Laisvalaikis

Laura Blaževičiūtė: „Pasaulinių medijų platformų pradėti „Oskarų“ karai pasieks ir Lietuvą“ Eduardas EIGIRDAS

Be jokios abejonės, vienas svarbiausių praeinančių metų įvykių, turėsiančių įtakos ir 2020-iesiems, yra prasidėjusios stambiausių JAV korporacijų peštynės dėl internetinių televizijų rinkos. Į jas visai neseniai įsitraukė ir „Apple“. Tai verčia klausti, kaip tai keis mums įprastą pasaulį ir ar keis jį Lietuvoje. Gal mums JAV rinkai įtaką darantys pokyčiai nėra aktualūs?

Apie tai ir apie kitas tendencijas, kurias stebime internetinių televizijų ir pramogų versle, nusprendėme pakalbėti su TV3 generaline direktore Laura Blaževičiūte, nes būtent jos vadovaujama bendrovė taip pat žengia į kovą dėl internetinių žiūrovų ir tikisi joje nepralaimėti „Apple“, „Netflix“ bei kitiems pasauliniams gigantams, apginti pozicijas ir bent jau Baltijos regione būti vienais iš lyderių.

Dėkoju, kad sutikote pasidalyti savo įžvalgomis. Pirmiausia būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę apie „Apple“ žengimą į internetinių televizijų rinką. Ar ji nepavėlavo ir ar sugebės konkuruoti su „Netflix“, „HBO“ ir „Disney“? Kaip paaiškinti, kodėl ši rinka sutraukė visų JAV technologijų gigantų, net ir užsiimančių el. prekyba, tokių kaip „Amazon“, dėmesį?

Tai lemia akivaizdi tendencija, kad žmonės pramogauja su filmuotu turiniu – ir kuo toliau, tuo daugiau, o riba yra tik valandų skaičius per parą. Beveik 80 proc. viso pasaulio interneto srauto šiandien yra filmuoto turinio žiūrėjimas, į „YouTube“ kasdien įkeliamas milžiniškas kiekis naujo filmuoto turinio. Be to, suteikiama galimybė kiekvieną dieną per televizorių pažiūrėti apie 4,5 tūkst. tiesioginių transliacijų. Todėl visi nori būti tuo pirmu pasirinkimu, kai vartotojas renkasi, ką žiūrėti.

Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria visos internetinės televizijos platformos, susijęs su tvaraus ir sėkmingo verslo modelio paieška. Jei paleidi serialą, kurį visas pasaulis gali peržiūrėti per tris paras, tai nėra verslas. Kam tada žmogui prenumeruoti tokią paslaugą ilgą laiką? Todėl grįžtama prie senojo modelio, kai per savaitę buvo transliuojama viena populiaraus serialo serija. Šiandien net didžiausi žaidėjai nėra užtikrinti dėl ateities, todėl eksperimentuoja ieškodami tvariausio verslo modelio. Tikėtina, kad tai keis tiek struktūrą, tiek kainodarą – ir dar ne kartą.

Manau, jog šioje rinkoje pranašumą bent kol kas turi „Disney“. Žengdami į šią rinką, jie puikiausiai suvokė, kad „Netflix“ platformoje būtent jų produkcija yra žiūrimiausia. Tai juos ir paskatino žengti šį žingsnį bei eiti tiesiai pas vartotoją per nuosavą platformą, savo turinį pašalinti iš „Netflix“, nes šios paslaugos stiprybė yra būtent turinys, o ne platforma.

O „Apple“ stiprybė ta, kad ši bendrovė turi galybę gana lojalių ir mokių vartotojų. Tačiau bent kol kas neturi turinio kūrimo patirties, be to, pozicionuoja save kaip „family friendly“ (liet. „skirta šeimai“), todėl atsisako tam tikrų jos vertybinių nuostatų neatitinkančio, bet vartotojams patrauklaus turinio.

