Tuštybė yra vėžys, naikinantis Lietuvos elitą, o kokybė yra tai, kas atskleidžia mūsų galimybes, mūsų talentus ir daro mus patrauklesnius, todėl nuoširdžiai sveikiname visus Lietuv...
2024 m. liepos 31 d.Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardija...
2024 m. liepos 31 d.Šiaurės Korėja turėjo būti radikalios beprotiškos diktatūros simbolis, kuriuo Rusija ir Kinija gąsdintų demokratijas ir save pristatytų kaip daug geresnę alternatyvą, su kuria Vaka...
2024 m. liepos 31 d.Jūsų dėka šiemet galėjome vienyti Lietuvos lyderius pažangai, būtinai kuriant stiprią valstybę ir saugią ateitį mūsų žmonėms. Visų Jūsų lauksime ir 2025 m. kovo 20 d., kai „Lietuvo...
2024 m. liepos 31 d.Kamala Harris gali perrašyti JAV ir pasaulio istoriją Pirmoji moteris istorijoje, galinti tapti JAV prezidente. Pirmoji indoamerikietė iš emigrantų šeimos. Negana to, 20 metų jaune...
2024 m. liepos 31 d.Pirmą kartą mūsų žurnalo leidybos istorijoje numerio išleidimą atidėjome beveik mėnesiui. Tokį sprendimą priėmėme matydami, kad demokratinių valstybių parama Ukrainai, kad ši įveik...
2024 m. liepos 30 d.Mūsų svetainėje naudojami šie slapukai:
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse. Skaityti daugiau.
Žurnalo VALSTYBĖ leidėja VšĮ Demokratijos plėtros fondas pripažįsta asmens duomenų apsaugos svarbą ir gerbia kiekvieno asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą.
Šioje Privatumo politikoje (toliau – Privatumo politika) pateikiame informaciją apie tai, kaip VšĮ Demokratijos plėtros fondas, juridinio asmens kodas 300125156, buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva (toliau – Bendrovė) tvarko Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jūs galite pateikti interneto svetainėje www.valstybe.eu (toliau – Interneto svetainė), mūsų socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu ar atvykus į Bendrovės buveinę.
Kokius Jūsų asmens duomenis mes renkame?
Jums apsilankius Bendrovės buveinėje, Interneto svetainėje, socialinės žiniasklaidos paskyrose, susisiekus su mumis el. paštu ar telefonu, galime rinkti šią informaciją:
Kokie slapukai naudojami šioje Interneto svetainėje?
Slapukas yra informacija, kurią interneto serveris siunčia į interneto naršyklę, ir kuri yra saugoma naršyklėje. Ši informacija yra siunčiama į interneto serverį kiekvieną kartą, kai naršyklė prašo atidaryti puslapį iš serverio. Tai leidžia interneto serveriui nustatyti ir stebėti interneto naršyklę.
Daugiau informacijos apie Interneto svetainėje naudojamus slapukus rasite čia:
Slapuko pavadinimas | Slapuko paskirtis | Sukūrimo momentas | Galiojimo laikas | Naudojami duomenys |
PHPSESSID | Naudojamas lankytojo sesijai užtikrinti per skirtingus puslapius. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | Unikalus ID |
gtv_gdpr_cookiesubmit | Naudojamas informacijai dėl sutikimo su privatumo politika rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 1 metai | 1 |
gtv_marketingcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl rinkodaros slapukų rinkti. | Sutikus su rinkodaros slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
gtv_statisticalcookie | Naudojamas informacijai dėl sutikimo dėl statistikos slapukų rinkti. | Sutikus su statistikos slapukais | 1 metai | 0 / 1 |
_ga | Naudojamas statistinei informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
_gat | Naudojamas riboti kreipimusi skaičiui į doubleclick.net. | Įeinant į interneto svetainę | 1 minutė | 1 |
_gid | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 24 valandos | Unikalus ID |
_fbp | Naudojamas statistinei informacijai rinkti. | Įeinant į interneto svetainę | 3 mėnesiai | Unikalus ID | CONSENT | Naudojamas identifikuoti ar vartotojas sutinka su rinkodaros medžiaga YouTube video įrašuose. | Įeinant į interneto svetainę | 2 metai | Unikalus ID |
Kur galime atskleisti Jūsų asmens duomenis?
Mes galime atskleisti Jūsų asmens duomenis asmens duomenų tvarkytojams, kurie teikia mums paslaugas ar atlieka darbus (informacinių technologijų, programinės įrangos priežiūros ir administravimo paslaugų, saugos paslaugų, dokumentų archyvavimo paslaugų teikėjai ir kt.) ir tvarko Jūsų duomenis Bendrovės, kaip duomenų valdytojo, vardu. Duomenų tvarkytojai turi teisę tvarkyti asmens duomenis tik pagal mūsų nurodymus ir tik ta apimtimi, ir tiek kiek tai yra būtina. Pasitelkdami duomenų tvarkytojus, imamės visų reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti, kad ir mūsų duomenų tvarkytojai būtų įgyvendinę tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumą užtikrinančias priemones bei išlaikytų asmens duomenų paslaptį.
Informuojame, kad Jūsų asmens duomenys nebus perduodami trečiajai valstybei ir (ar) tarptautinei organizacijai.
Kaip naudojami Jūsų asmens duomenys, kuriuos mums pateikiate per socialinės žiniasklaidos priemones?
Visą informaciją, kurią mums pateikiate socialinės žiniasklaidos priemonėmis (įskaitant pranešimus, laukelių „Like“ ir „Follow“ naudojimą, bei kitą komunikaciją), kontroliuoja socialinio tinklo valdytojai, tikie, kaip: Facebook, Linkedin, Youtube.
Rekomenduojame perskaityti trečiųjų šalių privatumo pranešimus ir tiesiogiai susisiekti su paslaugų teikėjais, jei Jums kyla bet kokių klausimų dėl to, kaip jie naudoja Jūsų asmens duomenis.
Kaip tvarkomi Jūsų asmens duomenys?
Jūsų asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Jūsų asmens duomenis tvarkome tik remdamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtais teisėtais pagrindais – Jūsų sutikimu bei kai asmens duomenis reikia tvarkyti dėl Bendrovės teisėto intereso.
Tvarkydami Jūsų asmens duomenis, mes įgyvendiname organizacines ir technines priemones, kurios užtikrina asmens duomenų apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Kaip ilgai saugome Jūsų duomenis?
Jūsų asmens duomenis saugosime šioje Privatumo politikoje nustatytais terminais. Pasibaigus asmens duomenų saugojimo terminams, jie bus ištrinami ar sunaikinami.
Tais atvejais, kai Jūsų asmens duomenys bus atitinkamų dokumentų (sutartys, įsakymai, prašymai ir kt.) tekstuose, juos archyvuosime ir saugosime vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu, nurodytais terminais.
Pažadame, kad visais atvejais saugosime Jūsų asmens duomenis ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai ar numato teisės aktai, jeigu juose yra nustatytas ilgesnis duomenų saugojimo terminas.
Kokios yra Jūsų teisės?
Jūs turite teisę:
Kaip galite įgyvendinti savo teises?
Į gautus prašymus, skundus ar reikalavimus Jums atsakysime raštu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir stengsimės pateikti Jums informaciją kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Jūsų prašymo gavimo.
Jeigu, gavus prašymą, skundą ar reikalavimą, mums kils įtarimų dėl besikreipiančiojo asmens tapatybės, mes turime teisę paprašyti besikreipiančiojo asmens tapatybės dokumento.
Jei mes nesugebėsime suteikti Jums reikiamos informacijos ir (ar) turėsite pretenzijų dėl to, kaip yra tvarkomi Jūsų asmens duomenys, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdami skundą.
Kaip informuosime apie Privatumo politikos pakeitimus?
Mes galime bet kada atnaujinti ar pakeisti šią Privatumo politiką. Tokia atnaujinta ar pakeista Privatumo politika įsigalios nuo jos paskelbimo mūsų Interneto svetainėje. Jums reikėtų kartais patikrinti ją ir įsitikinti, kad Jus tenkina aktuali Privatumo politikos versija.
Atnaujinę Privatumo politiką, informuosime jus apie, mūsų nuomone, esminius pakeitimus paskelbdami juos Interneto svetainėje. Galite pasižiūrėti į datą „Atnaujinimo data“, kuri nurodoma apačioje, norėdami sužinoti, kada Privatumo politika atnaujinta paskutinį kartą.
Kaip su mumis susisiekti?
Jei turite bet kokių klausimų, susijusių su šios Privatumo politikos sąlygomis, maloniai prašome su mumis susisiekti, žemiau nurodytais rekvizitais, skambinant žemiau nurodytu telefonu ar siunčiant paklausimą el. paštu arba registruotu laišku:
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Juridinio asmens kodas 300125156
Buveinės adresas: T. Vrublevskio g. 6, Vilnius, Lietuva
Tel. +370 674 93 159
El. paštas: info@valstybe.eu
Šioms Privatumo politikos nuostatoms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Visi dėl šių privatumo nuostatų kilę ginčai bus sprendžiami derybomis, o joms nepavykus – Lietuvos Respublikos teismuose Vilniuje.
