Mokslas

Kiek uždirbsime iš žmoniją gelbėjančios baterijų revoliucijos? 2024 m. sausio 30 d. Karolis MAKRICKAS

Ne „Tesla“, o baterijos ir elektros energijos kaupikliai išgelbės pasaulį, nes tik dėl jų evoliucijos elektromobiliai pakeis automobilius su vidaus degimo varikliais, o energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius išteklius, galės būti tiekiama visą parą, o ne tik tada, kai šviečia saulė ir pučia vėjas. ►

Tad nekeista, kad baterijų ir elektros energijos kaupiklių verslui prognozuojamas milžiniškas augimas – nuo maždaug 1 teravatvalandės (TWh) šiandien iki 3,7 TWh 2030 metais. Toks augimas yra tiesiog neišvengiamas tiek dėl didėjančio elektromobilių skaičiaus, tiek ir dėl sparčios atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros, todėl ir mums Lietuvoje reikia atsakyti į klausimą, ar turime galimybių užsidirbti iš šios baterijų revoliucijos. O gal tiesiog turime susitaikyti su tuo, kad naudą pasidalins Kinija ir pažangiausios demokratinės valstybės, kuriose bus sukurtos naujos kartos elektros energijos kaupimo sistemos ir baterijos?

Beveik trilijonas investicijų ir milijonai darbo vietų

Baterijos – ne tik perspektyvus ir sparčiai augantis verslas, kurio globali vertė praėjusias metais siekė apie 120 mlrd. JAV dolerių, bet ir naujų darbo vietų generatorius. „Yahoo Finance“ ir „Nasdaq“ skelbia, kad šiame ir susijusiuose versluose per artimiausius penkerius–septynerius metus papildomai bus sukurta 18 mln. naujų darbo vietų. Remiantis „Benchmark“ analize, norint patenkinti numatomą baterijų poreikį (tiek elektromobiliams, tiek ir kitiems įrenginiams) 2030-aisiais, į baterijų gamybos pramonę visame pasaulyje būtina investuoti mažiausiai 514 mlrd. JAV dolerių, o iki 2035 m. – net 920 mlrd. JAV dolerių.

Remiantis „BloombergNEF“ prognoze, jau 2026 m. pasaulio keliais važinės daugiau nei 100 mln., 2030 m. – 350 mln. elektromobilių (tai sudarys 60 proc. visų parduodamų transporto priemonių), o 2040 m. bus daugiau nei 700 mln. elektromobilių. Prisiminkime, kad 2023 m. jų buvo 27 milijonai.

Investuojama ne tik į gamybą, bet ir į mokslinius tyrimus bei plėtrą. Elonas Muskas, „Teslos“ vadovas, pabrėždamas šių investicijų svarbą teigė, kad „švarios energijos ir transporto ateitis labai priklauso nuo baterijų inovacijų“. Startuolių ir technologijų naujienų portalas „TechCrunch“ skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 500 baterijų technologijų sektoriaus startuolių, per keletą pastarųjų metų jie pritraukė daugiau nei 5,5 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo, o iš viso į baterijų inovacijas vien 2023 m. investuota 20 mlrd. JAV dolerių.

Baterijų karas tarp JAV ir Kinijos įsibėgėja

Atsižvelgiant į baterijų svarbą vykstant žaliajai ekonomikos transformacijai, tikriausiai neturėtų stebinti, kad JAV politikai tikslingai nusitaikė riboti ne tik pažangiausių procesorių eksportą į Kiniją, bet ir Kinijos valdžios proteguojamo akumuliatorių verslo invaziją. Pavyzdžiui, „The New York Times“ informavo, kad prezidento Joe Bideno administracija pristatė ne tik JAV Vyriausybės planą 3,5 mlrd. JAV dolerių investuoti į baterijų technologijas ir žaliąją energetiką bei elektros energijos gamybą, bet ir naują reguliavimą, kuriuo siekiama sumažinti Kinijos įtaką Jungtinių Valstijų elektrinių transporto priemonių pramonei ir paskatinti vietinę elektromobilių baterijų bei baterijoms skirtų komponentų ir medžiagų gamybą. Kalbant paprastai, siekiama, kad JAV parduodamuose elektromobiliuose nebūtų naudojami kiniški akumuliatoriai. Pesimistai iš karto ėmė jaudintis, kad toks žingsnis padidins elektromobilių kainą ir privers JAV gamintojus ieškoti naujų tiekėjų, o tai padaryti bus gana keblu, nes šiuo metu net du trečdaliai visų pasaulio baterijų pagaminama Kinijoje ir tik 10 proc. – pačiose JAV. O optimistai mano, kad tai paskatins pažangesnių akumuliatorių gamyklų, vadinamųjų gigafabrikų, plėtrą pačiose JAV ir padės sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo vietų.