Vis dėlto, analizuodami šių bendrovių galimybes turime suvokti, kad kova tik prasideda ir kad ji bus gana dinamiška. Tikrai įdomu, kad nors „Netflix“ labai daug ir nuolat investavo į savo originalaus turinio kūrimą, tik pastaraisiais metais galima teigti, kad jie tai daro sėkmingai, nes 2018 m. gavo daugiau „Emmy“ apdovanojimų nei „HBO“. O šiandien šios platformos sėkmingai konkuruoja dėl „Oskarų“ su „Paramount Pictures“, „Disney“ ir kitais kino industrijos grandais. Taigi, ribos tarp platformų ir turinio kūrėjų nyksta.

O kai kalbama apie tokių verslų kaip „Amazon“ žengimą į šią rinką, būtina suvokti, kad turint nemažą interneto klientų bazę ir darbo su interneto duomenimis patirties visai logiška bandyti plėtoti papildomą paslaugą ir siūlyti ją savo klientams, nes tai gali sugeneruoti nemažai pajamų. Nors pradiniame etape tam gali reikėti didelių investicijų.

„Apple“ į rinką žengė su žemiausia internetinės televizijos paslaugos kaina – 4,99 JAV dolerio per mėnesį. „Netflix“ paslaugos kaina siekia 12,99 JAV dolerio, „Walt Disney“ su reklama – 5,99 JAV dolerio, „Disney+“ be reklamos – 6,99 JAV dolerio. Kaip manote, ar tai kelia grėsmę konkurentams?

Nemanau, kad pokyčiai vyks labai greitai. „Netflix“ – laiko ir vartotojų patikrinta, puikiai žinoma, stabili platforma. Tačiau itin patrauklaus nuosavo turinio ji turi dar gana nedaug ir tikrai praras dalį vartotojų, kai neteks galimybės rodyti populiarųjį „Draugų“ serialą ir „Disney“ produkciją. O „Disney“ turi savo puikų turinį, kurį atima iš „Netflix“, tačiau jiems dar reikės laiko įrodyti, kad jų platforma technologiškai pajėgi atlaikyti didelius vartotojų srautus, yra patogi naudoti ir pajėgi išlaikyti žiūrovą. Taip, „Apple“ turi didžiulę masę vartotojų, bet neturi turinio kūrimo patirties. Tačiau tuo pat metu „Netflix“ pasiekti pirmus 65 mln. vartotojų prireikė 10 metų, taigi nauji rinkos žaidėjai turėtų žinoti, kad tai nėra itin greitas procesas.

„Apple“ deklaruoja, kad savo televiziją tam tikrą laiko tarpą savo produktų pirkėjams siūlys nemokamai. Taigi, trumpuoju laikotarpiu tai gali padėti didinti vartotojų bazę, o ilgainiui, jei „Apple“ sėkmingai investuos ir gerins turinį, tikriausiai tai gali jai padėti ne tik padidinti savo produkcijos pirkėjų lojalumą, bet ir užsiauginti „Apple“ televiziją. Ką manote apie tokią strategiją?

Be jokios abejonės, toks sprendimas gali būti veiksmingas. Tačiau šiais laikais turinio pasirinkimas yra didžiulis, o žiūrovai – labai reiklūs. Tad toks žingsnis kaip savo paslaugos reklama yra logiškas. Tačiau tam, kad vartotojai už ją mokėtų, reikia labai gero turinio, vien lojalumo prekių ženklui neužteks. Be gero turinio perversmo nepadarysi, tai neprivers viso pasaulio žiūrovų viską mesti ir masiškai pereiti prie „Apple“. Yra atliktas tyrimas, rodantis, kad vartotojas pajėgus įpirkti tik dvi platformas – daugeliui tiesiog per brangu prenumeruoti jų daugiau. Tad jeigu jo pasirinktose platformose nėra to, kas jam būtų labai įdomu, jie jų atsisako arba tiesiog piratauja. Toks šių laikų paradoksas – nors yra daugybė turinio ir platformų, smarkiai auga piratavimo mastas. Ir net tokiose išsivysčiusiose bei pažangiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė.

„Netflix“ – laiko ir vartotojų patikrinta, puikiai žinoma, stabili platforma. Tačiau itin patrauklaus nuosavo turinio ji turi dar gana nedaug ir tikrai praras dalį vartotojų, kai neteks galimybės rodyti populiarųjį „Draugų“ serialą ir „Disney“ produkciją.

Kitas svarbus momentas – „HBO“ jau turi programėlių, kurios gali būti integruotos pas kitus tiekėjus, taigi tai, ką pasiūlė „Apple“, rinkoje nėra naujovė. Jau seniai vyksta bendradarbiavimas tarp mobiliojo ryšio operatorių, gamintojų ir tiekėjų. Mobiliojo ryšio operatorių vaidmuo vis auga. Atpigus pokalbių planams, jų dėmesys krypsta į duomenų srauto didinimą, todėl jie visi nori dalyvauti filmuoto turinio perdavimo žiūrovams procese. Tokį bendradarbiavimo modelį turime ir mes Lietuvoje. Mūsų turinio platforma „Go3“ vienaip ar kitaip bendradarbiauja su visais mobiliojo ryšio operatoriais. Išskirtinumas yra praėjusio šimtmečio reikalas. Dabar visi suvokia, kad vertybė yra atviras bendradarbiavimas, ypač tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva. Dėl šios priežasties „Tele2“, „Bitė“ ir „Telia“ partneriauja su „Go3“, integruoja ją į savo sistemas ir siūlo vartotojams.

Nenoriu sunervinti savo klausimais apie „Apple“, bet man labai smalsu, kaip Jūs vertinate šios bendrovės veiksmus. Juk ji į turinio kokybės gerinimą investavo apie 6 mlrd. JAV dolerių. Ar galima manyti, kad šie „Oskarų“ karai, kuriuose korporacijos degina milijardus, turi potencialo iš esmės pakeisti žaidimo taisykles?

„Oskarai“ yra jaukas dėmesiui ir žiūrovams pritraukti. Tačiau mes įsitikinę, kad savo vartotojo pažinimas ir gebėjimas mąstyti per nišų poreikius nulems, ką žiūrovas pasirinks. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį per TV3 rodytą filmą „Vienas namuose“ žiūrėjo apie 700 tūkst. žmonių, „Netflix“ žiūrimiausias serialas „Draugai“ sukurtas prieš dešimt metų. Pabrėžčiau ir „Žinių“ laidos fenomeną – nors informacija pasiekiama internetu bet kurią minutę, „Žinių“ laidos trukmė per pastaruosius 10 metų išaugo daugiau nei tris kartus, šią laidą kasdien pasižiūri apie 0,5 mln. žiūrovų. Šio fenomeno negalima paaiškinti nei „Oskarais“, nei didelėmis investicijomis, tik visuomenės poreikiais ir gebėjimu laiku į juos reaguoti. Ne kurti tai, kas teoriškai gali būti patrauklu ir beprotiškai brangu, o analizuoti, suvokti, netgi pajusti savo vartotoją ir pasistengti pasiūlyti jam maksimaliai tinkamą paslaugą. Tai vienintelis kelias į sėkmę, bet tam reikia nuolatinio dėmesio.

Ar šie internetinių televizijų karai dėl vartotojų paveiks Lietuvos rinką? Juk ir Jūs ketinate paleisti savo internetinės televizijos platformą. Ar taip reaguojate į JAV korporacijų plėtrą ir siekiate apginti namų rinką, ar tiesiog tam pribrendo sąlygos? 

Gruodžio 3 d. startavo mūsų turinio platforma „Go3“. Tai nėra visiška naujiena, platforma veikia jau ketverius metus, tik svarbu tai, kad mes ją iš esmės atnaujinome, kad ji turėtų šiems laikams būtiną funkcionalumą, būtų patogesnė vartotojams, turėtų daugiau kanalų ir t. t. Technologiškai ji bus lygiavertė globalioms platformoms ir alternatyva retransliuotojams, nes turės apie 50 kanalų. Be to, žiūrovams siūlysime lietuvišką, jiems aktualų, jų mėgstamą turinį, turinį lietuvių kalba, žinias ir sportą. Ir visa tai bus lengvai prieinama skirtingais formatais įvairiuose įrenginiuose: išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose ir įprastų televizorių ekranuose. Taigi, mūsų žingsnius vertinčiau kaip logišką plėtrą, atsižvelgiant į technologijų evoliucijos teikiamas naujas galimybes.

Ar technologijos sukūrė sąlygas atsirasti naujoms platformoms, ar tai keičia ir patį verslą?

Manau, jog keičia iš esmės. Mes irgi keičiamės. Jau nesame tik televizija – mūsų pasikeitimą geriausiai apibūdina žodis „daugiaplatformiškumas“. Mes apimame įvairias medijų platformas – nuo radijo iki palydovo, be to, vis daugiau laidų, programų kuriame viduje.

Keičiasi ir mūsų mąstymas: anksčiau rodydavome vieną programą vienu būdu, kuris tiktų visiems, dabar diferencijuojame turinį, galvojame apie tai, ką, kaip, kada mėgsta žiūrėti mūsų vartotojas, ir pagal tai pritaikome turinį. Dabar mūsų tikslas – būti kiekviename ekrane, kuo arčiau vartotojo. Geras daugiaplatformiškumo pavyzdys yra mūsų laida „La Maistas“: vieni skaito laidos receptus portale, kiti žiūri laidą per televizorių, treti žiūri trumpus receptų filmukus telefone ruošdami maistą.

Iš esmės dabar kiekvienas su savimi nešiojasi televiziją, mums tai – nauja galimybė. Be to, kartu su naujomis technologijomis atsiranda naujų galimybių dirbti su turiniu, pavyzdžiui, vyksta krepšinio čempionatas, o tam tikros programos vos per kelias minutes sukuria filmuotą apžvalgą, technologijos keičia fizines žmonių galimybes kurti turinį.

Žmonės pramogauja su filmuotu turiniu – ir kuo toliau, tuo daugiau, o riba yra tik valandų skaičius per parą. Beveik 80 proc. viso pasaulio interneto srauto šiandien yra filmuoto turinio žiūrėjimas, į „YouTube“ kasdien įkeliamas milžiniškas kiekis naujo filmuoto turinio.

Tas pats yra su reklama – ji turi būti pritaikyta skirtingoms platformoms. Tarkim, jei žmogus nori ką nors greitai pažiūrėti telefone, jis nelauks 30 sek., kol prasisuks reklama. Tai yra iššūkis ne tik mums, bet ir visiems reklamuotojams, norintiems pasiekti savo vartotojus.

„Apple“ pradėjo kainų karus, gal ir Jūs ketinate siūlyti ne tik išskirtinį turinį, bet ir žemiausias kainas, kad nušluotumėte konkurentus?

Mes savo darbe visą laiką vadovaujamės nuostata, kad nauja idėja yra grindžiama verslo planu. Tikime, kad kaina nėra vienintelis veiksnys, lemiantis produkto pasirinkimą. Turinį kuriame labai daug metų, todėl sukaupta patirtis ir žiūrovų pažinojimas yra vieni didžiausių mūsų pranašumų. Be to, turime stiprų prekės ženklą, jis yra mėgstamiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, „Žinios“ – objektyviausios ir žiūrimiausios Lietuvoje, o kur dar populiariausi šou ir serialai! Taigi, kaina nėra vienintelis ar lemiantis veiksnys. Kainą paprastai sureguliuoja pati rinka. Savo ruožtu mes irgi siūlome gana plačias ribas, pavyzdžiui, siūlome aštuonis skirtingus platformos „Go3“ mokėjimo planus, jų kainos prasideda nuo 2,99 euro ir siekia 12,99 euro per mėnesį, taigi kiekvienas gali pasirinkti pagal savo poreikius ir norus.

