

Sveiku protu suvokti, kaip įmanoma, kad į ministrus būtų siūlomas žmogus, kuris buvo įtariamas sudavęs moteriai, su kuria gyveno, septynis smūgius į galvą bei dar devynis į kitas k...
2024 m. gruodžio 10 d.Tuštybė yra vėžys, naikinantis Lietuvos elitą, o kokybė yra tai, kas atskleidžia mūsų galimybes, mūsų talentus ir daro mus patrauklesnius, todėl nuoširdžiai sveikiname visus Lietuv...
2024 m. liepos 31 d.Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardija...
2024 m. liepos 31 d.Šiaurės Korėja turėjo būti radikalios beprotiškos diktatūros simbolis, kuriuo Rusija ir Kinija gąsdintų demokratijas ir save pristatytų kaip daug geresnę alternatyvą, su kuria Vaka...
2024 m. liepos 31 d.Jūsų dėka šiemet galėjome vienyti Lietuvos lyderius pažangai, būtinai kuriant stiprią valstybę ir saugią ateitį mūsų žmonėms. Visų Jūsų lauksime ir 2025 m. kovo 20 d., kai „Lietuvo...
2024 m. liepos 31 d.Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaune...
2024 m. liepos 31 d.Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Žurnalo VALSTYBĖ leidėja VšĮ Demokratijos plėtros fondas pripažįsta asmens duomenų apsaugos svarbą ir gerbia kiekvieno asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Šioje Privatumo politikoje (toliau – Privatumo politika) pateikiame informaciją apie tai, kaip VšĮ Demokratijos plėtros fondas, juridinio asmens kodas 300125156, buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva (toliau – Bendrovė) tvarko Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jūs galite pateikti interneto svetainėje www.valstybe.eu (toliau – Interneto svetainė), mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu ar atvykus į Bendrovės buveinę.
Kokius Jūsų asmens duomenis mes renkame?
Jums apsilankius Bendrovės buveinėje, Interneto svetainėje, socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu, galime rinkti šią informaciją:
Kokie slapukai naudojami šioje Interneto svetainėje?
Slapukas yra informacija, kurią interneto serveris siunčia į interneto naršyklę, ir kuri yra saugoma naršyklėje. Ši informacija yra siunčiama į interneto serverį kiekvieną kartą, kai naršyklė prašo atidaryti puslapį iš serverio. Tai leidžia interneto serveriui nustatyti ir stebėti interneto naršyklę.
Daugiau informacijos apie Interneto svetainėje naudojamus slapukus rasite čia:
Slapuko pavadinimas | Slapuko paskirtis | Sukūrimo momentas | Galiojimo laikas | Naudojami duomenys |
PHPSESSID | Naudojamas lankytojo sesijai užtikrinti per skirtingus puslapius. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | Unikalus ID |
gtv_gdpr_cookiesubmit | Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | 1 |
gtv_marketingcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti. | Sutikus su rinkodaros slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
gtv_statisticalcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti. | Sutikus su statistikos slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
_ga | Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
_gat | Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net. | Įeinant į interneto svetainę | 1 minutė | 1 |
_gid | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 24 valandos | Unikalus ID |
_fbp | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 3 mėnesiai | Unikalus ID | CONSENT | Naudojamas identifikuoti ar vartotojas sutinka su rinkodaros medžiaga YouTube video įrašuose. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
Kur galime atskleisti Jūsų asmens duomenis?
Mes galime atskleisti Jūsų asmens duomenis asmens duomenų tvarkytojams, kurie teikia mums paslaugas ar atlieka darbus (informacinių technologijų, programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų, saugos paslaugų, dokumentų archyvavimo paslaugų teikėjai ir kt.) ir tvarko Jūsų duomenis Bendrovės, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, ir tiek kiek tai yra būtina. Pasitelkdami duomenų tvarkytojus, imamės visų reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad ir mūsų duomenų tvarkytojai būtų įgyvendinę tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumą užtikrinančias priemones bei išlaikytų asmens duomenų paslaptį.
Informuojame, kad Jūsų asmens duomenys nebus perduodami trečiajai valstybei ir (ar) tarptautinei organizacijai.
Kaip naudojami Jūsų asmens duomenys, kuriuos mums pateikiate per socialinės žiniasklaidos priemones?
Visą informaciją, kurią mums pateikiate socialinės žiniasklaidos priemonėmis (įskaitant pranešimus, laukelių „Like“ ir „Follow“ naudojimą, bei kitą komunikaciją), kontroliuoja socialinio tinklo valdytojai, tikie, kaip: Facebook, Linkedin, Youtube.
Rekomenduojame perskaityti trečiųjų šalių privatumo pranešimus ir tiesiogiai susisiekti su paslaugų teikėjais, jei Jums kyla bet kokių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Jūsų asmens duomenis.
Kaip tvarkomi Jūsų asmens duomenys?
Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Jūsų asmens duomenis tvarkome tik remdamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtais teisėtais pagrindais – Jūsų sutikimu bei kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Bendrovės teisėto intereso.
Tvarkydami Jūsų asmens duomenis, mes įgyvendiname organizacines ir technines priemones, kurios užtikrina asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kaip ilgai saugome Jūsų duomenis?
Jūsų asmens duomenis saugosime šioje Privatumo politikoje nustatytais terminais. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminams, jie bus ištrinami ar sunaikinami.
Tais atvejais, kai Jūsų asmens duomenys bus atitinkamų dokumentų (sutartys, įsakymai, prašymai ir kt.) tekstuose, juos archyvuosime ir saugosime vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu, nurodytais terminais.
Pažadame, kad visais atvejais saugosime Jūsų asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai ar numato teisės aktai, jeigu juose yra nustatytas ilgesnis duomenų saugojimo terminas.
Kokios yra Jūsų teisės?
Jūs turite teisę:
Kaip galite įgyvendinti savo teises?
Į gautus prašymus, skundus ar reikalavimus Jums atsakysime raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir stengsimės pateikti Jums informaciją kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Jūsų prašymo gavimo.
Jeigu, gavus prašymą, skundą ar reikalavimą, mums kils įtarimų dėl besikreipiančiojo asmens tapatybės, mes turime teisę paprašyti besikreipiančiojo asmens tapatybės dokumento.
Jei mes nesugebėsime suteikti Jums reikiamos informacijos ir (ar) turėsite pretenzijų dėl to, kaip yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdami skundą.
Kaip informuosime apie Privatumo politikos pakeitimus?
Mes galime bet kada atnaujinti ar pakeisti šią Privatumo politiką. Tokia atnaujinta ar pakeista Privatumo politika įsigalios nuo jos paskelbimo mūsų Interneto svetainėje. Jums reikėtų kartais patikrinti ją ir įsitikinti, kad Jus tenkina aktuali Privatumo politikos versija.
Atnaujinę Privatumo politiką, informuosime jus apie, mūsų nuomone, esminius pakeitimus paskelbdami juos Interneto svetainėje. Galite pasižiūrėti į datą „Atnaujinimo data“, kuri nurodoma apačioje, norėdami sužinoti, kada Privatumo politika atnaujinta paskutinį kartą.
Kaip su mumis susisiekti?
Jei turite bet kokių klausimų, susijusių su šios Privatumo politikos sąlygomis, maloniai prašome su mumis susisiekti, žemiau nurodytais rekvizitais, skambinant žemiau nurodytu telefonu ar siunčiant paklausimą el. paštu arba registruotu laišku:
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Juridinio asmens kodas 300125156
Buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva
Tel. +370 674 93 159
El. paštas: info@valstybe.eu
Šioms Privatumo politikos nuostatoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šių privatumo nuostatų kilę ginčai bus sprendžiami derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teismuose Vilniuje.
Paskutinis Privatumo politikos atnaujinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 1 d.
Istorinė galimybė oligarchinę santvarką pakeisti pilietine demokratija Eduardas EIGIRDAS
Simboliška, kad prezidento rinkimai dviejose Rusijai geopolitiškai labai svarbiose valstybėse – Lietuvoje ir Ukrainoje – vyksta beveik tuo pat metu. Ir abiejose viešai deklaruojama, jog siekiama įtvirtinti vakarietišką demokratiją, nors valdžią savo rankose koncentruoja oligarchai.
