės daryti, todėl Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą įvardijame metų žmogumi. Jis smarkiai prisidėjo prie sprendimų, būtinų finansų technologijų plėtrai mūsų šalyje, priėmimo.

Pabrėžtina, kad užsienyje ilgai gyvenęs ir dirbęs M. Jurgila savo patirtį atvežė į Lietuvą. Galime pasidžiaugti, kad ją itin sėkmingai įdarbino, nes jo ir kitų finansų technologijų sėkmės istorijos kūrėjų dėka šiandien Lietuva yra viena iš lyderių šioje srityje. Ir galime sutikti su paties Mariaus išsakyta mintimi, kad „dėl finansų technologijų centro statuso Lietuva gali drąsiai konkuruoti su kitomis šalimis“.

Katie Bouman – jos darbas leido nufotografuoti juodąją skylę

Britų dienraštis „The Guardian“ antraštėje pabrėžė, kad 29 metų Katie Bouman darbas leido pirmą kartą nufotografuoti juodąją skylę. Be jokios abejonės, tai ne tik skamba, bet ir yra įspūdinga. Kompiuterinės grafikos ekspertė dar praėjusiais metais buvo visai nežinoma plačiajai visuomenei, tačiau per vieną dieną tapo tikra žvaigžde dėl savo išskirtinio vaidmens kuriant kompiuterinį algoritmą, pajėgų persijoti milžinišką kiekį duomenų, surinktų vykdant projektą „Event Horizon Telescope“. Šis algoritmas leido mokslininkams padaryti pirmąją juodosios skylės, 55 mln. šviesmečių nutolusios nuo Žemės, nuotrauką.