Visuomenė

Kaip išsiskirti iš kitų darbdavių? Atsakymas – įdiegti lygias galimybes organizacijoje 2018 m. gruodžio 19 d. INTERVIU PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA.

Lygios galimybės ir jų svarba neretai nuvertinama. Ir be reikalo. Nes tai suteikia didesnę ir įvairesnę įgūdžių bazę organizacijoms, daugiau resursų prisitaikyti prie šiandien nuolatos vykstančių pokyčių, padeda greičiau reaguoti į aplinkos pokyčius. Kultūrine įvairove išsiskirianti bendrovė pritraukia daugiau gabių profesionalų. Iš tikrųjų, pranašumų yra aibės, tačiau vis dar pastebima, kad sunkiai sekasi organizacijose diegti lygių galimybių politiką. Pavyzdžiui, pasaulyje vos 5 proc. vyriausybių vadovų ir 7 proc. valstybių vadovų yra moterys. Apie lygių galimybių naudą organizacijoms ir jų politikos įgyvendinimo keliamus iššūkius kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresniąja patarėja Vilma Gabrieliūte.

Kas yra lygių galimybių politika ir įvairovės valdymas?

Lygios galimybės reiškia, kad kiekvienam žmogui sudaromos vienodos sąlygos įsidarbinti, uždirbti ir siekti karjeros, nepriklausomai nuo jo tapatybės bruožų, tokių kaip lytis, amžius, tautybė, etninė priklausomybė ir kt.

Lygių galimybių politika yra įmonėje ar įstaigoje reglamentuota tvarka, į kurią įtrauktas įsipareigojimas įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nurodymo diskriminuoti apibrėžtys. Ji apima darbo santykių sritis, kuriose užtikrinamos lygios galimybės.

„Įvairovės valdymo“ sąvoka apibrėžia skirtingų poreikių atpažinimą ir reagavimą į juos darbovietėse. Tai ir savanoriškas darbuotojų iš skirtingos aplinkos įtraukimas, ir procesas, kai kuriama bei puoselėjama aplinka, kurioje visi gali išnaudoti savo potencialą.

Pagrindiniame šalies įstatyme, tai yra Konstitucijoje, įtvirtinta asmenų lygybė ir draudimas varžyti žmogaus teises bei teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūru pagrindu. Tačiau kaip to siekiama praktikoje? Kaip įvertintumėte lygybės principų ir įvairovės valdymo aktualumą Lietuvos darbo rinkoje?

Su atnaujinto Darbo kodekso reikalavimu įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus lygių galimybių tema darbo rinkoje ypač suaktualėjo. Viena priežasčių – darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau nei 50, privalo priimti ir darbovietėje įprastais būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemones.

Daugėja iniciatyvų, skatinančių įmones diegti lygias galimybes užtikrinančias priemones. Viena tokių – darbdaviams skirta svetainė lygybesplanai.lt, bendrovės taip pat pasirašo „Įvairovės chartiją“, kurios tikslas – kurti draugišką ir įtraukią darbo aplinką bei skatinti įvairovę ir lygias galimybes darbo vietoje.

Nuo ko priklauso, ar sėkmingai bus diegiamos įvairovės valdymo iniciatyvos?

Ar įmonėje bus sėkmingai diegiamos įvairovės valdymo iniciatyvos, priklauso nuo aukščiausių vadovų. Pokyčiai neprasidės, jei lyderis pats neiškomunikuos žmogiškųjų išteklių įvairovės, lygių galimybių užtikrinimo svarbos. Ne visiems lengva pripažinti vyraujančią įvairovę, tam trukdo nuostatos ir stereotipai tam tikrų grupių atžvilgiu. Todėl pirmas darbas ir yra didinti darbuotojų sąmoningumą, kad jie ne tik gebėtų atpažinti savo nuostatas ir įveiktų fobijas, bet ir plėtotų savo pasaulio suvokimą – susipažintų su skirtingomis kultūromis, socialinėmis grupėmis.

Lietuvoje tarptautinės įmonės tampa vedliu – jos garsiai dalijasi savo patirtimi. Organizacijos jau suvokia kaip svarbu, kad iniciatyvos kiltų iš vidaus ir kad įsitvirtintų tose srityse, kurios jų veiklos sektoriui aktualiausios.

Vienas prekybos centrų tinklas kuria iniciatyvas, kad pritrauktų įvairaus amžiaus darbuotojų, ieško sprendimų, kaip pritaikyti darbo vietas žmonėms, turintiems negalią. Telekomunikacijų bendrovė ieško būdų, kaip padidinti moterų, dirbančių IT srityje, procentą. Šie procesai džiugina.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą 2017 m. daugiausia buvo kreipiamasi dėl galimos diskriminacijos lyties, amžiaus, negalios pagrindu. Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais – socialinės padėties, tautybės, lytinės orientacijos – kreiptasi gerokai mažiau. Kokius didžiausius iššūkius paminėtumėte, su kuriais turi kovoti organizacijos, siekiančios įtvirtinti lygias galimybes? Kodėl tai svarbu padaryti?

Visoms organizacijoms, siekiančioms diegti lygias galimybes, reikia iš naujo peržiūrėti darbuotojų atrankos, įdarbinimo, užmokesčio nustatymo procesus. Sėkmingas įvairovės valdymas itin padidina kandidatų skaičių, kuria pagarbesnę ir įtraukesnę darbo aplinką. Tokioje darbo aplinkoje darbuotojai jaučiasi labiau priimti, labiau patenkinti savo darbu, todėl auga jų darbo produktyvumas, o darbuotojų skirtumai netrukus virsta kūrybiškais, neįprastais sprendimais.

Kokia nauda verslui, įmonėms, jeigu jos puoselėja lygias galimybes?

Daugėja ir darbdavių, kurie suvokia, kad lygių galimybių užtikrinimas ir įvairovės valdymas didina įmonės konkurencingumą, ne tik padeda pritraukti talentingiausių darbuotojų, bet ir juos išlaikyti.

Darbuotojai, atstovaudami skirtingoms kultūroms ir socialinėms grupėms, į įmones atneša unikalią patirtį. Ji ne tik vertinga kuriant neįprastus produktus bei paslaugas, bet ir patenkina įvairesnių klientų poreikius. Tyrimai rodo, kad žmogiškųjų išteklių įvairovė didina ekonominį pelningumą. Tačiau svarbu ir tai, kad įmonėse, kuriose sukuriama saugi ir įvairovę atspindinti darbo aplinka, pastebimas didesnis darbuotojų asmeninis augimas. Darbuotojai įvardija, kad jie turi daugiau mokymosi galimybių, mato daugiau perspektyvų, didėja komunikacijos efektyvumas.

Be to, tyrimai rodo, kad darbo ieškantys profesionalai vertina organizacijos vertybes ir kultūrą. Pagarbi ir įtrauki kultūra kuria patrauklaus darbdavio įvaizdį, o tai ypač aktualu darbo rinkoje šiandien, kai dėl aukštos kvalifikacijos specialistų verslui reikia rimtai pakovoti.

Interviu parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ Nr. 07.3.4-ESFA-V-426-01-0001 finansuojamas įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę „Diskriminacijos mažinimas“. Projekto vykdytojas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.