Kai kalbama apie pokyčius Lietuvos žiniasklaidos rinkoje, susijusius su televizijų industrija, tikriausiai vertėtų paminėti tai, kad LRT televizija sugebėjo iš antros vietos pagal žiūrimumą išstumti LNK, o naujienų portalas delfi.lt bando įsisprausti į televizijų rinką. Kaip vertinate šiuos pokyčius? O gal yra reikšmingesnių, kurių nepastebėjau?

Iš esmės vyksta kova tarp LNK ir LRT dėl vyresnės auditorijos (50–60 metų ir vyresni), ir šioje kovoje LNK pralaimi. TV3 auditorija yra iki 60 metų, taigi ši kova mums nėra aktuali ir mes joje nedalyvaujame. Jei jau užsiminiau apie LRT, vis dėlto pabrėžčiau vis dar neišspręstą LRT misijos ir dalyvavimo komercinėje veikloje klausimą. Tai nėra gerai.

O jei kalbame apie naujus žaidėjus, bandančius įeiti į televizijų rinką – sukurti sėkmingą ir žiūrimą TV kanalą, turiu pasakyti, kad tai yra labai ilgas procesas, jam reikia daug resursų, finansų ir žinių. TV3 tam prireikė 26 metų, 16 pastarųjų metų esame žiūrimiausia televizija, bet kasmet turime įdėti labai daug darbo, kad šią poziciją išlaikytume. Įsitvirtinti tokioje mažoje rinkoje ir atrasti savo nišą, savo auditoriją, savo žiūrovą – didelis iššūkis. Kol kas „Delfi TV“ dar yra labai nišinis produktas. Kita vertus, šis „Delfi“ žingsnis mūsų nenustebino, tai yra visiškai natūralu, nes TV nemiršta, nors ir mėgstama taip sakyti. Tyrimai rodo, kad ne tik lietuviai, bet ir kitų Europos šalių gyventojai televizorių žiūri daugiau nei 3 val. per dieną, tad ne veltui internetas eina į televiziją ir kiekvienas interneto ryšio tiekėjas siekia būti televizijoje. Taigi, galima perfrazuoti posakį „Mirė televizija! Tegyvuoja televizija!“ Tiek TV, tiek internetinėje erdvėje viskas lengvai pamatuojama, tad laikas ir skaičiai parodys, kaip seksis naujam žaidėjui.

Grįžkime prie pasaulinių „Oskarų“ karų dėl dominavimo pasaulinėje internetinių televizijų rinkoje. Būtų įdomu išgirsti Jūsų įžvalgas apie, kas bent kol kas dėl šios rinkos kariauja sėkmingiausiai.

Skaičiai kalba patys: „Netflix“ turi apie 160 mln. vartotojų, veikia beveik visose pasaulio šalyse. To jie siekė nuo 1997 metų. O kiti rinkos žaidėjai dar tik žengia pirmus žingsnius. Stebuklai neįvyksta per vieną naktį, panašiems rezultatams pasiekti reikės laiko.

Na, ir paskutinis klausimas – kaip ketinate praleisti Kalėdas? Tikriausiai žiūrėsite TV3?

Per mano 20 metų televizijoje patirtį šie metai buvo vieni įdomesnių, bet ne mažiau įdomūs dar laukia, nes viskas nuolat keičiasi. Dabar visi kalba apie dirbtinį intelektą, paiešką balsu, blokų grandinę – tai gali keisti ir reklamos pardavimo modelį, tad turime nuolat prisitaikyti, keistis ir mes.

Didieji šių metų darbai jau nuveikti: didžiausias mūsų paramos projektas „Išsipildymo akcija“ surinko daugiau nei
360 tūkst. eurų, TV3 jau 16 metų yra žiūrimiausia televizija, atnaujintas mūsų prekės ženklas, paleista platforma „Go3“. Taigi, tarpušventis bus puikus laikas pailsėti ir pasidžiaugti gerais rezultatais. O kokios Kalėdos be „Vienas namuose“ ir TV3?

Dėkojame už pokalbį!

Kalbino Eduardas EIGIRDAS

Panašūs straipsniai: