Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Nacionaliniai interesai

Gitanas Nausėda – šiaudinis prezidentas ar tokiu sąmoningai daromas?

Jei Gitano Nausėdos puolimas būtų atsitiktinis, būtų galima daryti prielaidą, kad tapęs Lietuvos prezidentu žinomiausias mūsų šalies ekonomistas sugebėjo pademonstruoti ypatingą gebėjimą labai greitai prarasti teigiamą įvaizdį. Tačiau puolimas neatrodo atsitiktinis, todėl pasibaigus pirmiems G. Nausėdos kadencijos metams labai svarbu pabandyti atsakyti į keletą klausimų: kas jį puola? Ko tuo siekiama? Ar šis puolimas turi pagrindą?

Beje, apie tai, kad puolimas tikrai bus, rašėme dar prieš G. Nausėdai laimint rinkimus. Įspėjome, kad tos jėgos, kurios finansuoja Kremliaus trolių įtakos įsileidimą ir kurios tikslingai veikė, kad pakirstų Dalios Grybauskaitės įtaką bei sustiprintų su Rusija verslo ryšiais susijusių oligarchinių bei nomenklatūrinių jėgų pozicijas žiniasklaidoje, iš karto po rinkimų savo pajėgas nukreips tam, kad trolintų G. Nausėdą. Taip ir atsitiko. Ir atsitiktinumų čia yra labai mažai arba beveik nėra.

Pavojingiausioms įtakos grupėms reikia arba paradinio, arba šiaudinio prezidento

Taip, jau metai, kaip D. Grybauskaitės prezidento poste nebėra, tačiau daugelyje aukštų pozicijų vis dar yra žmonės, paskirti jos prezidentavimo laikotarpiu. Todėl iš anksto buvo galima prognozuoti, kad po naujojo prezidento priesaikos prasidės kova dėl šių pozicijų, pradedant Aukščiausiojo Teismo pirmininko bei Konstitucinio Teismo teisėjų ir baigiant būsimais Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovais. Nomenklatūrinės, oligarchinės ir kitos įtakos grupės puikiausiai suvokia, kad jei joms pavyks į šias pozicijas pastatyti žmones, kurie visų pirma yra lojalūs joms, o ne valstybei, tai iš esmės pakeis galių Lietuvoje pusiausvyrą – sugrąžins teisinės sistemos kontrolę į nomenklatūrinių struktūrų, oligarchų kapitalo ir jo interesus tenkinančių veikėjų rankas.

Būtent ši tyli kova visų pirma dėl teisinės sistemos kontrolės, kurią valdant D. Grybauskaitei oligarchinės ir nomenklatūrinės struktūros bent iš dalies buvo pralaimėjusios, yra vienas galingiausių interesų, generuojančių spaudimą
G. Nausėdai iš visų įtakos grupių, kurios nori, kad teismai būtų kišeniniai, kaip ir Generalinė prokuratūra bei STT. Todėl, žvelgiant per šio intereso prizmę, tai, kad šios įtakos grupės vis dar spaudžia prezidentą, demonstruoja, kad jis bent kol kas jų įtakai nepasidavė. Ir tai yra gera, o ne bloga žinia.

Tačiau neužmirškime rinkimų ir koalicijos po rinkimų formavimo. Kuo aukštesnis bus prezidento G. Nausėdos reitingas ir kuo stipresnė bus visuomenės parama, tuo tvirčiau jis galės nepalaikyti tokių veikėjų kaip Ramūnas Karbauskis ar Jaroslavas Narkevičius ir pareikalauti iš jų atskaitomybės visuomenei bei skaidrumo, taigi, ir atlaisvinti postus. O kuo žemesnis bus jo reitingas, tuo mažesnė bus tikimybė, kad G. Nausėda galėtų principingai ir drąsiai veikti prieš su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho R. Karbauskio pajėgas. Tuo šis turi būti labai suinteresuotas, nes tai palengvina jo partijos ir jo sąjungininkų pergalę artėjančiuose Seimo rinkimuose.

 
Trolių galia paremta tuo, kad jų demaskuotojams erdvės žiniasklaidoje nėra

Galima suprasti, kodėl daugelis žmonių nesuvokia, kaip įmanoma Lietuvos prezidentą trolių skleidžiamomis įtaigomis užspeisti į kampą ir priversti pasirašyti kapituliacijos aktą – atsiduoti oligarchų įtakai. Kadangi didelė dalis žiniasklaidos yra priklausoma nuo stambiojo kapitalo ir valdžios reklamos užsakymų, jei transliuojamos įtaigos naudingos stambiajam kapitalui, joms gali priešintis tik iš tiesų nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, o tokių yra vienetai, nes patriotai bijo jas remti. Demaskuoti trolių puolimą nėra kam, kaip ir priminti, kad puolėjas gali būti siejamas su galingiausiomis oligarchų grupėmis. Tad piliečiai turi puikią galimybę išgirsti trolių puolimo salves, bet neturi galimybės išgirsti kritinės nuomonės apie tokio puolimo turinį, vykdytojus, transliuotojus ir užsakovus.

Situaciją komplikuoja ir tai, kad iš informacinės erdvės nuolat valomi nereikalingi įkalčiai. Kaip minime straipsnyje, jutube nepavyko rasti tos legendinės laidos, kurioje Aušra Maldeikienė taršė Algimantą Čekuolį, ir jos laidų „Išgyvenk, jei gali“. Be to, jos feisbuko paskyroje prie nuveiktų darbų kažkodėl nėra informacijos apie laidą, kurtą „MG Baltic“ valdomoje televizijoje. Kyla įtarimas, jog dalį informacijos bandoma ištrinti, kad visuomenei būtų lengviau tikėti, jog štai A. Maldeikienė ir yra tas tobulas pavyzdys doro politiko, kuris sunkiu darbu ir vargšų žmonių gynimu nuo skurdo užsitarnavo teisę Gitanui Nausėdai į akis pasakyti tiesą – kad jis yra nulis.

Ir nors visa ši trolių pasaulio realybė 30-ais Nepriklausomybės metais atrodo apgailėtinai, nes sunku patikėti, jog taip atvirai ir šiurkščiai gali būti veikiama mūsų visuomenė, politika ir valstybė, jei žiniasklaida, kurios vadovų vertybes formuoja oligarchų grupių finansiniai užsakymai, įsileidžia trolius, bet neįsileidžia jų demaskuotojų, oligarchų, nomenklatūros ar Maskvos kuriamas trolių pasaulis tampa visų mūsų vieninteliu pasauliu.

Suvokiant šiuos interesus ir ypač tai, kad būtent šios jėgos, sietinos su posovietinės nomenklatūros, oligarchinėmis ir prokremliškomis įtakos grupėmis, turi milžinišką įtaką žiniasklaidai, nėra ko stebėtis, kad prieš rinkimus buvo suspardyti Ingridos Šimonytės reitingai ir jos galimybės laimėti. O dabar spardomi G. Nausėdos reitingai ir įtaka, kaip ir galimybės valdyti iškeliant visuomenės ir valstybės nacionalinius interesus, nes to labai bijo Maskva. Susidaro įspūdis, jog ji nėra įsitikinusi, kad G. Nausėda yra nusiteikęs lojaliai dalyvauti Lietuvos prijungimo prie Astravo atominės elektrinės (AE) procese, todėl ne tik nukreipia savo įtaką, bet ir remia visas suinteresuotas grupes. Apie tai galima spręsti iš Kremliaus trolių veiklos, mat jų tikslas – kad G. Nausėda būtų užtrolintas ir nedrįstų tapti už energetinę nepriklausomybę kovojančiu Lietuvos prezidentu.

Visų šių grupių interesai suponuoja, kad joms geriausiu atveju reikia paradinio Lietuvos prezidento, kuris realią valdžią atiduotų į jų rankas. Na, o Rusijai draugiškoms jėgoms tikriausiai labiausiai patiktų šiaudinis prezidentas, į kurį ir po rinkimų galėtų valytis kojas. Tai ne tik leistų prijungti Astravo AE, bet ir po rinkimų R. Karbauskis su partneriais naujojoje Vyriausybėje galėtų tikėtis turėti ne vieną narkevičių, o du, tris, keturis ar daugiau.

Panašūs straipsniai: