Politika

Petras Auštrevičius: „turime padėti Baltarusių tautai išlaikyti laisvės viltį“

Reuters / Scanpix nuotr.

Karas Ukrainoje ir Rusijos režimo remiamo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vykdomos masinės represijos Baltarusijoje jau baigia iš mūsų atminties ištrinti faktą, kad Baltarusijos žmonės trokšta laisvės, tačiau šį troškimą diktatūros stengiasi užgniaužti.

Todėl žvelgdami į ateitį turėtume nepaleisti iš akiračio Baltarusijos ir jos žmonių likimo; apie tai šiame interviu ir kalbamės su Europos parlamentaru P. Auštrevičiumi, kurį, manytume, pagrįstai galima priskirti prie nuosekliausių kovotojų už laisvą Baltarusiją Europos Sąjungoje. Tad neturėtų stebinti faktas, kad būtent jo biure Vilniuje buvo paskelbta pradžia visuomeninės kampanijos, proeuropietiškos Baltarusijos pilietinės iniciatyvos „European Choice“, kurios tikslas – surinkti 1 mln. baltarusių parašų peticijai dėl Baltarusijos ateities Europos Sąjungoje.

Gerbiamas Petrai, kiek, Jūsų nuomone, Baltarusijos tema tebėra aktuali Europos Parlamento darbotvarkėje?

Baltarusija – akiratyje, bet ne dėmesio centre. Nors Ukrainos karo akivaizdoje Baltarusija – svarbi dedamoji, kaip atskira tema ji dabar yra antro svarbumo dalykas. Atėjo pilkasis krizės laikotarpis (kaip su Afganistanu). Rugsėjį, spalį girdėjome iš ten aktualijų, tačiau dabar Afganistanas bendrąja prasme tapo periodiniu blogų naujienų srautu – Baltarusijos tema į tai kažkuo panaši: dėmesio bus, bet lemtingų sprendimų tikėtis negali.

Žinome, kad Baltarusijos teritorijoje yra Rusijos armijos dalinių. Kaip vertinama galimybė, kad jie gali atsigręžti į Lietuvos pusę?

Esu tikras, kad A. Lukašenka buvo informuotas apie Rusijos armijos planus atakuojant Ukrainos miestus iš Baltarusijos. A. Lukašenkos režimo indėlis yra nenuginčijimas ir tebesitęsiantis. Netiesioginį dalyvavimą jau matome: naudojama šalies infrastruktūra, oro erdvė, teritorija. Beje, apšaudymai iš Baltarusijos teritorijos gali būti siejami su karo nusikaltimais. Esama pranešimų, kad baltarusių kariškiai, persirengę rusų uniformomis, dalyvavo Bučoje vykdant nusikaltimus.

Tačiau A. Lukašenka – apsukrus melagis, sugebėdavęs apgaudinėti visus vienu metu. Kas žino, ką jis yra prisižadėjęs V. Putinui?

Kokia tikimybė, kad A. Lukašenka yra pasižadėjęs dalyvauti ir tiesiogiai?

Tai – ne vien karinis klausimas.

Ukrainos kariuomenė yra išbandyta ir motyvuota – ji pasiruošusi Baltarusijos įsitraukimui. Ukrainos pozicija aiški: tik drįskite pereiti sieną – ir pamatysite, kokią kainą jums teks mokėti.

Mano vertinimu, didelė baltarusių visuomenės dalis nepritars karui Ukrainoje – ilgą laiką Baltarusija buvo neutrali valstybė, ir tik neseniai A. Lukašenka šį punktą pašalino iš šalies Konstitucijos. Baltarusių tauta atsimena Antrojo pasaulinio karo pėdsakus, ir aš manau, kad A. Lukašenka bijo visuomenės reakcijos.

Grąžinami žuvusiųjų kūnai gali paskatinti žmones suplūsti į gatves ir yra didelė grėsmė, kad A. Lukašenkos režimas griūtų – diktatorius tai numato.

Kokie Baltarusijos opozicijos pasirinkimai karo prieš Ukrainą akivaizdoje?

Jauni opozicionieriai suprato, kad tikėtis dovanos iš likimo neverta – reikia imtis atsakomybės. Jie deklaruoja proeuropietiškumą ir neša aiškią žinią, kad ateis ir Baltarusijai Europos Sąjungos diena. Ši opozicija nejaučia pasirinkimo tarp Vakarų ar Rytų dilemos: jiems visiškai aišku, kad Baltarusija per Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę brendo kaip Vakarų kultūros dalis.

Todėl buvo nuspręsta surinkti 1 mln. parašų už Baltarusijos narystę Europos Sąjungoje. Suteikti kandidačių statusai Ukrainai, Moldovai, vėliau Sakartvelui – ir Rytų Europos žemėlapyje liko tik viena balta dėmė: Baltarusija. Sakau visai Baltarusijos opozicijai: laikas tinkamas veikti!

Galų gale Europos Sąjungos krypties pasirinkimas yra ir labai pragmatiškas baltarusių tautos sprendimas. Šalies vyriausybė gali gauti prieigą prie geriausios Europos Sąjungos šalių valdymo patirties, sulaukti paramos iš ekspertų – vyriausybei nereikės savarankiškai kurti reformų programų, tik pasinaudoti jau esama sėkminga patirtimi, taip sutaupant neįtikėtinus resursus.

Asmeniškai labai remiu šią „Milijono balsų“ iniciatyvą ir tikiuosi, kad ji, kaip vektorius, sutelks visą Baltarusijos opoziciją.

1 mln. balsų – ambicinga iniciatyva diktatūros sąlygomis.

Taip, ambicinga. Baltarusių saugumas sulaiko atsitiktinius žmones, tikrina jų telefonus ir ieško pretekstų kelti administracines, o kartais – ir baudžiamąsias bylas. Žmonės yra įbauginti. Bet apie 1 mln. baltarusių jau yra Europos Sąjungos – tai yra tos laisvos Baltarusijos – šaukliai, patiriantys gyvenimą be diktatoriaus jungo. Turiu vilties, kad „Milijono balsų“ iniciatyva gali ne tik sutelkti opoziciją, bet ir įkvėpti ištisą tautą.

Labai daug vilties dedu į jaunąją kartą, baigusią mokslus Europos Sąjungos šalyse, pagyvenusią Vakaruose. Ko gi dar reikia, kad jie taptų savo šalies ateities ambasadoriais?

Ką čia, Lietuvoje, galime padaryti, kad padėtume Baltarusijos demokratinei opozicijai?

Pirma – tai padėti išlaikyti viltį. A. Lukašenkos represinis aparatas su patyčiomis, kankinimais, kalinimu, represijomis, artimųjų persekiojimu iš tikrųjų įbaugino žmones. Mums reikia padėti išvykusiai Baltarusijos opozicijai būti matomai ir veikliai, kad diktatorius negalėtų jų kaltinti neva pabėgus rūpintis savimi.

Antra, turime keisti žmonių sąmonę, objektyviau informuoti baltarusių tautą. Dabar Baltarusijoje dominuoja Kremliui palanki žiniasklaida. Būtina rasti prieigų, kaip padėti išsivaduoti iš informacinės izoliacijos – tai jau ne vien tik Baltarusijos opozicijos, bet ir visų mūsų, tikinčių Baltarusijos demokratine ateitimi, reikalas.

Kokios būtų pagrindinės užduotys Europos Parlamentui?

Europos Sąjunga nubudo: jeigu anksčiau ir būta iliuzijų apie A. Lukašenką ir jo režimą, tai dabar tokių nebėra. Visgi pavienes Europos Sąjungos nares su Baltarusija saisto investicijos į atskirus jos pramonės sektorius. Tokios investicijos vesdavo link kažkokios neva pragmatiškos politikos su Baltarusija paieškų. Deja, kur nuveda ekonominis pragmatizmas su diktatoriais, mes šiandien matome Ukrainos kare.

Todėl viena esminių mano užduočių – išlaikyti blaivų ir vieningą Europos Parlamento požiūrį į Minsko režimą.

Kartu Europos Sąjunga turi susikoncentruoti į veiksmingą paramą Baltarusijos opozicijai. Jai svarbu padėti telktis, įprasminti save ir skleisti žinią bauginamai, propagandoje skandinamai baltarusių tautai.

Ir toliau ketiname išlaikyti suspenduotą ekonominį bendradarbiavimą su Baltarusija: telkiame kolegas tam, kad sankcijos Baltarusijai išliktų ir galiotų tiek, kiek jų reikės.

Politinės permainos nėra kalendorinis dalykas; tik diktatoriai socialinius pokyčius įvykdo pernakt. Mano tikslas yra telkti kolegų Europos Parlamente pastangas į vieningą ilgalaikį vektorių – taip išryškėja visa Europos Sąjungos prasmė ir galybė.

Dėkojame už pokalbį!

Kalbino Julius NAŠČENKOVAS

Panašūs straipsniai: