Nacionaliniai interesai

Startuolių lyderystės forume galime sutarti, kaip Lietuvai tapti vienaragių slėniu 2020 m. rugsėjo 21 d. Redakcija

Nors 2019-aisiais Lietuvoje bendras investicijų dydis mažėjo, net tris kartus daugiau startuolių pritraukė investicijų nei 2018 metais. Manytume, jog tai akivaizdžiai demonstruoja, kad investuotojams įdomių verslų skaičius auga. Ir tai yra gera naujiena.

Be jokios abejonės, 2020-ieji dėl koronaviruso smūgio gali būti ne tokie sėkmingi, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu nusisukti nuo technologijų verslo plėtros. Jei lygintume save su tais, kuriuos galima vadinti silpnais vidutiniokais, ir atsižvelgtume į finansų technologijų plėtrą Lietuvoje, galėtume teigti, kad jau esame lyderiai, bet jei žvelgiame į lyderius, turime pripažinti, kad privalome veikti dar ryžtingiau, antraip liksime vidutiniokų gretose, o apie gerovės valstybę galėsime pamiršti.

Pasaulis nestovi vietoje. Šiandien gal ir užtenka tam tikrų jau priimtų sprendimų, kad veržtumėmės į priekį, bet rytoj pirmaus tie, kurie šiandien priima reikiamus sprendimus. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu artėjančiame Lietuvos startuolių lyderystės forume bandyti suvienyti pažangiausius Lietuvos startuolius, tradicinio verslo, rizikos kapitalo, politikos ir mokslo jėgas, kad orientavimasis į technologinę pažangą būtų ne imituojamas, o realizuojamas, kad būtų įsipareigojama priimti sprendimus, kurie jau yra priimti ar planuojami pažangiausiose pasaulio valstybėse.

Inkubatoriai Izraelyje – sprendimas ankstyvos stadijos startuoliams

Viena temų, kurias svarbu aptarti Forume, susijusi su Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra. Reikia atkreipti dėmesį į tuos sprendimus, kurie padėtų į Lietuvą pritraukti kuo daugiau pažangių startuolių kūrėjų, ypač kai dalis jų gali trauktis iš Baltarusijos dėl ten siautėjančio režimo. To siekiant vienas svarbiausių sprendimų būtų skubiai stiprinti inkubatorių tinklą, kuris padėtų ankstyvos stadijos startuoliams atskleisti savo potencialą.

Būtent šioje srityje bene vienas geriausių pavyzdžių gali būti Izraelio valdžios sprendimai, mat jie padėjo sukurti efektyvią privačių inkubatorių sistemą. Ją valstybė remia iki šiol ir kartu su privačiu verslu investuoja į ankstyvos stadijos startuolius. Būtent ši praktika labai prisidėjo prie to, kad Izraelis tapo viena lyderiaujančių startuolių ekosistemų pasaulyje ir pirmauja pasaulyje pagal moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai tenkančias investicijas – jos siekia 4,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuva šioje srityje kol kas triuškinančiai atsilieka – 0,9 proc. BVP.

Būtent valdžios remiami inkubatoriai ir jos suteikiamas pirminis finansavimas labai padidina pasitikėjimą programų dalyviais ir tikimybę pritraukti rizikos kapitalo investicijų. Taip sukuriama didelį potencialą turinti startuolių ekosistema. Deja, būtent inkubatorių ekosistemos ribotumas šiandien, ekspertų nuomone, yra vienas Lietuvos proveržį labiausiai stabdančių veiksnių.

Akivaizdu, kad turime keisti situaciją, nes šiandien Lietuvoje yra tik keli inkubatoriai. Jei iš tiesų norime tapti lyderiais ir sparčiai auginti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, galinčius plėstis globaliai, jų turi būti kelis kartus daugiau. Kartu reikia perimti geriausias tarptautines praktikas ir smarkiai padidinti paramą ankstyvos stadijos tyrimams, mat jie gimdo inovacijas, leidžiančias kurtis pažangiems startuoliams.

