Kultūra

Jono Meko legenda: avangardo meistras, kurio šviesa amžinai garsins Lietuvą 2019 m. kovo 2 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Avangardinio kino krikštatėvis, kurį pasaulis tikėjo esant nemirtingą. Niujorko poetas, padėjęs Andy Warholui žengti pirmuosius žingsnius kine, artimai bičiuliavęsis su Salvadoru Dalí, Johnu Lennonu, Yoko Ono, Allenu Ginsbergu ir kitomis 7 deš. bohemos legendomis. Lietuvis, į Niujorką atvykęs 27-erių ir nusprendęs visą gyvenimą nugyventi kaip tokio amžiaus jaunuolis.

„Sulaukę 27-erių, žmonės pradeda senti, gręžiotis atgal ir kartotis, kvestionuoti savo veiksmus ir sprendimus, – viename interviu sakė tuomet 95 metus einantis Jonas Mekas. – Iki 27-erių dažniausiai mažiau galvoji, daugiau darai.“

Reta dovana nugyventi tokį spalvingą, turtingą, ilgą ir išskirtinį gyvenimą, kokį nugyveno kone 100 metų sulaukusi legenda, į svajonių ir galimybių miestą atvykusi iš Semeniškių kaimo, rojaus, kuriame, anot J. Meko, „niekad nieko nevykdavo, o staiga nutiko viskas“.

„Gyvenu, vadinasi, kuriu filmus. Kuriu filmus, vadinasi, gyvenu“, – perfrazuodamas René Descartes’ą, „The New York Times“ žurnalistei Manohlai Dargis kartą atviravo J. Mekas.