Ekonomika

T. Okmanai, gelbėk: Estija kuria „vienaragių“ valstybę, Lietuva – dviejų „vienaragių“ rezervatą! 2022 m. liepos 29 d. Eduardas Eigirdas

Nemeluosiu: tikrai negaliu teigti, kad žinau tiksliai ir nuodugniai apie visus sprendimus, kurie šiuo metu yra priimti ir tuo labiau planuojami; visgi tendencijos, kurias stebiu, nuolat neduoda ramybės; todėl, manau, esu teisus bandydamas atkreipti visuomenės bei startuolių lyderių dėmesį į tai, kad vis dar atsiliekame nuo Estijos svarbiausioje srityje ir kad nesimato ryžtingo noro šią situaciją keisti.

Kalbu apie kūrimą startuolių ir „vienaragių“ valstybės, kuri, manau, vienintelė gali padėti Lietuvai šį dešimtmetį išvengti rimtesnių ekonominių ir socialinių problemų, užtikrinti pažangą, saugumą, solidarumą ir gerovę Lietuvos žmonėms. Todėl būtų gerai, kad iš tiesų kurtume būtent tokią valstybę, o ne imituotume jos kūrimo pastangas. Nes imituodami ir su tuo susitaikydami ne gerovės keliu žengsime, o rizikuosime Lietuvą paversti „Titaniku“.

Anksčiau Estija mus lenkė, dabar jau triuškina

Na, o „Titaniku“ tikrai tapsime, jei šiuo metu stebima situacija bus ir toliau taip atsakingai analizuojama bei vertinama, kaip iki šiol – tai yra niekaip. Nors apie tai jau kelis kartus kalbėjau viešai, o su daugybe įtakingų politikų – netgi asmeniškai. Informuodamas bei klausdamas, kas (po galais!) dedasi Lietuvoje, jei du kartus mažesnėje Estijoje, kuri turi tik 1,3 mln. gyventojų, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius į startuolius buvo pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų, o net du kartus didesnėje Lietuvoje – penkiskart mažiau. Jei atsižvelgtume į valstybių ekonomikų dydžių skirtumus, tai net dešimt kartų mažiau.

Manyčiau, šis faktas turėtų ypač neduoti ramybės; bet dar labiau gąsdina tai, kad atotrūkis tarp Estijos ir Lietuvos ne mažėja, kaip turėtume tikėtis, o pastaruoju metu auga. Praėjusiais metais Lietuvos atsilikimas pagal investicijų į startuolius pritraukimą buvo porą kartų mažesnis. Dar blogiau: gali susidaryti įspūdis, kad mes ne tik beviltiškai atsiliekame, bet ir tą atsilikimą, bent kol kas, „planingai“ didiname. Tą demonstruoja faktas, kad pagal ankstyvosios stadijos investicijas, kurios rodo startuolių ekosistemos augimo potencialą, Estijoje per tą patį šių metų laikotarpį į pradedančius plėtrą startuolius buvo investuoti 44 mln. eurų, o Lietuvoje – ­beveik aštuonis kartus mažiau (atsižvelgiant į skirtingus mūsų valstybių dydžius, net apie 16 kartų mažiau).

Tačiau šioje situacijoje labiausiai stebina tai, kad viską gaubia ideali tyla. Tarsi Lietuvos žiniasklaida su Lietuvos politikais šių faktų nežinotų; tarsi, jų nuomone, tai būtų visai nesvarbu, arba jie būtų susimokę, kad reikia apie šitą situaciją nekalbėti ir padėti Lietuvoje tyliai užgniaužti startuolių revoliuciją.