„Times“ reiškia nerimą dėl JAV demokratijos ateities

Gegužės pradžioje skambėję pareiškimai apie Nobelio taikos premijos skyrimą Donaldui Trumpui už tai, kad susitarė dėl taikos su Šiaurės Korėjos lyderiu, gegužės pabaigoje pritilo. Viešojoje erdvėje pradėjo dominuoti kitos aktualijos, pavyzdžiui, mokesčių artimiausiems sąjungininkams įvedimas ir pareiškimas, kad Rusija turėtų būti sugrąžinta į galingiausių šalių (G-7) klubą. Tai nuskambėjo labai keistai žinant, kad tyrimas dėl Rusijos įtakos D. Trumpo išrinkimui JAV prezidentu vis dar tęsiasi, o įtarimų debesis vis tirštėja. Be to, JAV prezidentas vis dažniau pabrėžia, kad jis turi „absoliučią teisę“ suteikti sau malonę. Tai verčia solidžią Vakarų žiniasklaidą kalbėti ne tik apie ekonominę D. Trumpo politikos ateitį – tai kelia nerimą žurnalui „The Economist“, bet ir kelti klausimą dėl JAV demokratijos ateities – apie tai gana atvirai kalba žurnalas „Times“. Ir tai iš tiesų kelia nerimą. Nes jei D. Trumpas tiesia ranką Šiaurės Korėjai ir Rusijai, jei JAV lyderis kalba apie tai, kad gali garantuoti sau neliečiamybę, net jei kalbama apie Rusijos pagalbą rinkimuose, kokia ateitis laukia pasaulio, kuriame Rusija darys įtaką rinkimams šiais ar kitais metais? Ar galima pasitikėti, kad dabartinė JAV administracija gins demokratijos interesus, o ne rūpinsis Vladimiro Putino sugrąžinimu į galingiausių šalių klubą?

Panašūs straipsniai: