Laisvalaikis

Gerarda Šuliauskaitė – vienuolė, kuriai pavyko nugalėti baimę 2025 m. liepos 10 d.

Sesuo Gerarda savaitėmis niekur neišeidavo iš žalio namo Simne – už užrakintų durų ji kūreno krosnelę, spausdino tekstus apie persekiojimus, tardymus, kratas ir įkalinimus. Kiekvieną perspausdintą lapelį sudegindavo, kad neliktų įkalčių. Degtukų visuomet būdavo po ranka – jei netyčia užkluptų, galėtų sudeginti tekstus. Taip atrodė Laisvės premijos laureatės, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ autorės ir kunigo Sigito Tamkevičiaus bendradarbės Gerardos Elenos Šuliauskaitės kelias, kurį pasirinkusi ji nugalėjo baimę.

Kad saugumiečiai negalėtų iškraipyti informacijos ir ja pasinaudoti, mašinėle spausdinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ tekstus nebūdavo galima padaryti nė vienos klaidos ir nė vieno taisymo. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai kronika būdavo išleista, žinias perskaitydavo ir „Amerikos balsas“. G. Šuliauskaitė pamena, koks džiaugsmas apimdavo dėl to, kad pasaulis girdi, tačiau tuo džiaugsmu, deja, su niekuo nebūdavo galima dalytis.