Kodėl Andriaus Tapino „Skaidrinam“ yra geriausia, kas nutiko Lietuvoje, vykstant Rusijos karui Ukrainoje? 2023 m. gegužės 28 d. Eduardas Eigirdas

Sveiki, gerbiami Lietuvos piliečiai!

Šiandien labai svarbu suvokti, kodėl tie, kurie teigia, kad Andrius Tapinas su savo čekių skandalu visai be reikalo ir labai pavojingai siūbuoja Lietuvos valstybės laivą, labai klysta arba sąmoningai stengiasi Jus suklaidinti, mėgindami įteigti visišką nesąmonę, esą sisteminis Lietuvos skaidrinimas gali sukelti mūsų šaliai problemų. Visiška nesąmonė tai yra todėl, kad Lietuvai daugiausia problemų gali sukelti ne apsivalymas, o likimas toje sisteminėje informacinėje ir vertybinėje aplinkoje, kurią paveldėjome iš praeities.

Jei jau kalbame apie valstybę ir mūsų piliečių gerovę, noriu Jūsų paklausti, ar šiandien kas nors apskritai rūpinasi sisteminiu Lietuvos skaidrumu, kaip ir ekonomine, socialine bei gynybine Lietuvos pažanga. Ar matome nuoseklų rūpinimąsi, kad būtų priimti sprendimai, kurie kurtų pažangesnę, teisingesnę ir vieningesnę visuomenę? Ar iš viso apie tai kalbama?

Nieko panašaus. Tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek ir politinių partijų elitui, kaip susidaro įspūdis, šiandien rūpi tik artėjantys rinkimai, o ne tai, kokią valstybę turime kurti, jei norime gerovės mūsų žmonėms ir saugios ateities (apie tai išsamiai rašysiu naujausiame žurnalo „Valstybė“ numeryje, kuris pasirodys iki liepos 6 dienos). Jau šiandien skatinu rasti jėgų ir pažvelgti į mūsų informacinę bei politinę aplinką – kiek joje matote lyderystės, kad būtų priimti sprendimai, kurie didintų Lietuvos žmonių gerovę ir stiprintų valstybę? Ar matote bent vieną lyderį, kuris aiškiai deklaruotų, ko ir kaip turime siekti, kad šio dešimtmečio pabaigą pasitiktume ne susiskaldę ir skandinami ekonominių problemų, bet klestėdami? Nieko panašaus nėra ir atrodo, kad prie dabartinės realybės prisitaikiusiam žiniasklaidos, politikos ir verslo elitui to ir nereikia.

Kam vargti, jei su žiniasklaidos pagalba galima valdyti rinkėjus, o valdžią ir gėrybes dalytis su stambiuoju kapitalu, net jei šis užaugo padedamas Rusijos režimo? Kai tai supranti, tampa akivaizdu, kad dabartinei Lietuvos politikos ir žiniasklaidos realybei, kuri vis labiau panašėja į nomenklatūrinę pelkę, sukrėtimas tiesiog buvo būtinas. O virkaujantieji, kad A. Tapino akcija sugriaus dabartinę daugumą ir nukentės patys geriausi – konservatoriai, yra veidmainiai. Juk ginti reikia ne partiją, o jos vykdomą valstybės skaidrinimo ir stiprinimo pažangą. O kokią pažangą per likusius valdymo metus žada dabartinė valdančioji dauguma? Kokia yra jos stiprios ir vieningos Lietuvos vizija? Kokius sprendimus šiandien jie priima, dėl kurių turėtume šią daugumą branginti ir jos gailėtis, jei ji grius? Vienintelis tikslas, kuris buvo aiškiai išreikštas ir tikrai atitiko nacionalinius interesus, tai siekis greičiau sinchronizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus su Europos tinklais, tačiau ir jis žlugo. Jį bet kuriuo atveju realizuos jau kita vyriausybė ir gal jau kitas prezidentas. Nes jei kas ir turėjo greitinti sinchronizaciją, tai už užsienio politiką atsakingas G. Nausėda, tačiau svarbiausiose srityse, kuriose būtų reikėję parodyti stuburą, jo nebuvo. Todėl glaudaus bendradarbiavimo su kaimynais mes neturime ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir gynybos klausimu. Kaip susidaro įspūdis, kartu veikiame tik tiek, kiek NATO priverčia. O ekonomikos ir mokesčių politikos klausimai, kuriuos turėtume spręsti kartu, nes tik taip galime sukurti klestinčias valstybes (apie tai taip pat rašysiu naujajame numeryje), prezidento darbotvarkėje net neegzistuoja.

Taigi, kai matome realybę, tikrą, neužtrolintą, kurioje dėmesys nukreipiamas nuo valstybei svarbiausių klausimų, turime suvokti, kad A. Tapino iniciatyva „Skaidrinam“ negali paskandinti Lietuvos valstybės, atvirkščiai – gali priversti pabusti ir apsivalyti. O demokratinėms jėgoms tai gali tapti instrumentu, padedančiu tiek liberalams, tiek konservatoriams su Ingrida Šimonyte bei Gabrieliumi Landsbergiu lipti iš nomenklatūrinės politikos pelkės, kurioje rūpi tik kėdė ir garbė (tikiuosi – ne pinigai), bei pasistengti atsinaujinti. Taip pat pademonstruoti lyderystę, tiek skaidrinant Lietuvą, tiek telkiant realizuoti galingiausią ekonominę pažangą.

Kitas klausimas – ar demokratinės jėgos politikoje šia galimybe pasinaudos, ar ir toliau trinsis su kairiąja nomenklatūra, nedrįs kautis, o kai kuriais atvejais trinsis ir su Rusijos užauginta oligarchija bei modeliuos, kaip laimėti rinkimus, nes kiti yra dar gilesnėje pelkėje? Norisi tikėti, kad vis dėlto bus pasirinktas pirmasis variantas. O A. Tapinui ir jo bendražygiams noriu padėkoti už milžinišką darbą, atliekamą skaidrinant savivaldą ir tuo pačiu sukuriant prielaidas demokratiniams Lietuvos politikos lyderiams nusimesti nomenklatūrinio konformizmo drapanas ir tapti tais lyderiais, kurių Lietuvai reikia.

Dėkoju visiems, kurie remiate mano su bendražygiais veiklą. Kviečiu pasidalyti šiuo komentaru ir paskatinti padorius Lietuvos politikus ne bandyti išgyventi iniciatyvą „Skaidrinam“, modeliuojant savo ateitį, o pasinaudoti ja ir ryžtingai skaidrinti valstybę, net jei rizikuos, kaip A. Tapinas, savo laisvalaikiu ir ramybe.