Šiemet „Facebook“ nedrįso mesti iššūkio „Beatos virtuvei“

Dirbtinis intelektas braunasi į žmonijos šventovę – virtuvę. Ši žinia turėtų nepatikti ir kartu patikti Jamie Oliveriui ir Beatai Nicholson. Nes tai, kad „Facebook“ dirbtinio intelekto tyrėjų komanda sukūrė programą, galinčią iš nuotraukų atpažinti įvairius patiekalus ir pasakyti, iš kokių produktų ir kaip jie buvo pagaminti, turėtų juos gąsdinti. Užsibrėžtas ambicingas tikslas – kad dirbtinis intelektas iš nuotraukos ne tik atskirtų, jog tai bananų keksas, tunų kapotinis ar lazanija, bet ir pateiktų gana tikslų receptą, kaip ir iš kokių ingredientų jį reikėtų gaminti. Tačiau faktas, kad kol kas dirbtinis intelektas nesusitvarko su numatytomis šefo pareigomis, virtuvės žvaigždes turėtų pradžiuginti.
„Šiandien populiaru dalytis maisto nuotraukomis, – „Forbes“ pasakojo „Facebook“ tyrėjų laboratorijos vadovė Joëlle Pineau. – Dažnai vien iš nuotraukos gali pasakyti, kokių ingredientų patiekale esama, tačiau yra ir tokių produktų, kurių nuotraukose nepamatysi. Pavyzdžiui, druskos arba cukraus.“ Tad nors dirbtinį intelektą sukūrusios mokslininkės Adriannos Romero vadovaujama komanda ir gali didžiuotis savo produktu, bent kol kas „Facebook“ šios sistemos aktyvinti neplanuoja, nes, anot J. Pineau, socialiniam tinklui „reikia mašinų, kurios suvoktų pasaulį. Suvoktų ne tik vizualiai, bet ir taip, kad pamačiusios pyragą galėtų pasakyti, jog dažniausiai jame būna cukraus.“
Taigi, tiek J. Oliveris, tiek B. Nicholson gali bent kol kas atsipūsti. Tačiau jiems konkurentą stengiasi sukurti ne tik „Facebook“. Portalas „Mental Floss“ rašo, kad pernai panašią sistemą sukūrė ir Masačusetso technologijos instituto tyrėjų komanda – pasitelkusi svetainėse AllRecipes.com ir Food.com paskelbtus receptus, sukūrė dirbtinį intelektą, galintį iš nuotraukų atpažinti milijonus patiekalų. Algoritmas „Pic2Recipe“ iš nuotraukos įvardija patiekalą, nurodo, iš ko jis pagamintas, ir rekomenduoja panašių receptų. Vis dėlto susidurta su panašia problema, kaip ir „Facebook“ atveju. Paprastus patiekalus sistema atpažįsta lengvai, tačiau, anot mokslininkų, su įmantresniais valgiais – glotnučiais, sušiais ar krembriulė – sekasi sunkiau, todėl dirbtinio intelekto tikslumas kol kas tik 65 procentai.
Tad nors akivaizdu, kad dirbtinio intelekto programos tikslingai viena po kitos braunasi į kulinarijos lankas, realybė, kad vieną dieną robotai pakeis virtuvių šefus ir populiarių kulinarijos šou veidus, anot portalo „Big Think“, yra labai tolima. Kaip pavyzdį jis pateikia dirbtinio intelekto pagal pateiktą nuotrauką pasiūlytą pyrago „Hawailigeled“ receptą. Jo ingredientų sąraše esama supjaustytų morkų, margarino, šaukšto cukraus, šaukšto ledų, žuvų riekelių, svogūnų laiškų, dar reikia margarino, tiesa, supjaustyto, alyvuogių aliejaus, dviejų kiaušinių. Gaminti šį pyragą irgi nėra paprasta: „Supjaustykite rutuliukais. Išklokite kepimo skardą salotomis ir paserviruokite su folija kubeliais.“ Anot „Big Think“, tai, kokius receptus pateikė dirbtinio intelekto sistemos, pademonstravo, kad joms kol kas šioje srityje labiau tinka žodis „dirbtinis“, o ne „intelektas“.
Vis dėlto negalima būti per daug griežtiems – reikia pripažinti, kad tik laiko klausimas, kada dirbtinį intelektą turintys pagalbininkai jei ne šeimininkaus virtuvėje, tai bent jau aktyviai patarinės, kaip pasigaminti įmantresnį patiekalą. Kaip tikimasi, programos, kurios šį darbą atliks gana kokybiškai, turėtų pasirodyti per kelerius artimiausius metus. Tačiau nemanome, kad jos kels egzistencinę grėsmę tokiems guru kaip Beata – nors knygų pardavimas turėtų kristi, gali dar labiau išaugti visuomenės domėjimasis kokybiško maisto ruošimu. Bet tai – vis dar nenuspėjama ateitis, o šiemet dirbtinis intelektas triuškinami pralaimi, todėl po Kalėdų eglute ir vėl dominuos J. Oliverio ar B. Nicholson knygos, kurios yra tarsi apie maistą ir receptus, bet iš tiesų apie šeimos židinį ir namus.

Panašūs straipsniai: