Mokslas

Kodėl amerikiečiai taip džiūgauja dėl E. Musko raketos? 2020 m. rugsėjo 21 d. Karolis MAKRICKAS

Daugelis per pastaruosius kelerius metus girdėjo apie spartų kosmoso industrijos augimą ir Elono Musko raketas ar Richardo Bransono norą turistus skraidinti į kosmosą. Kodėl privatus verslas dairosi į kosmosą? Kodėl vis daugiau valstybių siunčia savo palydovus ir svajoja okupuoti Marsą? Kiek išaugo kosmoso industrija ir kokia ji svarbi pasaulio bei šalių ekonomikai? Ar išties prasideda naujos kosminės lenktynės?

Ar gali būti, kad kosmoso užkariavimas yra ne brangi utopija, o galimybė savo šalies ekonomikos potencialą vos per keletą dešimtmečių taip padidinti, kad valstybė taptų beprotiškai turtinga, galėtų save reprezentuoti kaip inovacijų ir naujų technologijų lyderę, įgytų didesnę karinę galią ir skleistų savo kultūrą aplinkinėms tautoms? Jei šis klausimas atrodo „kosminis“, vertėtų prisiminti, kad būtent to savęs XV a.
klausė Europos tautos ir į šį sudėtingą klausimą atsakė teisingai, todėl prasidėjo didžiųjų geografinių atradimų amžius.

Nuo XV a. geografinių atradimų…

Šiek tiek atsitraukime nuo kosmoso temos ir prisiminkime, kad XV a. pradžioje portugalai aktyviai tyrinėti Afrikos pakrantę ir Atlanto vandenyną iš esmės ėmė dėl trijų priežasčių: ieškojo naujų prekybos kelių (kelias per Sacharos dykumą nebuvo pats saugiausias ar patogiausias), norėjo padidinti savo karinę galią ir siekė skleisti krikščionybę (iš esmės – savo kultūrą). Jau per pirmąsias dideles ekspedicijas portugalai 1419 m. atrado Madeiros salą, o 1427 m. – Azorų salas ir ten įkūrė savo kolonijos. Šios labai suklestėjo, nes dėl gerokai derlingesnės žemės jose puikiai augo kviečiai, cukranendrės ir vynmedžiai. Prabėgus maždaug dešimtmečiui, Madeira tapo cukraus (kiek vėliau – ir vyno) eksporto centru, tad Portugalija tapo gerokai turtingesne imperija. Jos kultūrinė, karinė ir ekonominė galia augo, o gyventojau mėgavosi sočiu gyvenimu.

Kadangi žmogus visada buvo klajoklis, ieškotojas ir tyrinėtojas, ekspedicijos į neištirtus vandenis tęsėsi. Tačiau tiek Portugalija, tiek ir visa Europa vis dar nežinojo, kas slypi už Buždūro kyšulio Šiaurės Afrikoje – tuo metu jis buvo laikomas neįveikiamu. Dėl pradingusių ekspedicijų įgulų, žinoma, buvo kaltinamas ne pasaulio kraštas (juk tikrai ne visi manė, kad Žemė plokščia; kad tik taip buvo manoma – šių laikų mitas), bet jūrų pabaisos – jų egzistavimu tuo metu mažai kas abejojo. Vis dėlto jūrų pabaisų baimė buvo įveikta ir portugalai apiplaukė kyšulį.

Greičiausiai jums teko girdėti apie GPS navigaciją, tačiau turbūt nieko nežinote apie JAV bendrovę „DigitalGlobe“ – būtent į šios bendrovės darytas nuotraukas žiūrite kaskart naudodamiesi „Google Maps“, „Apple Maps“ ar kitais žemėlapiais, nes jau ne vieną dešimtmetį į kosmosą skraidinanti bendrovė buvo pirmoji, kuri dar 1993 m. gavo licenciją daryti aukštos kokybės nuotraukas iš kosmoso.

Startavo ne tik didžiųjų geografinių atradimų amžius – buvo kuriamos ir naujos technologijos. Kaip tik tuo metu sukurta karavelė – labai manevringas dviejų ar trijų stiebų burinis laivas. Pasikinkęs stiprų vėją, jis galėjo greitai plaukti net per seklius vandenis. Dėl šių ypatybių karavelė tapo itin mėgstama nežinomų vandenų tyrinėtojų. Proveržis laivyboje tuo nesibaigė: karavelių atrastais keliais plaukė karakos. Dėl savo didelės talpos (net iki 600 t vandens) jos galėjo gabenti didelius krovinius iš naujųjų kolonijų ir į jas.

