Rinkodara

Mantas Kuncaitis: sėkmingos komandos receptas – septynių raidžių formulėje 2022 m. liepos 29 d.

„Savo grupės viduje sutarėme nekomentuoti Ukrainai skiriamos paramos, – sako bendrovės „Maxima grupė“ direktorius ir valdybos pirmininkas Mantas Kuncaitis. – Iš karo piaro nedarom.“ Nors piaro ir nedaro, bet žinia apie gerus darbus greitai pasklinda – jau pirmąją karo dieną jo vadovaujamas verslas nutarė stabdyti rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimą, taip pat bendravimą su šių šalių tiekėjais, o vėliau entuziastingai rėmė ir gelbėjo Ukrainoje kenčiančius žmones.

Mantas sutiko ne vien plačiau papasakoti apie tai, kaip karas Ukrainoje paveikė verslą, bet ir pasidalyti savo lyderystės paslaptimis bei ambicingais ateities planais. Jis taip pat atskleidė, ką gi reiškia septynių raidžių formulė IMESKIM, kuria lyg motyvaciniu šūkiu vadovaujasi jo komanda.

Kokius tikslus keliate vadovams per ateinančius metus?

Bendrovės „Maxima grupė“ įmonėse, kaip ir kitose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse, žmonės patys kelia asmeninius tikslus ir imasi atsakomybės jų siekti. Asmeninių tikslų kėlimo forma vienoda tiek vadovui, tiek visiems jo darbuotojams. Kolegos, susirinkę kuo platesniame rate, išsikelia asmeninius tikslus ir juos perskaito – taip visi dalyviai girdi vienas kito tikslus. Sistemingas asmeninių tikslų kėlimas, jų stebėjimas ir kvestionavimas yra vienas pagrindinių mūsų veiklos elementų. Iš šių asmeninių tikslų kyla ir skyrių, departamentų bei visos įmonės tikslai ketvirčiui, pusmečiui. Vis dėlto dar svarbiau nei pats tikslo pasiekimas yra tai, kokie mes tampame šių tikslų siekdami. Kai veikiame komandoje ir siekiame bendro tikslo mėgaudamiesi – tampame sėkmingi kartu. Mūsų organizacijose tai žinoma akronimu IMESKIM – išties mes esame sėkmingi kartu ir mėgaujamės.

IMESKIM. Gal galite iššifruoti, ką tai reiškia?

Organizacijas pagal jų vidinę kultūrą galima suskirstyti į keturis lygius: I (žemiausias) lygis – kai dirbama iš inercijos, kad darbai būtų padaryti, nekvestionuojant, kodėl tai daroma. II lygis – kai organizacijoje vykdomi iš vadovo pavesti nurodymai ir užduotys. III lygis – kai organizacijoje dirba aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, bet veikia individualiai ir nesijaučia ar nenori jaustis komandos dalimi. IV (aukščiausias) lygis – kai kiekvienas yra komandos dalimi, veikia išvien ir žino, kodėl daro tai, ką daro, arba, kaip sakome savo grupėje: išties mes esame sėkmingi kartu ir mėgaujamės = IMESKIM. Veikimas kartu yra svarbus dėl to, kad suteikia didelį tempą ir galimybę nuveikti bet ką.

Ar ši klasifikacija galima tik organizacijose?
Galbūt panašiu principu gali veikti ir valstybė?

Jeigu galėčiau Lietuvos valstybę palyginti su didele organizacija, sakyčiau, kad Lietuva eina į tą ketvirtąjį lygį. Prieš dvejus metus matėme fenomeną, kai, prasidėjus pasaulinei pandemijai, visuotinę baimę ir nežinomybę kaipmat pakeitė susivienijimas veikti. Valdžia, visuomenė, įvairios organizacijos ir verslas aiškiai matė bendrą tikslą – išsaugoti gyvybes ir įveikti pandemiją – ir veikė kartu jo siekdami.

Pavyzdžius, kaip veikėme kartu, prisiminti paprasta: pirmasis medicininių kaukių ir pirštinių lėktuvas iš Kinijos, pasiekęs Lietuvą „Maxima“ prekybos tinklo užsakomuoju reisu, kuriam sėkmingai įvykti be Lietuvos ambasados Kinijoje ir ambasadorės Inos Marčiulionytės pagalbos būtų buvę nepalyginamai sunkiau; „Stiprūs kartu“ pilietinė iniciatyva, suvienijusi daugybę žmonių, visuomeninių organizacijų, šaulius, skautus, ne tik padėjo funkcionuoti visai Lietuvos sveikatos sistemai, bet ir išgelbėjo daug gyvybių. Ir nors ši liga niekur nedingo, kovodami su ja jau esame sėkmingi kartu. Rusijai vasarį pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, vėl matyti, koks svarbus yra veikimas kartu, šįsyk – kartu su Ukraina.

Kaip karas Ukrainoje paveikė jūsų verslą?

Jau pirmąją karo dieną nusprendėme stabdyti rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimą, taip pat darbą su šių šalių tiekėjais. Sprendimą priėmėme praktiškai akimirksniu ir be jokios dvejonės; buvome vieni pirmųjų pasaulyje išėmusių šių šalių prekes iš savo lentynų. Kaip ir visa Lietuva, pradėjome remti ukrainiečius Ukrainoje ir pabėgėlius šalyse, kuriose veikia grupės įmonės: Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, taip pat prisidėjome prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuotos humanitarinės pagalbos į Moldovą pabėgusiems ukrainiečiams.

Savo grupės viduje sutarėme nekomentuoti Ukrainai skiriamos paramos: „Iš karo piaro nedarom“. Užuot skelbę paramai skiriamas sumas, atvirkščiai, sutarėme, kad limito ar ribos, kada nustosime remti už savo laisvę kovojančią tautą, nebus – remsime, kiek leis galimybės.

Ko išmokote iš šio karo, su kokiais iššūkiais teko susidurti?

Svarbus aspektas, kurį išskyrėme paramos Ukrainai procese, yra tas, kad daugiausiai iššūkių kyla ne dėl lėšų stygiaus, o dėl to, ką už tuos pinigus gali nupirkti. Čia galėjome padėti ir tiesiogiai tarpininkaudami su prekių tiekėjais, su kuriais „Maxima“, „Eurovaistinė“ bei kitos grupės įmonės yra užmezgusios ilgalaikį tiesioginį ir patikimą bendradarbiavimą. Taip pat esame suteikę darbo vietas daugiau kaip 600 karo pabėgėlių ir pasiruošę jų suteikti dar daugiau. Beje, norėčiau padėkoti visiems klientams už supratingumą, kad dėl ukrainiečių kalbos barjero aptarnavimas gali trukti ilgiau nei įprastai.

Jau pirmąją karo dieną nusprendėme stabdyti rusiškų ir baltarusiškų prekių pardavimą, taip pat darbą su šių šalių tiekėjais.

Tačiau tai – tik viena veiksmų reaguojant į karą pusė. Situacija Ukrainoje privertė apgalvoti veiklos organizavimą esant kritinėms situacijoms. Dar pačioje karo pradžioje siuntėme maisto prekių Ukrainoje veikiančiam prekybos tinklui, kuris veiklą stengėsi tęsti net ir karo sąlygomis, kad užtikrintų būtiniausių prekių tiekimą žmonėms. Tikime, kad Lietuvoje to neprireiks, tačiau su kolegomis esame aptarę ir sudėtingiausią situaciją. Esame ir jaučiamės saugūs, tačiau kai kuriuos aspektus ne tik aptariame teoriškai, bet ir imamės veiksmų. Tarkime, informacinių technologijų sistemų saugumas. Nors kibernetinės atakos Lietuvoje nebuvo naujiena ir iki karo Ukrainoje, tačiau dabar šiam klausimui dėmesį sustiprinome. Lyderystės šiuo klausimu ėmėsi bendrovės „Maxima grupė“ įmonės „Franmax“ vadovas Karolis Lesickas, kuris su kitais mūsų įmonių informacinių technologijų srities kolegomis ieško ir diegia geriausius sprendimus saugumui užtikrinti. Dabar jau akivaizdu, kad atlikti šiuos namų darbus suskubome laiku.

Pasidalykite bendrovės „Maxima grupė“ ateities planais. Kokia kryptimi judėsite? Kur plėsitės?

Pagrindine bendrovės „Maxima grupė“ plėtros kryptimi išlieka Lenkija; ten per metus vien organiškai plėsdamiesi atidarome apie 100 prekybos tinklo „Stokrotka“ parduotuvių. Nepaisydami esamų geopolitinių ir ekonominių aplinkybių, tikime šio regiono saugumu ir galimybėmis jame. Šiemet įsigijome jau du naujus mažus prekybos tinklus, kurie prisidės prie spartesnės bendrovei „Maxima grupė“ priklausančio tinklo „Stokrotka“ plėtros Lenkijoje; ten parduotuvių skaičius jau viršijo 800.

Taip pat pajėgumus Lenkijoje didina ir „Barbora“; ji į Lenkijos rinką įžengė prieš pusantrų metų. Nuo idėjos atsiradimo iki realaus starto Lenkijoje užtruko mažiau nei tris mėnesius, tačiau „Barbora Polska“ jau yra tarp kelių didžiausių maisto prekių elektroninių parduotuvių Lenkijoje. Už tai dėkoju Andriui Mikalauskui ir jo komandai, kurių energija tai pavyko padaryti, taip pat dabartiniam vadovui Lenkijoje Viktorui Juozapaičiui, kuris toliau plėtoja šį verslą. „Barbora Polska“ gavo „Polish Business Award“ statulėlę, kuria apdovanojamos įmonės, labiausiai prisidėjusios prie Lenkijos–Lietuvos verslo santykių stiprinimo. Noriu pasidžiaugti ir padėkoti už dalykišką ir nuoširdžią pagalbą tiek Lietuvos ambasados Lenkijoje, tiek ir Lenkijos ambasados Lietuvoje darbuotojams.

Ne mažiau svarbi tema mūsų versle yra formatai; ir kartu tai bemaž sunkiausias ir daugiausiai visų kolegų įsitraukimo reikalaujantis klausimas. Tačiau sakoma, kad spręsdamas sunkiausią klausimą labiausiai suvieniji organizaciją (ir tuo pačiu išsprendi daug kitų, mažiau svarbių klausimų). Šituo atžvilgiu turime tikslą – per šiuos metus visose šalyse, kuriose veikiame, norime turėti tikslų vaizdinį, kaip atrodys kiekvienas mūsų formatas ir atitinkamai transformuoti 30 proc. savo tinklo visose šalyse. Žinoma, tai būtų neįmanoma be „Maxima“ prekybos tinklo Estijoje vadovo Edvino Volko, kuruojančio formatų temą; taip pat visų kitų šalių vadovų, kurie formatams ne tik skiria savo energiją, bet ir daro tai iš širdies. Akivaizdu, kad siekiant šio tikslo pasitelkiama tūkstančiai žmonių iš skirtingų skyrių, skirtingų šalių; tačiau būtent tai ir reiškia veikti kartu. Ir galiu pasidžiaugti, kad tą daryti mums visai sekasi; tad tai ir yra tikrasis „IMESKIM“.

Interviu paruoštas bendrdarbiaujant su UAB Maxima grupe