Laisvai prieinami straipsniai

PATRIOTO UŽRAŠAI / 2024-04-17

Šiandien mes pralaimime Rusijai, tačiau daugelis Lietuvos patriotų to net nesupranta, kaip ir būtinybės ginti savo valstybę. Kalbu apie tai, kad artėjančiuose svarbiausiuose tiek Lietuvos prezidento, tiek Seimo rinkimuose, kurie vyks Rusijos karo Ukrainoje metu, didesnes galimybes laimėti turi tie politikai, kurie, švelniai tariant, nepersistengia vienyti Lietuvos pažangai, dažnai netgi atvirkščiai – kaišioja pagalius į ratus ir trukdo pasirūpinti tvariu gynybos finansavimu ar net įžūliai skleidžia Rusijai naudingas įtaigas.

Kodėl taip yra, atsakyti nėra sunku. Svarbiausių tikslų, kurie padėtų sustiprinti ir suvienyti valstybę, naudos visuomenės gerovei ir saugumui suvokimas Lietuvos informacinėje erdvėje yra itin kokybiškai užtrolintas. Štai kodėl didelė dalis Lietuvos piliečių rinkimuose rinksis lėtesnę pažangą ir didesnę karo riziką, nors manys, kad renkasi didesnę gerovę.

Ir patys galite tuo nesunkiai įsitikinti – tiesiog peržvelkite Lietuvos žiniasklaidą ir socialinius tinklus ir pabandykite suskaičiuoti, kiek tarp šimtų ar net tūkstančių tekstų rasite tų, kuriuose aiškinama technologinės pažangos ar gynybinio potencialo stiprinimo teigiama įtaka piliečių gerovei ir saugumui. Neabejoju, kad gerokai mažiau nei tekstų apie paksaites, siegel, selus ir t. t.

Taigi, nėra ko stebėtis, kad daugelis piliečių (ir ne tik tie, kuriems už tai moka Rusija), užuot džiaugęsi, kad į Lietuvą investuojanti Vokietijos ginklų pramonės milžinė „Rheinmetall“ ne tik sukurs naujų gerai mokamų darbo vietų ir didins mokestines biudžeto pajamas, bet ir dar labiau padidins Lietuvos saugumą, nes ši investicija skatins Vokietiją dar geriau ginti Lietuvą, pasiduoda panikai, esą dangus griūva, ir prognozuoja Baisogalos apokalipsę – esą šalia jos pastačius Vokietijos bendrovės gamyklą miestelis taps pagrindiniu Rusijos imperijos taikiniu.

Taip, būtų labai juokinga, jei ne akivaizdus faktas, kad informacinis visuomenės užtrolinimas ir susipriešinimas su valstybei ir pačiai visuomenei naudingais tikslais ne tik gali kelti grėsmę svarbioms investicijoms tiek karinės pramonės, tiek energetikos srityse, o tai, be jokios abejonės, labai džiugina Vladimirą Putiną, bet ir daro didelę įtaką rinkimams ir net šiuo metu vykdomai politikai.

Netikite?

Prisiminkime, kaip visai neseniai stengėmės įgyvendinti mokesčių reformą ir su kokiu džiaugsmu ji ne tik socialiniuose tinkluose siaučiančių trolių, bet ir Lietuvos žiniasklaidos buvo sėkmingai užtrolinta, nors dalis sprendimų buvo svarbūs ne tik didinant biudžeto pajamas ir užtikrinant tvaresnį gynybos finansavimą, bet ir stengiantis priartinti Lietuvos mokesčių sistemos modelį prie skandinaviško tipo gerovės valstybių modelio, užuot išsaugojus dabartinį, tinkamesnį NT magnatų ir oligarchų gerovės valstybei kurti.

Deja, visuomenei to nesuvokiant, už NT magnatams ir oligarchams naudingą gerovės modelį į kovą stojo beveik visi, pradedant nuo Kremliaus trolių ir baigiant sunkiai gyvenančiais pensininkais, kurie galop gyvens dar sunkiau. Apie tai išsamiai rašysiu kitos savaitės komentare, mat tai jau nėra ir negali būti juokinga, nes užtrolinama pažanga, kuri padėtų mažinti skurdą ir didintų galimybes tvariai finansuoti gynybą.

Beje, dėl gynybos finansavimo nesutariama iki šiol, nes kaip ir mokesčių sistemos transformacijos, taip ir gynybos finansavimo atveju daugelis Lietuvos žmonių nesupranta, kad artimiausiais metais išsaugoti ir didinti Lietuvos ekonomikos, taigi ir jų pačių gerovės augimo potencialą galime tik ryžtingai stiprindami gynybą ir visiems demonstruodami, kad investuoti Lietuvoje ir kurti gerai mokamas darbo vietas yra saugu. Akivaizdu, kad tai daro įtaką net ir šiuo metu valdžioje esančių demokratinių politinių jėgų politikai bei, manau, paaiškina, kodėl po dvejų metų Rusijos karo Ukrainoje vis dar neturime aiškios vizijos apie tai, kokio visuotinės gynybos modelio sieksime, nors turėtume, nes viskas, kam reikėtų papildomų lėšų, kurios netelpa į 3 proc. BVP rėžį, lieka už borto.

Vis dėlto šiandien dėl to kritikuoti dabartinę valdančiąja daugumą nėra lengva, nes ji nesugeba susitarti net ir dėl to, iš kur gauti tuos 3 procentus. Vykstant Rusijos karui Ukrainoje tai ir vėl skamba kaip kažkas iš fantastikos srities. Juk jei šiandien, kai vyksta Rusijos karas Ukrainoje, o valdžioje yra provakarietiškos demokratinės jėgos, nepavyksta sutarti dėl 3 proc. BVP gynybai, kas bus tada, kai rinkimus laimės tie, kurie trukdo susitarti dėl gynybos finansavimo?

Spėlioti nesinori, tačiau prisimindami savo istoriją, kaip jau du kartus buvome okupuoti, iš pradžių – carinės, o vėliau – stalinistinės Rusijos, turėtume nebijoti pripažinti, kad informacinis visuomenės užsitrolinimas šiandien sukuria idealias sąlygas politikoje stiprėti jėgoms, sabotuojančioms gynybos stiprinimą ir trukdančioms užtikrinti tvarų gynybos finansavimą. Taip jos tiesia ganėtinai tiesų kelią į naują Lietuvos okupaciją, tik šįkart jau V. Putino Rusijos.

Ar galime šioms įtaigoms pasipriešinti?

Patiems politikams tai daryti labai sunku, nes jie stengiasi palaikyti gerus santykius su žiniasklaida, net jei mato, kad didesnė jos dalis juos trolina. Būtent dėl šios priežasties pastaraisiais metais tiek žurnale „Valstybė“, tiek mūsų organizuojamuose „Lietuvos Davoso“ ir „Vilnius GreenTech“ forumuose iš visų jėgų skatinome vienytis pažangiausių Lietuvos startuolių ir verslų kūrėjus bei vadovus, kad kartu formuotume informacinę atsvarą destrukcinėms įtaigoms, dėl kurių šiandien didesnė dalis žmonių yra įtikėję, kad geriau gyvens, jei gynybos stiprinimas žlugs, nors iš tiesų daugelis gyvens tikrai blogiau, o jei išsipildys blogiausias scenarijus, gali būti, kad dėl bendrų Lietuvą trolinančių veikėjų ir Rusijos ordos pastangų net ir nebegyvens.

Iš dalies mūsų pastangos davė vaisių. Kalbu apie visą žiniasklaidą papuošusią akciją, kai susivieniję startuoliai, vienaragiai ir tradiciniai verslai pradėjo Lietuvos visuomenei reklamuoti tikslą, kad gynybai būtų skirti 4 proc. BVP. Tai skamba labai gražiai, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į vieną esminį skirtumą. Mes nuolat pabrėždavome, kad būtina vienytis ir stengtis priešintis destruktyvioms ekonominėms įtaigoms bei šviesti visuomenę – labai aiškiai susieti piliečių gerovę su tais tikslais (tokiais kaip technologinės pažangos skatinimas ar gynybos stiprinimas), kurie didintų tiek visuomenės gerovę, tiek ir visuomenės bei valstybės saugumą.

Taip būtų užtikrinta, kad piliečių, remiančių pažangą, skaičius augs, kaip ir jų parama demokratinėms jėgoms, kurios tokius sprendimus galėtų priimti. Deja, susidaro įspūdis, kad didelė dalis Lietuvos verslininkų (ir ne tik startuolių ir vienaragių kūrėjai, bet ir pramonininkai) mūsų raginimo esmės ir svarbos nesuprato, todėl nuo šio daug sunkesnio darbo nusimuilino ir susivienijo akcijai, raginančiai skirti dar didesnį finansavimą gynybai, nei jo siekia demokratinė dauguma. Tai yra užtrolintoje informacinėje ir vertybinėje aplinkoje, kurioje daugelis piliečių yra paveikti įtaigų, kurios juos skatina siekti mažesnio, o ne didesnio gynybos finansavimo, verslo atstovai nusprendė užtrolintus piliečius dar labiau pagąsdinti, kad gynybai bus siekiama skirti dar 1 proc. daugiau.

Tai verčia klausti šios akcijos organizatorių, ar jie supranta, kad dabartinėje informacinėje aplinkoje ši akcija panašesnė į savireklamą, stengiantis pademonstruoti savo patriotizmą, o ne į pastangas paveikti informacinę vertybinę aplinką ir visuomenę kad ši leistų demokratinėms jėgoms veikti ir priimti ryžtingus sprendimus, tiek stiprinant gynybą, tiek ir užtikrinant tvarų gynybos finansavimą.