Paskutinis Privatumo politikos atnaujinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 1 d.
Nacizmo gerbėjų šešėlis – ir Vokietijoje Arūnas SPRAUNIUS / komentaras iš archyvo (2017-10)
Pasibaigus rinkimams, pelnę 32,9 proc. balsų, Vokietijos Bundestage posėdžiaus Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga ir Krikščionių socialinė sąjunga, socialdemokratai (20,8 proc.), kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (12,6 proc.), liberali Laisvųjų demokratų partija (10,7 proc.), Kairieji (9,2 proc.) ir Žalieji (8,9 proc.). A. Merkel koalicija laimėjo ketvirtą kartą iš eilės, bet tik aritmetiškai. Tai pripažino ir pati kanclerė – iškart po rinkimų pareiškė, kad tikėjosi geresnio rezultato ir kad „Alternatyvos“ buvimas šalies parlamente taps dideliu išbandymu. Dalį krikščionių demokratų balsų nusinešė būtent „Alternatyva“ (ekspertų vertinimu, apie 1 mln.). Taigi, išbandymo radikalais banga pasiekė ir Vokietiją. Pirmą kartą šalies pokario istorijoje. Ligi tol atstovų 13 Vokietijos žemių turėjusi „Alternatyva“ į 631 vietos nacionalinį parlamentą šastelėjo ne bet kaip, o su 90 parlamentarų.
Vokietijos spaudoje iškart atsirado teigiančiųjų, kad Kremliaus simpatikai dešinieji radikalai į Bundestagą buvo išvežti pačios A. Merkel. Kaip skelbė savaitraštis „Die Zeit“ tekste pavadinimu „A. Merkel be valstybės“, kanclerei galbūt reikėjo iškart pasitraukti, tada Vokietija nebūtų atsidūrusi situacijoje, kokioje po prezidento rinkimų atsidūrė Austrija – ten pernykščius prezidento rinkimus laimėjęs nuosaikus žaliųjų remiamas Alexanderis Van der Bellenas neeliminavo dešiniųjų radikalų iš politinio lauko, mat populistinės Austrijos laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis pralošė vos kiek daugiau nei 3 procentais.
A. Merkel laukia klampios derybos dėl valdančiosios koalicijos. Potencialūs kandidatai – liberalūs laisvieji demokratai ir kairuoliški Žalieji – ideologiškai pernelyg nesuderinami, kad koalicija būtų tvari. Ypač prastą rezultatą pademonstravę iki šiol vadinamojoje didžiojoje valdančiojoje koalicijoje buvę socialdemokratai iškart po rinkimų paskelbė, kad traukiasi į opoziciją. Tiesa, žiniasklaidoje daroma prielaida, kad tai gali būti taktinis ėjimas. Galimybė „Alternatyvai‘ tapti opozicijos lydere (su papildomais komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų postais ir kitomis privilegijomis) atrodo ypač niūriai, tad socialdemokratai mojuodami šia grėsme gali siekti kuo geresnės derybinės pozicijos dėl savo dalyvavimo koalicijoje. Beje, net jei būtų sukurta didžioji koalicija, ji turėtų vos 52 proc. balsų, taigi reikia kalbėti ir apie tradicinių partijų krizę Vokietijoje.
Oponentai įsitikinę, kad per rinkimus vokiečiai nubaudė A. Merkel ir tradicines partijas už vangiai vykdytas reformas, nesugebėjimą tinkamai ir greitai reaguoti į vidaus bei išorės grėsmes ir, žinoma, su pabėgėliais susijusias problemas. Be abejo, taktiškai patogu manipuliuoti žmonių baimėmis ir piešti savo šalį kaip migrantų apgultą tvirtovę. Šia prasme prie kraštutinių dešiniųjų iškilimo paradoksaliai galėjo prisidėti net Lenkija, kaip tik prieš rinkimus atsibudusi su reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą reikalavimu ir papildomai pakursčiusi radikalesnių piliečių emocijas. Kaip ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tarp kurio rėmėjų gausu radikalų, netgi save tapatinančių su ideologiniais principais, būdingais nacistams, dėl to JAV žiniasklaida nepavargsta kelti aliarmo. Ir tam yra pagrindo, nes būdamas gana tolerantiškas šioms nuotaikoms JAV prezidentas skatina jas reikšti drąsiau – ir ne tik JAV. Kad tai suvokiama ir Vokietijoje, puikiausiai demonstruoja žurnalo „Stern“ viršelis.
Tačiau vertinti rinkimų rezultatus ir nematyti dar vienos žaidėjos, kuri labai reikšmingai prisidėjo prie situacijos Sirijoje ir pabėgėlių problemos atsiradimo, – Rusijos, būtų visiška nesąmonė. Jos indėlį ir įtaką žurnalas „Time“ (rugsėjo 26 d.) pavadino grynai vokišku „prekės ženklu“ dešiniųjų ritimosi per Europą vajuje. Niekas tiksliai nežino, kiek šalyje gyvena balsavimo teisę turinčių išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos (manoma, kad apie 4 mln.), vis dėlto dauguma jų, užliūliuoti rusų propagandinių televizijų („Russia Today“, „Sputnik“ ir pan.), rusų socialinių tinklų bei aktyvios „Alternatyvos“ agitacijos, balsavo prieš dabartinę kanclerę, vadinasi, už „Alternatyvą“. Kaip žurnalui nurodė su rusakalbiais dirbantis Berlyno valdininkas Olafas Kühlis, praėjusių metų rugsėjį municipaliniuose rinkimuose „Alternatyva“ pelnė 14 proc. balsų šiame viename liberaliausių Vokietijos miestų dėl daugiausia rusakalbių apgyventų rytinių rajonų, tokių kaip Marzahnas-Hellersdorfas („Alternatyvos“ palaikymas siekė net 23 proc.). Vokietijos valdžia manė, kad tai integruoti, normalūs vokiečiai, paaiškėjo, kad anaiptol.
Vis dėlto ar šįkart galima kalbėti apie Vokietijos nuokrypį į dešinįjį radikalizmą ir radikalumo grėsmę visai Europos Sąjungai (ES)? Per Europą jau kurį laiką ritasi kraštutinių dešiniųjų mėginimo pakilti banga. Radikalų savo parlamentuose turi kone visos ES šalys, net nuosaikūs švedai. Ir taip yra ne tik todėl, kad juos remia Kremlius – tai itin patogus tramplinas įsiveržti į politiką, todėl norinčiųjų tai padaryti atsiranda beveik visur. Svarbiausia, ar ši banga užlieja politiką ir ar smarkiai pakeičia jos kryptį. Bent kol kas tos pačios Prancūzijos pavyzdys demonstruoja, kad Europa sugeba suvaldyti savo radikalus. O Vokietijos „Alternatyva“, kaip ir jos kolega Prancūzijos „Nacionalinis frontas“, jau švelnina retoriką, mėgina pozicionuoti save kaip konservatyvias centro partijas, nes supranta, kad su radikaliais reikalavimais rengti referendumus dėl išstojimo iš ES ar eurozonos ilgalaikės sėkmės tikėtis neturi šansų.
Be to, radikalai išsiskiria nepastoviu būdu ir nesugeba kurti tvarių politinių darinių. Savo partijos kolegų į šalį pastumta buvusi „Alternatyvos“ lyderė Frauke Petry dienraščiui „Kölner Stadt-Anzeiger“ po rinkimų paskelbė su vyru steigsianti savo dešiniąją partiją. Prancūzijos „Nacionalinis fronto“ lyderė Marine Le Pen rugsėjo viduryje neteko savo pavaduotojo Floriano Philippot, įsisiūbavus gana komiškam skandalui pavadinimu „Kuskusgeitas“: jo asistentė Kelly Betesh internete paskelbė nuotrauką, kurioje jos šefas su bendražygiais restorane skanauja Magribo skanėstus. Iš pažiūros nekalta nuotrauka su prierašu „Geriausias Strasbūro kuskusas“ papiktino užkietėjusius patriotus ir jie vieną savo lyderių išvadino kairuoliu islamistu, renegatu ir kitais epitetais. Galop F. Philippot trūko kantrybė, jis išvadino oponentus kretinais ir pasišalino iš „Nacionalinio fronto“.
Vis dėlto „Alternatyvos“ suorganizuotas politinis sukrėtimas naudingas ir Vokietijai, ir visai ES. Nes priverčia suklusti ir atidžiau vertinti situaciją ne vien vokiečius. 90 radikalų galingiausios ir nuosekliausiai už Europos vienybę dirbančios valstybės parlamente yra per daug. Tačiau bent kol kas apie radikalų dominavimą ar tuo labiau nacizmo renesansą kalbėti anksti.