Tačiau yra vienas svarbus skirtumas, kurį šiandien turime suvokti. Šiame istorijos etape, paveldėjusi dėl Rusijos struktūrų įtakos sugriautą ekonomiką ir suvešėjusią oligarchiją, Ukraina išsivaduoti iš oligarchinių projektų įtakos ir tapti pilietine demokratija dar negalėjo, todėl joje per šiuos prezidento rinkimus buvo sprendžiamas valstybei, įstrigusiai oligarchinių projektų valdžioje, būdingas klausimas: koks oligarchas dominuos – prokremliškas ar demonstruojantis, kad nori sietis su Vakarais? O gal galima kalbėti apie tarpinį variantą, kai, tarkim, Vakarai su Rusija susitarė nebekariauti, todėl juos suvienijo tikslas, kad prezidento poste turi būti kontroliuojamas žmogus, kad tiesiog įgyvendintų šio susitarimo punktus? Tačiau apie tai, kieno interesus reprezentuos naujasis Ukrainos prezidentas, bus galima spręsti tik ateityje, o šiandien galima atsargiai pasidžiaugti, kad Petro Porošenką, kuris kadaise buvo vertinamas kaip oligarchas, tačiau valdydamas Ukrainą, mano nuomone, atsiskleidė kaip vakarietiškas demokratas, Ukrainos prezidento poste pakeitė bene turtingiausio ukrainiečių oligarcho protežė – verslininkas ir komikas Volodymyras Zelenskis. Jis irgi deklaruoja provakarietiškas pozicijas, tačiau neramu dėl to, kad apsuptas oligarchų įtakos gali nepriimti Ukrainos valstybei ir jos piliečiams naudingiausių sprendimų. Bet apie tai bus galima spręsti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai bus matyti, kiek sprendimų buvo naudingi tam tikriems oligarchams, o kiek jų buvo nukreipta tam, kad būtų skaidrinama Ukrainos valstybė ir stiprinamas skaidriai veikiančio bei su oligarchais nesusijusio verslo potencialas, siekiant Ukrainoje sudaryti sąlygas oligarchinių projektų valdžią pakeisti pilietine demokratija, kurioje valstybės valdymas būtų paremtas profesionaliai veikiančiomis demokratinėmis politinėmis jėgomis, ginančiomis piliečių ir valstybės interesus. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai yra svarbiausias darbas, kurį privalu padaryti atgavus nepriklausomybę ir siekiant ją įtvirtinti.
Jei būdami pasienyje su Rusija norime įtvirtinti ir išsaugoti savo nepriklausomybę, turime kurti stiprią valstybę. Būdama priklausoma nuo oligarchų, ji tokia tapti negali, nes oligarchai visada šalia valstybės ir piliečių interesų, o dažniausiai – aukščiau už juos, iškelia valdomo kapitalo interesus. Todėl ir skiriasi tokios valstybės kaip Vokietija ir Italija: abi yra kapitalistinės, abi yra NATO ir Europos Sąjungos narės, tik Vokietijoje dominuoja profesionalios demokratinės politinės jėgos, o Italijoje – Silvio Berlusconi ir kitų žiniasklaidą bei kapitalą kontroliuojančių oligarchų formuojamos populistinės šių oligarchų interesus ginančios jėgos. Tad Vokietija išsiskiria stabiliu ekonomikos augimu ir visuomenės gerove, o Italija – neskaidrumu, populizmu, visuomenės susiskaldymu ir informaciniu užtrolinimu bei ekonomikos problemomis, kurios visų gražumu atsiskleidžia per ekonomines krizes. Beje, jau ne kartą tai įvyko ir Lietuvoje, tad mes ir vėl turėtume ruoštis, kaip ir per 2008-ųjų krizę, visi problemų puokštei. Ir iš esmės jas sugeneruos tos pačios politinės jėgos, kurios valdė Lietuvą ir 2000–2008 m. bei kurios šiandien dominuoja Seime.
Galima apsimesti, kad nesuprantame, kaip oligarchų įtakos valdoma valstybė iššvaisto (tiksliau – joje išvagiama) didelę dalį bendro potencialo, tačiau reikia labai daug gabumų nematyti paties jų valdymo. Tarkim, nematyti, kad 2000–2020 m. laikotarpiu 16 metų valdžioje buvo kairioji nomenklatūra su oligarchiniais projektais, kurių lyderiai – palankumu Rusijai išsiskiriantys Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas ir Ramūnas Karbauskis. Ir tai – ne atsitiktinumas, o veikiau faktas, kad Lietuva dėl žiniasklaidos ir informacinės erdvės užvaldymo yra valdoma oligarchinių projektų. O šie, kaip susidaro įspūdis, dažniausiai sukonstruojami Rusijos. Mūsų didžioji kaimynė darys viską, kad iš pradžių prie Lietuvos būtų prijungta 50 km mūsų sostinės statoma Astravo atominė elektrinė, o vėliau – ir Kaliningrado elektrinės.
Tam pasipriešinti vien prezidento galių neužtenka, todėl net jei prezidento rinkimus laimėtų tas, kuris siektų apginti Lietuvos valstybės interesus, tačiau Seime ir toliau dominuotų oligarchiniai projektai, tai padaryti bus neįmanoma. Kaip ir sukurti skaidrią valstybę, nes oligarchai visada sieks savo įtaką išnaudoti ne tik kapitalui koncentruoti, bet ir valstybėje egzistuojančioms sistemoms transformuoti taip, kad jos dar labiau silpnintų pilietinę demokratiją ir stiprintų oligarchų įtaką. Todėl šiame numeryje ne tik akcentuojame oligarchijos keliamą pavojų, bet ir bandome pažadinti demokratines politines jėgas, kad jos nustotų drebėti ir pradėtų kautis su neskaidriomis sistemomis bei Rusijos įtaka.
Kitaip nei Ukraina, Lietuva šiandien gali nusikrapštyti oligarchijos aštuonkojį kartu su visa Rusijos įtaka. Per dvi prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijas, nors ir nepavyko, tikėtina, dėl Seime dominuojančių jėgų, priimti sprendimų, kurie Lietuvos žiniasklaidą išvaduotų iš oligarchijos ir Rusijos veikimo, tačiau pavyko iškelti tokius lyderius kaip Rokas Masiulis, kurie demonstruoja vertybinę lyderystę ir skaidrina Lietuvą. Todėl remdamasis šiais lyderiais ir tuo, kad D. Grybauskaitės prezidentavimo metais buvo sumažinta oligarchinių grupių ir Rusijos koncernų, tokių kaip „Gazprom“, įtaka, naujasis prezidentas, remiamas demokratinių jėgų ir Lietuvos patriotų, šiandien gali siekti, kad būtų priimti ir sprendimai, skaidrinantys žiniasklaidą. Taip iš oligarchinių ir prokremliškų jėgų būtų atimtas pagrindinis įrankis, kuriuo valdoma Lietuvos visuomenė ir pati Lietuva.
Tačiau reikia nesuklysti ir tuo labiau sąmoningai savęs nebandyti raminti, kad tai pasiekti įmanoma be didesnių mūsų visų pastangų. Kaip mes redakcijoje atiduodame visas jėgas kovodami su oligarchija, taip oligarchija šiandien deda visas pastangas, kad ne tik išsaugotų sau naudingą įtaką, bet ir kad ją stiprintų. O savo įtaką informacinei erdvei išnaudoja tam, kad visaip juodintų ir neleistų, kad Lietuvos visuomenė orientuotųsi į tokius lyderius kaip R. Masiulis, todėl bando iškelti kitokio tipo – oligarchinių gelbėtojų – lyderius, koks kadaise buvo Viktoras Uspaskichas, o šiandien yra Visvaldas Matijošaitis ir Ramūnas Karbauskis. Jie nepavargsta oligarchizuoti Lietuvos ir šiuo metu, manyčiau, tikslingai kartu su draugais žiniasklaidoje diegia sistemas, kurios galutinai paskandintų nuo valdžios ir oligarchų nepriklausomas žiniasklaidos priemones neskaidrių sistemų pelkėje (apie tai rašome šio numerio „Rinkodaros“ skiltyje).
Taigi, tai, kas iš tiesų šiandien vyksta, yra karas. Jame sprendžiama tai, ar Lietuva išliks oligarchinių šlėktų valdoma valstybė, ar vis dėlto atsiras jėgų, kurios padės įtvirtinti skaidrią pilietinės demokratijos valstybę. Antrasis variantas bus įmanoma tik tuo atveju, jai prezidentu išsirinksime lyderį, kuris neapsimes, kad nemato mūsų redakcijos įvardijamų oligarchinių bei Kremliaus įtakos grupių, korumpuojančių ir oligarchizuojančių mūsų demokratiją. Jei tokį drąsų ir patriotišką prezidentą parems demokratinės politinės jėgos, nustojusios drebinti kinkomis, o jų lyderiai mažiau rūpinsis savo gyvenimo kokybe ir pradės nuoširdžiai kautis už Lietuvos interesus, jei piliečiai suvoks, kad jei norime gyventi kaip Vokietijoje ar Šveicarijoje, o ne kaip Italijoje ar Baltarusijoje, neužtenka demonstruoti pilietiškumo tik per rinkimus, kad tai daryti reikia nuolat, nes tik taip galima neleisti Lietuvos valdyti oligarchams ir Maskvos bičiuliams, tuomet, neabejoju, Lietuvai pavyks pasinaudoti istorine galimybe ir iš korupcinės oligarchinių projektų valdomos valstybės transformuotis į skaidrią pilietinę demokratiją.
Reikia tik vieno – kad šiame istorijos etape tų, kurie drebina kinkomis ir aptarnauja ar toleruoja oligarchų valdžią, būtų mažiau nei tų, kurie kartu su mumis siekia įtvirtinti skaidrią pilietinę demokratiją.