Po pastarųjų svarstymų, susijusių su gynybos finansavimu, tikriausiai jau ir patiems šios akcijos organizatoriams tapo akivaizdu, kad jei šiuo metu visuomenėje dominuojančių įtaigų sąlygomis valdantieji nuspręstų kalbėti apie 4 proc. BVP skyrimą gynybai, net ir nesigilinant į tai, iš ko jie sukonstruoti, labai tikėtina, kad jie patirtų dvigubą politinį smūgį – tiek siekdami šio tikslo, tiek ir rinkimuose.

Kodėl pažangūs Lietuvos startuolių, vienaragių ir verslų kūrėjai to nesuprato prieš nuspręsdami organizuoti šią akciją, nežinau, bet labai viliuosi, kad dabar jau suprato ir pagaliau išgirs mano raginimą susimąstyti apie tai, kad mes vykstant Rusijos karui Ukrainoje neturėtume ramiai stebėti, kaip Rusijai ar oligarchijai naudingos jėgos ir šiaip Lietuvai bloga linkintys žmonės destruktyviai veikia mūsų piliečių protus: nuolat stengiasi jiems įteigti klaidingas ir Lietuvai pavojingas ekonomines nuostatas, skatinančias orientuotis ne į pažangą, o į pasipriešinimą pažangai, nuoširdžiai tikint, kad tai yra tiesiausias kelias į gerovę, nors iš tiesų jie patys žygiuoja ir kitus veda į okupaciją.

Gerbiamieji, neturėtume ramiai stebėti šių destruktyvių ir Lietuvos valstybei pavojingų įtaigų. Turėtume bandyti joms priešintis. Štai kodėl raginu nesitenkinti gražiomis, bet vargu ar pažangai naudingą aplinką Lietuvoje kuriančiomis akcijomis, o startuolių, vienaragių ir pažangių verslų atstovus skatinu pagaliau su mumis vienytis ir, pavyzdžiui, šių metų rugsėjį organizuoti Nacionalinį gynybos stiprinimo forumą, kurio vienas svarbiausių tikslų tiek reklamuojant šį forumą, tiek jo turinyje, tiek ir skelbiant jo išvadas būtų stengtis kuo plačiau, dažniau ir aiškiau Lietuvos visuomenėje skleisti gynybos stiprinimo svarbą tiek piliečių gerovei, tiek ir saugumui. Manau, kad šiame forume turėtume įvertinti pasiektus gynybos stiprinimo tikslus ir aptarti papildomus tikslus, kurių turime siekti, jei norime kurti tokią gynybą, kokios Lietuvai reikia, o ne tokią, kokia įmanoma informacinio bei vertybinio užsitrolinimo sąlygomis. Esu įsitikinęs, kad jei veiksime nuoširdžiai, vieningai ir kokybiškai, daug didesnė visuomenės dalis suvoks, kad gerovė Lietuvoje be technologinės pažangos ar stiprios gynybos yra tik dar viena Kremliaus ir stambiojo kapitalo marodierių, mintančių iš silpnos valstybės, jiems įteigta melaginga pasaka.

Labai lauksiu atsakymo į šį net nežinau jau kelintą kvietimą, nes laiko, kada galime keisti ateitį ir eliminuoti dar vienos Rusijos invazijos grėsmę, lieka vis mažiau.

Baigdamas noriu priminti, kad siekiant suvienyti visuomenę pažangai labai svarbus aktyvus patriotų įsitraukimas, nes jei Jūs, gerbiamieji, mano komentarais nesidalijate, net jei ir suvokiate, kad juose rašau apie tai, kas svarbiausia, kaip tokiu atveju įmanoma paskatinti atsakingai veikti elitą, jei nesugebu paskatinti atsakingai veikti patriotų?

Jei sutinkate su mano įžvalgomis, kviečiu mūsų organizacijai VšĮ Demokratijos plėtros fondui, leidžiančiam žurnalą „Valstybė“ ir organizuojančiam vertybinius forumus „Vilnius GreenTech“ ir „Lietuvos Davosas“, skirti dalį savo 1,2 proc. GPM paramos, kad taip sustiprintumėte mūsų pastangas telkti visuomenę pažangai ir skatinti Lietuvos elitą, ypač verslo, imtis vertybinės lyderystės ir neleisti užtrolinti mūsų demokratijos, o vėliau – ir nepriklausomybės.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie pasidalins šiuo komentaru, šiomis mano įžvalgomis ir, žinoma, tiems, kurie ras galimybių paremti mūsų ar kitų Lietuvos valstybės skaidrumu, pažanga ir stiprėjimu besirūpinančių informacinės erdvės kūrėjų darbą. Dar kartą dėkoju tiems, kurie mus remia!

Iki kitos savaitės!

 

Eduardas Eigirdas

Žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ įkūrėjas ir vyr. redaktorius

Panašūs straipsniai: