Aktualijos

Gynybai skirsime iki 5–6 proc. BVP 2025 m. vasario 17 d.

Pirmą kartą per 18 leidybos metų metinio žurnalo VALSTYBĖ numerio spausdinimą nusprendėme pavėlinti visu mėnesiu, tikėdamiesi, kad artėjanti Donaldo Trumpo inauguracija ir jo įžengimo į Baltuosius rūmus fone vyksiantys procesai iš esmės pakeis tai, kurie įvykiai buvo svarbiausi. Manome, kad nesuklydome, nes sausio 17-ąją, likus porai dienų iki D. Trumpo inauguracijos, Lietuvoje vykusiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje buvo sutarta, kad 2026–2030 m. laikotarpiu Lietuva gynybai skirs nuo 5 iki 6 proc. BVP.

Šią žinią visuomenei kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene pranešęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad „atgrasymas yra geriausias kelias į taiką“, o „Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama“. 

Visiškai sutinkame su prezidento pozicija ir galime nedvejodami teigti, kad tai – ryškiausias ir svarbiausias įvykis, galintis sustiprinti mūsų valstybės saugumą ir tuo pat metu padėti įgyvendinti labai svarbią, tiksliau – lemiamą, Lietuvos valstybės ekonominę, technologinę, net socialinę transformaciją. Taip, iš tiesų būtina girdėti kritikus, teigiančius, kad taip stipriai didinti Lietuvos gynybos finansavimą yra rizikinga, ir populistus, pabrėžiančius, kad tai – utopija, bei gąsdinančius, kad dėl to nukentės visos kitos sritys, verslas ir visuomenė, tačiau dar svarbiau suvokti, kad visų pirma dalis finansavimo gali būti skirta iš naujai atsirandančių galimybių Europos Sąjungos lygiu – apie tai užsiminė prezidentas, o kitą dalį finansavimo gali užtikrinti spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas, dėl jo būtų galima sumažinti ar apskritai eliminuoti galimybę, kad augant gynybos finansavimui mažės kitų sričių finansavimas.