Aktualijos

Kas užsakė trąšas, arba 2022-aisiais I. Šimonytei teks įveikti ne tik G. Nausėdą, bet ir galingiausią priešą – save 2022 m. sausio 10 d. Eduardas EIGIRDAS

Kaip galima vertinti 2021-uosius? Atsakymas, manau, akivaizdus: metai buvo labai sunkūs. Lietuva, tebesitęsiant pandemijai, atsidūrė visų pavojingiausių diktatūrų taikiklyje, todėl buvo galima daryti išvadą, kad valdantieji ir Ingrida Šimonytė, veikdami hibridinio karo sąlygomis, susitvarkė visai neblogai.

Tačiau kai turėjome tai pripažinti ir pradėti palaikyti I. Šimonytės Vyriausybę, kad, nepaisant visų išorės iššūkių, 2022-aisiais sugebėtume priimti sprendimus, kurie užtikrintų tolesnę valstybės pažangą, sprogo Aliaksandro Lukašenkos trąšų bomba ir jos banga buvo nukreipta būtent į Vyriausybę. Tad metų pabaiga virto ne Vyriausybės įvertinimo, o jos dergimo laikotarpiu, kai kiekvienas, pradedant nuo provakarietiškų nuomonės formuotojų ir baigiant nomenklatūriniais bei prokremliškais troliais, jautė pareigą Vyriausybės link sviesti paką trąšų. Kaip sakoma, nuo savęs.

Tiesa, kiek susvyravusi, I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė šį puolimą išgyveno. Ir tai labai gerai. Bet ar sustiprėjo? Juk kiekviena įveikta krizė suteikia galimybę įvertinti, kas tą krizę lėmė ir kokios jėgos, veikiančios Lietuvoje, tikslingai siekė krizę paversti galimybe smogti Vyriausybei, o gal net ir ją pakeisti.

Krizės analizė gali padėti įvertinti ir pačios valdančiosios daugumos bei Vyriausybės vykdomą politiką: ar ji stiprina demokratiją ir valstybę, ar tas pačias jėgas, kurios, pasinaudodamos trąšų skandalu, bandė šią demokratinę Vyriausybę pakeisti? Žinoma, galima tiesiog džiaugtis, kad krizė išgyventa, ir toliau valdyti, tačiau tai būtų labai didelė klaida, nes trąšų skandalas buvo ne atsitiktinė krizė, o Lietuvoje veikiančių galių interesų ir noro perimti valdžią į savo rankas rezultatas. Todėl kita krizė gali būti dar sunkesnė ir būtų gerai, jei demokratinės jėgos jai ruoštųsi bei stiprintų valstybę.