Šis straipsnis yra skirtas prenumeratoriams.
Esate prenumeratorius? .

Aktualijos

Baltarusijos laisvei svarbiausi mūšiai šiandien vyksta Minske ir Vilniuje Redakcija

gettyimages nuotr.

Nematoma kova už Baltarusijos žmonių laisvę su Rusija, siekiančia išlaikyti Baltarusiją savo įtakos lauke, vyksta jau seniai ir, deja, greitai nesibaigs. Todėl šiandien, kai Baltarusijos žmonės pakilo į lemiamą kovą už savo laisvę, turime įsigilinti į vykstančius procesus, kad suprastume, kaip mums elgtis, kokius procesus turime remti ir kokius sprendimus Lietuvoje bei Europos Sąjungoje (ES) turime priimti, jei norime iš tiesų padėti Baltarusijos žmonėms, o ne Aliaksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino režimams.

Visų pirma reikia atmesti melagingą iliuziją, remiamą Kremliaus trolių ir kitų veikėjų, esą V. Putinas nekontroliavo A. Lukašenkos režimo, todėl nors ir norėjo, bet negalėjo prijungti Baltarusijos prie Rusijos. Ši įtaiga yra melaginga ir klaidinanti. Visų pirma, Baltarusijos diktatorius buvo ir yra visiškai priklausomas nuo Rusijos, o sąjunginės valstybės nebuvo, nes tai atitiko tuometę labai ambicingą V. Putino pasaulio viziją – jis ketino išlaikyti įtaką ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje, o jei įmanoma, ir kitose valstybėse, labiau nutolusiose į vakarus, kad galėtų sukurti vadinamąją Eurazijos Sąjungą, kuri būtų rimta geopolitinė ir ekonominė žaidėja ir su kuria turėtų skaitytis tiek Vakarai, tiek Rytų milžinė Kinija.

 

Akivaizdu, kad Rusija buvo pasiruošusi Baltarusijos žmonių sukilimui. Apie tai galima spręsti iš daugybės Rusijos sprendimų, kuriais V. Putinas stengėsi padėti A. Lukašenkai išsaugoti valdžią ir sukurti įspūdį, kad būtent Maskva nori pakeisti diktatorių kitu lyderiu. Toks vaidinimas Kremliui buvo būtinas, kad būtų sudarytos sąlygos A. Lukašenkai apsiginti nuo demokratinių jėgų – vaidinti, kad režimas, naudodamas jėgą, ginasi ne nuo demokratinių jėgų, o nuo Rusijos pastangų A. Lukašenką, vienintelį Baltarusijos nepriklausomybės garantą, pakeisti ir prijungti Baltarusiją prie Rusijos. Akivaizdu, kad šis spektaklis nepavyko. Todėl šiandien, jei Baltarusijos žmonės nepasiduos, iš tiesų galima tikėtis žaidimo, kuriame
V. Putinas darys viską, kad A. Lukašenką pakeistų Kremliui kuo naudingesniu žmogumi, gebančiu pademonstruoti, kad žengia žingsnį link Europos, tačiau nekeliančiu grėsmės Astravo atominei elektrinei ir netrukdančiu tęsti invazinio projekto „Žvalgybinis ir energetinis tiltas“.

Panašūs straipsniai: