Aktualijos

Faktai ir komentarai 2025 m. vasario 17 d.

Prezidento rinkimuose vėl triumfavo G. Nausėda

Kaip ir prognozavome likus daugiau nei metams iki Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų, Gitanas Nausėda antrajame ture juos be vargo laimėjo triuškinančiu – 72,43 proc. – rezultatu prieš Ingridą Šimonytę (24,06 proc. balsų). Visų pirma tai galima sieti su nemažos dalies politinių jėgų, ypač kairiųjų, konkrečiai – Socialdemokratų partijos, parama ir informacinės erdvės, kuri nepailstamai dergė konservatorius ir premjerę I. Šimonytę, palankumu. Vis dėlto reikėtų pridurti, kad dešiniųjų pastangos priešintis šioms informacinėms įtaigoms ir ryžtingiau kovoti dėl rinkėjų balsų buvo daug mažesnės nei realios galimybės. Galbūt tai galima sieti su konservatorių ir visų dešiniųjų jėgų suvokimu, kad tokioje aplinkoje laimėti neįmanoma, tad buvo pasirinkta tiesiog dalyvauti. Taigi, galima teigti, kad G. Nausėda gavo milžinišką visuomenės palaikymą ir iš dalies jį išnaudojo ir Seimo rinkimuose – savo autoritetu prisidėjo prie socialdemokratų pergalės ir jų dominuojamos daugumos suformavimo. Tai kelia nerimą dėl politinių valdžių atskyrimo, tačiau tuo pat metu sukuria prielaidas G. Nausėdai, remiantis jį palaikančiomis politinėmis jėgomis, pademonstruoti tikrąjį savo lyderystės kuriant gerovės valstybę potencialą. Tam, manytume, turėtų padėti ir faktas, kad Donaldą Trumpą taip pat vertiname kaip politiškai artimesnį G. Nausėdai, tačiau tik Lietuvos prezidento principinga veikla gali užtikrinti, kad jis bus ir naudingesnis Lietuvai.

Europos Parlamento rinkimai – vilties žiburėlis

Nepaisant Europos Sąjungą skandinančių destrukcinių įtaigų, galima teigti, kad Europos Parlamento rinkimai baigėsi itin sėkmingai, tad buvo suformuota ne tik stabili demokratinių jėgų dauguma, bet ir vertybiškai tvirta Europos Komisija. Pastarosios pirmininke vėl tapo Ursula von der Leyen, vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai – Kaja Kallas, pirmoji moteris Estijos istorijoje, užėmusi premjero postą. Svarbu paminėti ir tai, kad naujojo gynybos ir kosmoso komisaro portfelį gavo itin patyręs politikas, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Be jokios abejonės, atsižvelgiant į sprendimų Europos Sąjungoje priėmimo problemiškumą, lengva tikrai nebus, tačiau, vertinant kylančius iššūkius, visų pirma – saugumo iš Rusijos pusės, konkurencingumo – iš Kinijos, ir dar neaišku kokių – iš Donaldo Trumpo, yra tikrai gera žinia, kad bent jau susiskaldymo Europos Sąjungos politikoje bus mažiau, o galimybių padaryti būtinus darbus – daugiau.

JAV milijardieriai suskubo verbuotis į oligarchus

Faktas, kad Donaldo Trumpo suformuotame kabinete bus rekordinis skaičius milijardierių, nublanksta prieš žinią, kad artimiausiu jo sąjungininku rinkimuose ir dosniausiu rėmėju tapo turtingiausias verslininkas Žemėje Elonas Muskas, valdantis 400 mlrd. JAV dolerių turtą. Vis dėlto ir tai yra niekai, palyginti su tuo įspūdingu greičiu, kai D. Trumpui laimėjus daugelis technologijų ir kitų sričių verslo gigantų sulėkė išreikšti savo pagarbos naujajam laisvojo pasaulio lyderiui ir dosniai aukojo jo inauguracijos šventei.

Vis dėlto ir tai niekai, palyginti su tuo, kad visame šiame procese išryškėjo ir milijardierių, valdančių informacinę erdvę ar darančių jai įtaką, pastangos ją išnaudoti tam, kad pademonstruotų savo lojalumą. Kadangi su E. Musku ir jo „X“ (buvęs „Twitter“) viskas ir taip aišku, daug svarbiau paminėti, kaip skubiai savo vertybinį stuburą daugelyje vietų susilaužė „Metos“ bosas Markas Zucherbergas. Jis ne tik atsisakė faktų tikrinimo socialiniame tinkle „Facebook“, bet ir į „Metos“ vadovų komandą priėmė aršų D. Trumpo šalininką – imtynių organizacijos vadovą.

O pats linksmiausias, bet kartu ir liūdniausias pavyzdys susijęs su korporacijos „Amazon“ savininku Jeffu Bezosu, kuris ilgą laiką stengėsi būti demokratinių vertybių pusėje ir tam, kaip pats sakė, įsigijo vieną solidžiausių JAV dienraščių „The Washington Post“. J. Bezosas išsilenkė ryškiausiai. „Amazon“ valdomas „Prime Video“ pranešė, kad artimiausiu metu transliuos išskirtinį dokumentinį filmą apie D. Trumpo žmoną Melaniją Trump, kurį jį pati, kaip filmo prodiuserė, ir kurs. Dar įspūdingiau tai, kad J. Bezosui priklausančio dienraščio „The Washington Post“ redakcija nusprendė neskelbti Pulitzerio premijos laureatės Ann Telnaes, dirbusios redakcijoje 16 metų, karikatūros, kurioje tarp kitų milijardierių užfiksuotas ir J. Bezosas, pinigus ir savo vertybes aukojantis po D. Trumpo kojomis. Kaip, beje, ir vargšas peliukas Mikis, kuris šiame kūrinyje, tikėtina, simbolizuoja ne tik koncerną „The Walt Disney Company“, bet ir didelę dalį JAV korporacijų, kurios, kaip kokioje diktatūroje, po valdžios kojomis sudėjo savo valdomas žiniasklaidos priemones.