Iš karto gali kilti klausimas, kodėl valstybė turi finansuoti šiuos inkubatorius. Kodėl kaip Izraelyje verta realizuoti sistemą, kuri, kaip susidaro įspūdis, apčiuopiamą naudą teikia tik inkubatorių steigėjams? Jų prašoma suteikti tik 15 proc. startuoliams skiriamos pradinės investicijos, o kitą dalį investuoja valstybė. Tačiau inkubatorių verslo atstovai gauna nuosavybės (akcijų) dalį, siekiančią nuo 20 iki 50 procentų. Tai gali atrodyti neteisinga. Tačiau prieš pasipiktindami turime įvertinti tai, kad visą darbą, analizuojant šimtus ar tūkstančius idėjų bei startuolių ir dalį jų auginant, kad paaiškėtų jų realus potencialas, atlieka būtent inkubatorių verslo atstovai. Jie ir po investicijos yra labiausiai suinteresuoti, kad jų ir valstybės investicijos duotų didžiausią pelną. Tad būtent jie sukuria prielaidas investicijų sėkmei, todėl galima teigti, kad skirtumas tarp investicijų ir gaunamų akcijų procento yra tas užmokestis, kuris sumokamas, kad sistema veiktų kokybiškai, o pinigai būtų ne išvaistyti ar išvogti, bet investuojami su didžiausia grąža.

Kam reikia, kad ši sistema veiktų? Juk visi nuolat girdime faktus ir patys matome, kaip technologinė pažanga naikina ne tokias kvalifikuotas darbo vietas, tačiau tuo pat metu sukuria geriau mokamų darbo vietų, reikalingų šiai technologinei pažangai. Todėl valstybėse, kurios nori klestėti, būtina priimti sprendimus, kurie nuolat skatintų pažangių verslų, paremtų moderniausiomis technologijomis, atsiradimą ir globalią plėtrą. Tik taip įmanoma ne tik kompensuoti darbo vietų mažėjimą, bet ir pakeisti jas tomis, kurios kuria aukštesnę pridėtinę vertę. Tad kai kalbama apie valstybės paramą inkubatorių ekosistemos plėtrai, kalbama apie valstybės pastangas ne tik užtikrinti pažangiais sprendimais bei technologijomis paremtų verslų plėtrą, bet ir sukurti prielaidas ekonominei visuomenės gerovei.

Stiprinti esamus inkubatorius ir kurti naujų yra gyvybiškai svarbu. Ypač suvokiant, kad tokia politika gali pritraukti pažangiausių Vakarų verslų. Būtent tai atsitiko Izraelyje: čia inkubatorių yra įsteigę garsiausi rizikos kapitalo fondai ir tokios įmonės kaip „Nielsen“, „Philips Healthcare“ ar „Motorola“. Taigi, tai, kas pradiniame etape atrodo kaip dovana verslui, iš tiesų yra masalas, pritraukiantis į valstybę protų ir pažangiausių bendrovių. Per jų darbuotojų mokamus mokesčius ir tuo labiau kuriamas inovacijas bei verslus tai kompensuoja pradinę investiciją į inkubatorių veiklą.

Jungtinė Karalystė verslo angelus daugina mažindama mokesčius

Kitas sprendimas susijęs su mokesčiais, kuriais galima ne tik bausti, bet ir skatinti. Dar 2012 m. Jungtinės Karalystės valdžia priėmė sprendimą, kad būtina paskatinti tuos žmones, kurie nusprendžia tapti verslo angelais ir investuoti į ankstyvos stadijos startuolius. Viena priemonių, numatytų šiam tikslui, buvo 50 proc. pajamų mokesčio lengvata, taikoma atsižvelgiant į visas programos reikalavimus atitinkančias investicijas, atliktas per metinį mokestinį laikotarpį. Britų politikai verslo angelams pasiūlė ir 50 proc. pelno mokesčio lengvatą, taikomą investicijų sugeneruotam pelnui, jeigu realizuotas kapitalo prieaugis panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius. O visiško atleidimo nuo pelno mokesčio galima tikėtis, jeigu investicijos į startuolius sėkmingai realizuojamos bent trejus metus po pirminės investicijos.

Teigiama, kad būtent šie sprendimai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nuo 2012 m. rizikos kapitalo investicijos į Jungtinės Karalystės įmones per metus išaugo daugiau nei dešimt kartų. Taigi, nors Lietuvoje šiemet jau nebeapmokestinamos pajamos iš opcionų, to tikrai nepakanka. Šiandien mes vis dar smarkiai atsiliekame nuo Estijos, Suomijos ar Jungtinės Karalystės pagal investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dydį. Būtent mokesčių lengvatos paskatintų ne tik naujų startuolių kūrimą, bet ir investicijas į juos.

Kodėl šių lengvatų reikia? Atsakymas labai paprastas. Žmonės dažniausiai yra linkę investuoti į tai, kam reikia mažiau darbo ir kas atrodo lengviau suvokiama. Taigi, investuojama arba į vertybinius popierius, bet šiuo atveju pinigai dažniausiai iškeliauja iš Lietuvos, nes investuojama į JAV ar kitų valstybių akcijas, arba į nekilnojamąjį turtą (NT). Štai kodėl per krizę Lietuvoje būna tiek daug dantų gręžimo: ir akcijų rinka, ir NT rinka nukenčia labiausiai. O norint investuoti į jaunus startuolius reikia domėtis, analizuoti ir rizikuoti – juk tikrai ne kiekviena investicija pasiteisina. Ir jei mokesčių sistema nenumato papildomų paskatų, daugelis turtingų žmonių į investicijas į jaunus technologijų startuolius žiūri gana skeptiškai, nors dažnu atveju tokios investicijos gali sugeneruoti gerokai didesnę finansinę grąžą.

Jei Lukiškių kalėjimo teritorija būtų panaudota tam, kad Lietuvoje koncentruotųsi verslas, kuriantis dirbtinio intelekto sprendimus, jei jis augtų kartu su finansų technologijų industrija, tai galėtų tapti dar vienu Lietuvos technologine pažanga paremtų globalių verslų plėtros varikliu. Taip buvusį Lukiškių kalėjimą paverstume startuolių, dirbtinio intelekto ir finansų technologijų tvirtove – Lietuvos ekonomikos tvirta atrama.

Kaip iš to laimi valstybė ir visuomenė? Atsakymas elementarus. Neskatindami turtingų žmonių domėtis investicijomis į technologinę pažangą ir su ja susijusius jaunus verslus, netenkame tūkstančių protingų žmonių, kurie rimtai galvotų apie galimybę iš šios pažangos uždirbti, kaip ir šimtų milijonų, kurie būtų investuoti į Lietuvos verslo bei ekonomikos plėtrą. Taigi, visą startuolių ekosistemą susilpniname tiek finansiškai, tiek ir intelektualiai. Kaip ir ekonomikos augimo potencialą. Ir toliau skatiname turtingus žmones investuoti į Vakarų valstybių verslo akcijas bei pūsti NT burbulą, nors galėtume juos paskatinti tapti Lietuvos technologinės pažangos finansuotojais, naujų globalios plėtros potencialą turinčių verslų ir gerai mokamų darbo vietų kūrėjais. Valstybė pradiniame etape turėtų atsisakyti dalies mokesčių, bet kartu įkinkytų turtingus, o dažnai ir protingus, žmones domėtis technologijomis, investuoti ir remti pažangą. Tad ilgainiui valstybės ekonomikos potencialas augtų sparčiau, o į biudžetą patektų daugiau lėšų, nei jų būtų prarasta mokesčiais skatinant verslininkus tapti verslo angelais.