Aktualijos

Po 2024-ųjų rinkimų rizikuojame grįžti į 2000-uosius 2024 m. sausio 30 d.

2024-ieji Lietuvoje – rinkimų metai. Rinksime ne tik prezidentą ir Europos Parlamento narius, bet ir naują Seimą, todėl iš tiesų turėtų stebinti, kad vienas svarbiausių procesų, susijusių su rinkimais, yra tiesiog ištrintas iš mūsų realybės, nors akivaizdu, kad jei į prezidento rinkimų antrąjį turą pateks Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė, o ne Ingrida Šimonytė ir vienas iš minėtų kandidatų, tai turės didelę įtaką Seimo rinkimų rezultatams, nes mažins I. Šimonytės, kaip konservatorių ir dalies centro dešinės jėgų lyderės, potencialą pralaimėjimo prezidento rinkimuose atveju reprezentuoti ir formuoti demokratinę alternatyvą rinkimus laimėjusiam politikui ir taip daug geriau pasirodyti Seimo rinkimuose. Beje, taip atsitiko po to, kai I. Šimonytė prezidento rinkimuose pralaimėjo G. Nausėdai 2019-aisiais: nepaisant triuškinančio pralaimėjimo prezidento rinkimų antrajame ture, jos vedama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus.

O jei antrajame ture susigrums G. Nausėda ir I. Vėgėlė, formuosis priešprieša: tikėtina, kad dabartinis prezidentas G. Nausėda reprezentuos demokratiškesnę, provakarietišką alternatyvą, o I. Vėgėlė – kažką panašaus į daug geresnį išsilavinimą ir iškalbą turintį naujos kartos kovotoją su elitu, tokį Nepriklausomybės ketvirtojo dešimtmečio Rolandą Paksą. Tai leis iš karto po prezidento rinkimų vienam iš jų, labiau tikėtina, kad I. Vėgėlei, įgytą visuomenės pasitikėjimą transformuoti į tam tikrų politinių jėgų, visų pirmą kairiųjų, bet neatmestina, kad ir radikalesnių dešiniųjų, geresnį pasirodymą Seimo rinkimuose. Taip bus formuojama konservatoriams ir liberalams itin nepalanki aplinka, kai prieš artėjančius Seimo rinkimus jie galės remtis tik ištikimiausiu elektoratu ir sunkiai tikėtis jį padidinti.

Labai tikėtina, kad šio scenarijaus atveju naujosios Seimo daugumos branduolį po rinkimų formuotų centro kairės partijos, visų pirma socialdemokratų ir Ramūno Karbauskio. Tai lyg ir neturėtų labai gąsdinti, nes šios jėgos (R. Karbauskio partija ir dalis atskilusių socialdemokratų) valdžioje buvo 2016–2020 metais. Vis dėlto turėtume prisiminti, kad tuo metu R. Karbauskis įtaka dalijosi su Sauliumi Skverneliu, gerokai panašesniu į demokratinės valstybės politiką nei į oligarchą. O jei prezidentu bus perrinktas G. Nausėda, jei Seime dominuos R. Karbauskis su socialdemokratais ir I. Vėgėlės papildomai į politiką atvestos ar sustiprintos jėgos, vaizdelis gali priminti 2000-uosius, kai prezidentaujant Valdui Adamkui rinkimus laimėjo Rolando Pakso vadovaujami liberalai, Algirdo Brazausko vedama Lietuvos demokratinė darbo partija ir Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai kartu su Viktoru Uspaskichu.