Naujų kolonijų skaičius sparčiai augo Portugalijai pasiekus Indiją, Aziją, Indoneziją ir Braziliją. Kadangi nedominavo Europos reikaluose, Portugalija tapo galinga talasokratija, turinčia didelę kolonijinę prekybos imperiją visame pasaulyje. Matydamos Portugalijos ekonomikos spartų suklestėjimą, kitos šalys irgi pradėjo rengti ekspedicijas. Atradimų amžiuje iškilo Ispanija – gabeno auksą ir sidabrą iš kolonijų Amerikoje, ir Britanijos imperija – visų laikų didžiausia imperija, kurioje, kaip sakoma, saulė niekada nenusileidžia.

… iki kosmoso industrijos

Akivaizdu, kad valstybės ir šiandien kelia tuos pačius klausimus. Tačiau padidinti savo teritoriją ir tiek ekonominę, tiek karinę galią senoviniu būdu yra sunku. Galima sakyti, net beveik neįmanoma. Kadangi visi pasaulio kampeliai jau atrasti ir padalyti, nebėra kur plaukti ir ką užkariauti. Štai kodėl tiek daug akių krypsta į kosmosą. Kosmosas, kaip tas Buždūro kyšulys Afrikoje XV a., yra paskutinis dar neįveiktas barjeras, kuriame gal slypi pabaisos, o gal galimybė pirmiems įveikti iššūkį ir tapti pasakiškai turtingiems.

Žvelgiant į ne tokią tolimą praeitį, reikia konstatuoti, kad 1950-aisiais visuomenės ir politikų akyse JAV kosmoso tyrimų programa greičiau buvo šalies prestižo reikalas ir karinės galios demonstravimas. Visos investicijos į šią sritį buvo suvokiamos kaip investicijos į šalies gynybą, siekiant įgyti pranašumą įtemptame ir brangiame Šaltajame kare. Juk raketa, galinti nuskraidinti astronautą į kosmosą, gali nuskraidinti ir branduolinį užtaisą į kitą žemyną. Kol vyko lenktynės su Sovietų Sąjunga, NASA iš esmės turėjo neribotą biudžetą. Tačiau kai amerikiečiams išsilaipinus Mėnulyje kosminės lenktynės buvo laimėtos, kosmosas prarado susidomėjimą. Egzistavo dar daug planų, parengtų JAV kariuomenės ir susijusių su Mėnulio panaudojimu karo reikmėms, net noras susprogdinti atominę bombą Mėnulyje, kad sovietai prikrautų kelnes, tačiau, anot „Forbes“, JAV prezidentui Richardui Nixonui pamačius, kiek visa tai kainuotų, pasidarė bloga, todėl ne tik suplanuotos bazės statybos, bet ir skrydžiai į Mėnulį buvo nutraukti, o Nasos biudžetas nurėžtas 80 procentų.

Nors visuomenės susidomėjimas kosmosu per pastaruosius 50 metų smarkiai išblėso, kosmoso industrija nepaliaujamai didėjo. Pavyzdžiui, 1975 m. kosmose skriejo dešimtys primityvių palydovų, neturinčių komercinės paskirties, o šiandien aplink mūsų planetą sukasi daugiau nei 2 tūkst. funkcionalių palydovų. Ir visi jie daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Greičiausiai jums teko girdėti apie GPS navigaciją, tačiau turbūt nieko nežinote apie JAV bendrovę „DigitalGlobe“ – būtent į šios bendrovės darytas nuotraukas žiūrite kaskart naudodamiesi „Google Maps“, „Apple Maps“ ar kitais žemėlapiais, nes jau ne vieną dešimtmetį į kosmosą skraidinanti bendrovė buvo pirmoji, kuri dar 1993 m. gavo licenciją daryti aukštos kokybės nuotraukas iš kosmoso.

Šiandien palydoviniai vaizdai – milžiniškas ir sparčiai augantis verslas, vertinamas maždaug 3 mlrd. JAV dolerių. Anot „The New York Times“, jau 2023 m. jis bus vertas daugiau nei 6,5 mlrd. JAV dolerių. Juk ne tik daugybė įvairių verslų, karo pramonė ar mokslo sritys, tokios kaip meteorologija, okeanografija ir geologija, naudoja palydovų darytas nuotraukas, bet ir bepiločiai automobiliai – jiems tinkamai funkcionuoti nepakanka duomenų iš jutiklių ir kamerų – reikia ir vaizdo iš viršaus. Beje, Žemę fotografuojantys palydovai taip ištobulinti, kad iš 600 km aukščio darytoje nuotraukoje įžiūrėsite A4 formato popieriaus lapą, numestą ant asfalto.

Turtuolio Richardo Bransono įkurtos bendrovės „Virgin Galactic“ atnaujintas erdvėlaivis „SpaceShipTwo“ gali atnešti pokyčių į civilinę aviaciją – juk lėktuvas, galintis pakilti į orbitą, keleivius iš Niujorko į Honkongą gali nuskraidinti ne per 16, bet vos per keturias valandas.

Tačiau ir palydoviniai vaizdai tėra maža dalis kosmoso ekonomikos, anot „Fortune“, kasmet generuojančios apie 400 mlrd. JAV dolerių pajamas tiesiogiai ir dar trilijonus JAV dolerių netiesiogiai. Nemenka dalis jūsų kasdien naudojamų daiktų ir medžiagų, tarkim, įvairios ugniai atsparios medžiagos ar išmaniųjų telefonų komponentai, yra sukurti būtent užkariavus kosmoso erdves.

Įdomu ir tai, kad net iki 20 proc. pajamų tokioms bendrovėms kaip „Boeing“ ir „Lockhead Martin“ atneša kosmoso industrija. Galop, ir Tarptautinė kosminė stotis, kurios finansavimą Donaldas Trumpas norėtų nutraukti po 2025 m., jau seniai yra atvėrusi duris privačiam verslui. Šiuo metu ten veikia apie 50 tiek gamybos, tiek farmacijos bendrovių, o visai neseniai NASA paskelbė, kad turistą į kosminę stotį pasiruošusi priimti už 30 tūkst. JAV dolerių vienos dienos kainą.

Viskas brangsta? Ne – skrydžiai raketa pinga. Ir smarkiai

Tačiau iki pat dabar vykdyti veiklą kosmose buvo brangu. Labai brangu. 1960-aisiais į kosmosą pakelti 1 kg krovinį, anot „The Verge“, kainavo apie 85 tūkst. JAV dolerių. Iki 2000-ųjų ši kaina sumažėjo iki 30 tūkst. JAV dolerių. O štai E. Musko vadovaujama „SpaceX“ į Žemės orbitą 1 kg krovinį gali pakelti vos už 1,4 tūkst. JAV dolerių, nes jos raketos yra daugkartinės. Vadinasi, įprastą, maždaug 64 tūkst. kg, krovinį į orbitą jau galima iškelti nebe už 1,9 mlrd. JAV dolerių, bet viso labo už kiek mažiau nei 90 mln. JAV dolerių. Milžiniškas skirtumas! Atitinkamai iki 55 mln. JAV dolerių atpinga ir vieta erdvėlaivyje, o viso skrydžio kaina sumažėja iki 400 mln. JAV dolerių. Svarbu ir tai, kad privačios bendrovės raketoje esantis krovinys nebūtinai turi priklausyti tai pačiai bendrovei. Vietą išsipirkti gali 20, 50 ar 100 skirtingų įmonių ir pasidalyti kaštus. Taip skrydis į kosmosą tampa pigesnis nei bet kada anksčiau.

Būtent todėl taip šlovinamas pirmasis pilotuojamas bendrovės „SpaceX“ raketos skrydis – pirmasis skrydis iš JAV teritorijos po bemaž 10 metų pertraukos. Visų pirma, tai prestižo susigrąžinimas. Juk po to, kai 2011 m. NASA nutraukė daugkartinio erdvėlaivio „Space Shuttle“ programą (vykdytą nuo pat 1971 m., kainavusią 196 mlrd. JAV dolerių ir nusinešusią 14 gyvybių), vienintelė galimybė JAV astronautams pasiekti kosminę stotį buvo skrydis „Sojuz“ raketa iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, prieš tai gavus rusų kalbos pradmenis. Beje, iš bendradarbiavimo su NASA Rusijos kosmoso agentūra neblogai uždirba – maždaug 200 mln. JAV dolerių per metus. Anot „Business Insider“, jei „SpaceX“ perims šiuos skrydžius, tai sudarys nemenką nuostolį maždaug 2 mlrd. JAV dolerių „Roskosmos“ biudžetui.

Kadangi visi pasaulio kampeliai jau atrasti ir padalyti, nebėra kur plaukti ir ką užkariauti. Štai kodėl tiek daug akių krypsta į kosmosą. Kosmosas, kaip tas Buždūro kyšulys Afrikoje XV a., yra paskutinis dar neįveiktas barjeras, kuriame gal slypi pabaisos, o gal galimybė pirmiems įveikti iššūkį ir tapti pasakiškai turtingiems.

Antra, pirmasis pilotuojamas „SpaceX“ raketos skrydis  yra įrodymas, kad privati bendrovė pajėgi sukurti skrydžio į kosmosą technologiją ir tai gali padaryti gerokai pigiau. Lig šiol tai padaryti pavyko tik trims valstybėms: Kinijai, Rusijai ir JAV. Vadinasi, ateina galas kosmoso industrijoje egzistavusiai monopsonijai (monopolijoje tėra vienas tiekėjas, o monopsonijoje – vienas pirkėjas). Lig šiol didžiosios šalys diktavo tendencijas, kokios kosmoso tyrimo technologijos bus kuriamos. Ir kai tik didžiausi ir svarbiausi kosmoso industrijos klientai nebebus šalių vyriausybės, kurių perkama prekė iš esmės yra šalies prestižas, išvysime milžinišką proveržį.

Štai čia galime įžvelgti paralelių su XV a. atradėjais. Nors pirmieji Ameriką atrado vikingai, naujai atrastame žemyne jie nepajėgė įsikurti dėl ilgoms kelionėms vandenynu nepritaikytų laivų. Kolonijas įkurti naujajame žemyne pavyko tik patobulinus technologijas – išradus ilgoms kelionėms pritaikytus ir didelius krovinius gabenti galinčius laivus. Taigi, 1950-aisiais išmokome skristi į kosmosą, bet nepajėgėme jame iki galo įsitvirtinti, o šiandien dėl patobulintų technologijų skristi į orbitą galės vis daugiau privačių bendrovių ir šalių. Prisiminus, kaip sparčiai privatūs pinigai transformavo informacines technologijas, nebekeista, kad per pastaruosius penkerius metus regime tiek daug startuolių, norinčių veikti kosmoso ekonomikoje – kosmosas nebėra tik turtingoms šalims.

Nors „SpaceX“ – pirmoji bendrovė, sėkmingai atlikusi pilotuojamą skrydį, ji yra ne vienintelė, kurianti raketas. Dar du dideli žaidėjai – Kalifornijoje įsikūręs startuolis „Rocket Lab“, turintis komercinę raketą „Electron“ (iš viso atlikta 12 skrydžių, iškelti 53 palydovai), ir „Amazon“ vadovo Jeffo Bezoso įkurtas „Blue Origin“ – taip pat nori per ateinantį dešimtmetį surengti pilotuojamų skrydžių.

Ką galime daryti kosmose?

Kosmoso erdvė jau dabar būtina įprastam įvairių sričių – nuo navigacijos iki bankininkystės – funkcionavimui. Akivaizdu, kad dėl pigių skrydžių į kosmosą atsiras naujų verslų. „Bloomberg“ skaičiavimu, jau 2040 m. kosmoso industrija bus verta 1 trln. JAV dolerių. Vienas tokių ateities verslų – „SpaceX“ kuriamas pasaulinis interneto ryšio tinklas „Starlink“, kurį jau sudaro beveik 600 palydovų spiečius. Pasak CNN, planuojama kas dvi savaites su kiekvienu nauju „SpaceX“ skrydžiu iškelti dar po 60 palydovų, kad iki metų pabaigos palydovai galėtų užtikrinti plačiajuostį interneto ryšį visoje Šiaurės Amerikoje, o kitais metais – beveik visame pasaulyje. Bendra projekto vertė – apie 10 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad per dešimtmetį palydovų spiečių sudarys dešimtys tūkstančių mažųjų palydovų.