Tuštybė yra vėžys, naikinantis Lietuvos elitą, o kokybė yra tai, kas atskleidžia mūsų galimybes, mūsų talentus ir daro mus patrauklesnius, todėl nuoširdžiai sveikiname visus Lietuv...
2024 m. liepos 31 d.Jūsų dėka šiemet galėjome vienyti Lietuvos lyderius pažangai, būtinai kuriant stiprią valstybę ir saugią ateitį mūsų žmonėms. Visų Jūsų lauksime ir 2025 m. kovo 20 d., kai „Lietuvo...
2024 m. liepos 31 d.Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardija...
2024 m. liepos 31 d.Šiaurės Korėja turėjo būti radikalios beprotiškos diktatūros simbolis, kuriuo Rusija ir Kinija gąsdintų demokratijas ir save pristatytų kaip daug geresnę alternatyvą, su kuria Vaka...
2024 m. liepos 31 d.Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaune...
2024 m. liepos 31 d.Pirmą kartą mūsų žurnalo leidybos istorijoje numerio išleidimą atidėjome beveik mėnesiui. Tokį sprendimą priėmėme matydami, kad demokratinių valstybių parama Ukrainai, kad ši įveik...
2024 m. liepos 30 d.Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Žurnalo VALSTYBĖ leidėja VšĮ Demokratijos plėtros fondas pripažįsta asmens duomenų apsaugos svarbą ir gerbia kiekvieno asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Šioje Privatumo politikoje (toliau – Privatumo politika) pateikiame informaciją apie tai, kaip VšĮ Demokratijos plėtros fondas, juridinio asmens kodas 300125156, buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva (toliau – Bendrovė) tvarko Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jūs galite pateikti interneto svetainėje www.valstybe.eu (toliau – Interneto svetainė), mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu ar atvykus į Bendrovės buveinę.
Kokius Jūsų asmens duomenis mes renkame?
Jums apsilankius Bendrovės buveinėje, Interneto svetainėje, socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu, galime rinkti šią informaciją:
Kokie slapukai naudojami šioje Interneto svetainėje?
Slapukas yra informacija, kurią interneto serveris siunčia į interneto naršyklę, ir kuri yra saugoma naršyklėje. Ši informacija yra siunčiama į interneto serverį kiekvieną kartą, kai naršyklė prašo atidaryti puslapį iš serverio. Tai leidžia interneto serveriui nustatyti ir stebėti interneto naršyklę.
Daugiau informacijos apie Interneto svetainėje naudojamus slapukus rasite čia:
Slapuko pavadinimas | Slapuko paskirtis | Sukūrimo momentas | Galiojimo laikas | Naudojami duomenys |
PHPSESSID | Naudojamas lankytojo sesijai užtikrinti per skirtingus puslapius. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | Unikalus ID |
gtv_gdpr_cookiesubmit | Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | 1 |
gtv_marketingcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti. | Sutikus su rinkodaros slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
gtv_statisticalcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti. | Sutikus su statistikos slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
_ga | Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
_gat | Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net. | Įeinant į interneto svetainę | 1 minutė | 1 |
_gid | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 24 valandos | Unikalus ID |
_fbp | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 3 mėnesiai | Unikalus ID | CONSENT | Naudojamas identifikuoti ar vartotojas sutinka su rinkodaros medžiaga YouTube video įrašuose. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
Kur galime atskleisti Jūsų asmens duomenis?
Mes galime atskleisti Jūsų asmens duomenis asmens duomenų tvarkytojams, kurie teikia mums paslaugas ar atlieka darbus (informacinių technologijų, programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų, saugos paslaugų, dokumentų archyvavimo paslaugų teikėjai ir kt.) ir tvarko Jūsų duomenis Bendrovės, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, ir tiek kiek tai yra būtina. Pasitelkdami duomenų tvarkytojus, imamės visų reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad ir mūsų duomenų tvarkytojai būtų įgyvendinę tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumą užtikrinančias priemones bei išlaikytų asmens duomenų paslaptį.
Informuojame, kad Jūsų asmens duomenys nebus perduodami trečiajai valstybei ir (ar) tarptautinei organizacijai.
Kaip naudojami Jūsų asmens duomenys, kuriuos mums pateikiate per socialinės žiniasklaidos priemones?
Visą informaciją, kurią mums pateikiate socialinės žiniasklaidos priemonėmis (įskaitant pranešimus, laukelių „Like“ ir „Follow“ naudojimą, bei kitą komunikaciją), kontroliuoja socialinio tinklo valdytojai, tikie, kaip: Facebook, Linkedin, Youtube.
Rekomenduojame perskaityti trečiųjų šalių privatumo pranešimus ir tiesiogiai susisiekti su paslaugų teikėjais, jei Jums kyla bet kokių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Jūsų asmens duomenis.
Kaip tvarkomi Jūsų asmens duomenys?
Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Jūsų asmens duomenis tvarkome tik remdamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtais teisėtais pagrindais – Jūsų sutikimu bei kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Bendrovės teisėto intereso.
Tvarkydami Jūsų asmens duomenis, mes įgyvendiname organizacines ir technines priemones, kurios užtikrina asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kaip ilgai saugome Jūsų duomenis?
Jūsų asmens duomenis saugosime šioje Privatumo politikoje nustatytais terminais. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminams, jie bus ištrinami ar sunaikinami.
Tais atvejais, kai Jūsų asmens duomenys bus atitinkamų dokumentų (sutartys, įsakymai, prašymai ir kt.) tekstuose, juos archyvuosime ir saugosime vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu, nurodytais terminais.
Pažadame, kad visais atvejais saugosime Jūsų asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai ar numato teisės aktai, jeigu juose yra nustatytas ilgesnis duomenų saugojimo terminas.
Kokios yra Jūsų teisės?
Jūs turite teisę:
Kaip galite įgyvendinti savo teises?
Į gautus prašymus, skundus ar reikalavimus Jums atsakysime raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir stengsimės pateikti Jums informaciją kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Jūsų prašymo gavimo.
Jeigu, gavus prašymą, skundą ar reikalavimą, mums kils įtarimų dėl besikreipiančiojo asmens tapatybės, mes turime teisę paprašyti besikreipiančiojo asmens tapatybės dokumento.
Jei mes nesugebėsime suteikti Jums reikiamos informacijos ir (ar) turėsite pretenzijų dėl to, kaip yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdami skundą.
Kaip informuosime apie Privatumo politikos pakeitimus?
Mes galime bet kada atnaujinti ar pakeisti šią Privatumo politiką. Tokia atnaujinta ar pakeista Privatumo politika įsigalios nuo jos paskelbimo mūsų Interneto svetainėje. Jums reikėtų kartais patikrinti ją ir įsitikinti, kad Jus tenkina aktuali Privatumo politikos versija.
Atnaujinę Privatumo politiką, informuosime jus apie, mūsų nuomone, esminius pakeitimus paskelbdami juos Interneto svetainėje. Galite pasižiūrėti į datą „Atnaujinimo data“, kuri nurodoma apačioje, norėdami sužinoti, kada Privatumo politika atnaujinta paskutinį kartą.
Kaip su mumis susisiekti?
Jei turite bet kokių klausimų, susijusių su šios Privatumo politikos sąlygomis, maloniai prašome su mumis susisiekti, žemiau nurodytais rekvizitais, skambinant žemiau nurodytu telefonu ar siunčiant paklausimą el. paštu arba registruotu laišku:
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Juridinio asmens kodas 300125156
Buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva
Tel. +370 674 93 159
El. paštas: info@valstybe.eu
Šioms Privatumo politikos nuostatoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šių privatumo nuostatų kilę ginčai bus sprendžiami derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teismuose Vilniuje.
Paskutinis Privatumo politikos atnaujinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 1 d.
Birželio mėnesio FAKTAI IR KOMENTARAI
Kinija susidūrė su lietuviška problema
Atrodo, kad leidimas kinams turėti po du vaikus neveikia. Nemažai kinų, sparčiai skubančių vakarietiškos gerovės link ir dirbančių viršvalandžius, labai gerai išmoko skaičiuoti savo galimybes. Todėl jie ne tik nesusigundė antro vaiko galimybe, bet dažnai nesiryžta turėti ir pirmojo. Tai kelia nerimą Kinijos valdžiai. Ji apskaičiavo, kad jei išliks dabartinės tendencijos, 2040 m. apie ketvirtis visų šalies gyventojų bus 65 metų ir vyresni. Dar prasčiau situacija atrodo žvelgiant į šio šimtmečio pabaigą – jei situacija nesikeis, Kinija ją pasitiks su beveik 400 mln. mažiau gyventojų, o apie 30 proc. jų bus 65 metų ir vyresni gyventojai. Ir tai jau primena Lietuvai paišomą demografinę bei ekonominę apokalipsę. Tad Kinijoje ketinama imtis daugybės papildomų sprendimų, kurie turėtų skatinti kinus susilaukti daugiau vaikų. Ir nors kol kas visas priemonių paketas nėra žinomas, kai jis bus įgyvendintas, būtinai reikės juo pasidomėti, nes jei jis suveiks Kinijoje, bus galima viltis, kad jei Lietuvos politikai iš tiesų pradės rūpintis ne savo koncernais, o lietuvių tautos išlikimu, tuos sprendimus bus galima pritaikyti ir Lietuvoje.
George’as Sorosas nusprendė atkeršyti Kremliui su „Brexin“
Po to, kai balandį Vengrijos parlamento rinkimus triuškinančiai laimėjo į valstybę vis giliau šaknis leidžianti dešiniųjų nacionalistų partija „Fidesz“ ir tapo akivaizdu, kad su Kremliumi draugaujantis ir nuosekliai demokratiją savo rankose vis labiau konsoliduojantis Viktoras Orbánas išliks valdžioje, todėl jo priešiškas nusiteikimas George’o Soroso pastangų stiprinti demokratijos institutų, visų pirma švietimo srityje, atžvilgiu išliks, pastarasis evakavosi iš Vengrijos, tačiau ne iš globalios veiksmų scenos. Jis gana aktyviai perspėja Europą dėl būtinybės susiimti, nes, jo nuomone, būtent vieningos Europos projektas šiandien yra didžiausiame pavojuje, vis perspėja apie artėjančią krizę ir teigia, kad inicijuos naują referendumą Jungtinėje Karalystėje ir ragins balsuoti britus likti Europoje. Ir nors Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May pozicija naujo referendumo klausimu yra neigiama, iš tiesų bus įdomu stebėti, kaip plėtosis šis procesas. Nes jei G. Soroso šalininkams pavyks surinkti reikiamą skaičių parlamentarų parašų ir įsukti referendumo mechanizmą, priešintis šiam demokratiniam procesui gali būti gana keblu. Ar yra tikimybė, kad šiandien britai pasakytų „Taip“ vieningai Europai, sunku atsakyti. Bet jei G. Sorosui vis dėlto pavyktų, tai būtų galima vadinti puikiu filantropo kerštu Vladimirui Putinui, siekiančiam suskaldyti ir užvaldyti Europą, už jo bičiulio V. Orbáno Vengrijoje su Kremliaus parama organizuojamą demokratijos autokratizaciją.
„Times“ reiškia nerimą dėl JAV demokratijos ateities
Gegužės pradžioje skambėję pareiškimai apie Nobelio taikos premijos skyrimą Donaldui Trumpui už tai, kad susitarė dėl taikos su Šiaurės Korėjos lyderiu, gegužės pabaigoje pritilo. Viešojoje erdvėje pradėjo dominuoti kitos aktualijos, pavyzdžiui, mokesčių artimiausiems sąjungininkams įvedimas ir pareiškimas, kad Rusija turėtų būti sugrąžinta į galingiausių šalių (G-7) klubą. Tai nuskambėjo labai keistai žinant, kad tyrimas dėl Rusijos įtakos D. Trumpo išrinkimui JAV prezidentu vis dar tęsiasi, o įtarimų debesis vis tirštėja. Be to, JAV prezidentas vis dažniau pabrėžia, kad jis turi „absoliučią teisę“ suteikti sau malonę. Tai verčia solidžią Vakarų žiniasklaidą kalbėti ne tik apie ekonominę D. Trumpo politikos ateitį – tai kelia nerimą žurnalui „The Economist“, bet ir kelti klausimą dėl JAV demokratijos ateities – apie tai gana atvirai kalba žurnalas „Times“. Ir tai iš tiesų kelia nerimą. Nes jei D. Trumpas tiesia ranką Šiaurės Korėjai ir Rusijai, jei JAV lyderis kalba apie tai, kad gali garantuoti sau neliečiamybę, net jei kalbama apie Rusijos pagalbą rinkimuose, kokia ateitis laukia pasaulio, kuriame Rusija darys įtaką rinkimams šiais ar kitais metais? Ar galima pasitikėti, kad dabartinė JAV administracija gins demokratijos interesus, o ne rūpinsis Vladimiro Putino sugrąžinimu į galingiausių šalių klubą?