Ar tikrai dalis iš 2,5 mlrd. eurų ekonomikai gelbėti G. Nausėdos ir S. Skvernelio turi būti skirti „Delfi“?
Eduardas EIGIRDAS
Vakar buvo paskelbta nuostabi naujiena, kad Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama atkreipti dėmesį į žiniasklaidos problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Tai iš tiesų didelės problemos, tačiau viskas pradeda kelti tam tikrų abejonių, kai skaitai Asociacijos tekstą, kuriame rašoma: „Stebime skaitytojų skaičiaus augimą, dirbame visomis išgalėmis siekdami išlaikyti kokybę ir darome viską, kad geriau informuotume žmones. Todėl negalime išplėsti savo skaitmeninių pardavimų, kad kompensuotume kitus finansinius nuostolius. Tačiau norint išlaikyti nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, bus reikalinga valstybės pagalba, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercinės žiniasklaidos pajamas.“
O dabar prisiminkime, kam atstovauja IŽA, kuri rašo apie nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, kuriai reikės valstybės pagalbos. Aha, nesuklydote: naujienų portalams delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Šiuo metu didžiausias naujienų portalas „Delfi“ 2016 m. uždirbo 1,74 mln., 2017 m. – 1,8 mln., o 2018 m. – 1,87 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Ir, kaip jau spėjo pasigirti, 2019-ieji šį portalą valdančiai „Ekspress Grupp“ buvo vieni sėkmingiausių. Taigi, kam jau kam, o tokiems rinkos meitėliams verkšlenti nereikėtų, ypač kai mes nuolat kritikuojame šį ir kitus naujienų portalus už tai, kad jie ignoruoja Kremliaus trolių veikimą komentarų skiltyse ir taip, mūsų redakcijos nuomone, padeda Rusijai bei jai palankioms jėgoms išlaikyti milžinišką įtaką Lietuvos visuomenėje bei Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Į tai naujienų portalai atsako akivaizdžiu „Ši*** ir tapšnojau“ vaizdeliu: ne tik toleruoja trolių veikimą, bet ir apsimeta, kad jo nemato, taigi, užuot dekodavę melagingas įtaigas, sudaro sąlygas joms netrukdomai veikti piliečių sąmonę. Apie tai būtinai rašysime ateityje, nes tai – viena priežasčių, kodėl artėjančiuose Seimo rinkimuose, mūsų redakcijos nuomone, ir vėl labai gerai pasirodyti gali su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai.
Bet ką čia kalbame apie komentarus – pažiūrėkime į tekstus. Į tai, kiek eterio delfi.lt prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus ir po jų suteikė Ramūnui Karbauskiui. Ir Ramūnas, mūsų nuomone, už tokį jo minčių toleravimą dosniai atsidėkojo: žadėjo panaikinti azartinių lošimų reklamą ir kartu su širinskienėmis vaizdavo ypač dorovingus, tačiau staiga po kelių pasitarimų, taip pat ir su internetinio verslo atstovais, šias milijonines pajamas, kurių didelė dalis tenka būtent stambiesiems žaidėjams, tokiems kaip „Delfi“ ar „MG Baltic“ televizijos, paliko. Tai demonstruoja, kad ši valdžia jau ir taip rūpinosi vargstančia internetine žiniasklaida bei taip užtikrino, mūsų manymu, jos dominuojančią įtaką visuomenei. Nors kai kalbame apie tokios žiniasklaidos nepriklausomumą, turėtų būti akivaizdu, kad ji yra bene labiausiai priklausoma nuo valdžios ir oligarchinių grupių, nes jų reklamai ar kitaip skiriamos išlaidos, patenkančios į tokios žiniasklaidos sąskaitas, sudaro didžiausią dalį pajamų.
O jei kalbame apie turinį, reikia pasakyti, kad trolių ar R. Karbauskio minčių sklaida yra viena, bet yra ir dar įdomesnių reiškinių. Pavyzdžiui, mūsų redakcija beveik iš karto po 2016-ųjų rinkimų įvardino, kad naujas įtakos šaltinis, kuris, mūsų nuomone, padės Rusijos naudai veikti Lietuvos demokratijos ekosistemą, yra oligarchas Gediminas Žiemelis. Jam pastaraisiais metais tarsi kažkoks nematomas burtininkas Chotabyčius iš sovietinio filmo padėjo ne tik Rusijos, bet ir Kinijos rinkose, kad tik jis turėtų resursų Lietuvoje augti ir klestėti. Kaip, beje, ir gausus jo buvusių partnerių tinklas, kuris, manytume, baigia regzti labai galingą įtakų voratinklį. Ką apie šį oligarchą ir jo įtakų voratinklį rašo vargstančios žiniasklaidos priemonės, tai yra „Delfi“? Na, visų pirma oligarchas G. Žiemelis portale pristatomas taip: „Gediminas Žiemelis (g. 1977 m. balandžio 4 d. Vilniuje) – verslininkas, filantropas, verslo konsultantas. Gedimino Žiemelio turtas sudaro daugiau nei 200 mln. eurų.“ Nežinau, kaip jums, bet man labiausiai patinka, kai Rusijos atžvilgiu draugiškai nusiteikę oligarchai, didinantys savo įtaką Lietuvoje, Lietuvos žmonėms pristatomi kaip filantropai. Trūksta tik to, kad būtų prirašyta, jog jie yra kurio nors šventojo reinkarnacija ir perdžia drugeliais.
Peržvelkime bent dalį per pastarąjį sezoną, nuo praėjusių metų rudens, vargstančiame naujienų portale delfi.lt paskelbtus kokybiškus tekstus apie filantropą G. Žiemelį.
Ruduo prasidėjo gana aktyviai. Iš pradžių pasirodė informacija apie tai, kad „Žiemelio „Fitsout“ statys dar vieną baldų fabriką“. O vėliau – jau rimtesnė informacija. Iš pradžių Edmundo Jakilaičio vedamame „Delfi“ dėmesio centre“ pasirodė pokalbis su Vygaudu Ušacku, kuris tapo oligarcho valdomos „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. Straipsnio pavadinimas skambėjo taip: „Ušackas gina Rusijoje pralobusį Žiemelį: žmonės padarė biznį ir išėjo, kas čia tokio?“ O jau po kelių dienų, rugsėjo 19-ąją, toje pačioje laidoje pasirodė ir pats oligarchas. Antraštė po įrašu skelbė: „Žiemelio verslo Rusijoje sėkmės istorija“, o antraštė naujienų portale: „Žiemelis negali atsakyti, kam turėtų priklausyti Krymas: nenoriu politikuoti“.
Lapkričio 15 d. oligarchas pakilo į aukštesnę lygą, nes jau buvo pakalbintas kitoje „Delfi TV“ laidoje „Atsakingas požiūris“. Po jos pasirodė straipsnis „Milijardinę apyvartą skaičiuojantis Žiemelis: kai nebejauti pinigų – jų nėra nei daug, nei mažai“. Beje, šalia šios laidos įrašo paskelbtas tekstas, kuriame pokalbis su Rusijoje ir Kinijoje ypatingą sėkmę raškančiu veikėju pristatomas vos ne kaip šviečiamasis, mat padės suprasti, ko reikia norint sukurti sėkmingą verslą. Skaitai šias mintis ir norisi garsiai paklausti kolegų, ar tikrai „Delfi“ yra žurnalistų, kurie mano, kad G. Žiemelio imperija yra tik jo žinių ir gebėjimų rezultatas.
Na, apsieikime be papildomų klausimų, nes tai nebuvo paskutinis tekstas. Gruodžio 11 d. pasirodė straipsnis „Apie lietuvišką verslą, kuriam sekasi: jau seniai nesame tik pigios darbo jėgos šalis“. Jame rašoma, kad „Avia Solutions Group“ vadovas G. Žiemelis, kalbėdamas apie lietuviškas įmones, jų sėkmę ir suvokiamą reputaciją, juokauja: „Savoje šalyje pranašu nebūsi, nebent po mirties.“
Vasario 12 d. G. Žiemelio veidelis bolavo prie teksto „Lietuvos verslininkai kelia sparnus į užsienį: verslininkai dalijasi išmoktomis pamokomis“. Kaip teigė teksto autorė, G. Žiemelis gali pasigirti gana nemažu bagažu plečiant verslą į užsienį. O vasario 17 d. „Delfi“ paskelbė naujieną, kad G. Žiemelio „Avia Solutions Group“ perka aviacijos paslaugų įmonę „Aviator“, vasario 19 d. – kad G. Žiemelio kontroliuojama „FL Technics“ perka italų įmonę.
Na, ir visai neseniai, kovo 3 d., skiltyje „Atsakingas požiūris“ (kur rasi atsakingesnį?) buvo paskelbtas savo patriotizmu širdį draskantis straipsnis pavadinimu „Žiemelis – apie šalies verslininkus ir neišnaudotą potencialą: padarykime Lietuvą didesnę – uždirbs visi“.
Per tą laikotarpį pasirodė ir keletas nuostabių oligarcho tėtuko tekstukų. Taip, to paties politiko, kuris buvo vienas iš strategiškai labai svarbių instrumentų kovojant su Visagino atomine elektrine (AE) ir, mūsų redakcijos nuomone, atveriant kelius Astravo monstro realizavimui. Pirmas tekstukas, gana logiškas kaip kelio Astravo AE atvėrėjui, pasirodė rugsėjo 9 d.: „Vidmantas Žiemelis. Gal perkelkime sostinę į Kauną“. Kodėl logiškas? Nes jau ne kartą rašėme, kad kuo geriau Rusijos naudai veikiančioms jėgoms pavyks užtrolinti Vilnių visų Lietuvos žmonių akyse, tuo lengviau bus Rusijai prijungti Lietuvą prie Astravo AE. Na, o kitas tekstas, ir vėl artėjantis link kažko, ką galima vadinti tobulo gėrio apsireiškimu, pasirodė šių metų sausio 17 d.: „Vidmantas Žiemelis. Santarvė – kelias į rojų žemėje“.
Na, nežinau, kaip jums, gerbiami Lietuvos žmonės, bet man, ypač matant, kiek tekstų dar buvo paskelbta ir anglų kalba, susidarė negeras įspūdis. Mūsų redakcijos nuomone, Rusijai artimas oligarchas, kurio paties ir su kuriuo sietinų veikėjų verslo bei įtakos plėtra Lietuvoje vyksta stulbinančia galia, kartu su tėtuku delfi.lt pristatomas vos ne kaip gėrio įsikūnijimas. O kadangi prie šių tekstų nėra informacijos, kad už juos sumokėta, belieka manyti, kad tai ir yra ta kokybiška nepriklausomos žiniasklaidos parengta informacija, kurios pelnus G. Nausėdai ir S. Skverneliui reikia būtinai gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.
Bet prieš tai darant gerbiamiems Lietuvos politikams reikėtų paskaityti mūsų žurnalą. Juk mes nuolat rašome apie tai, kad pastaraisiais metais, ypač prieš artėjančius Seimo rinkimus, Vladimiras Putinas darys viską, kad ne tik užbaigtų Astravo atominį monstrą, bet ir prijungtų prie šio įtakos instrumento Lietuvos valstybę, kad ji taptų jo energetinės invazijos į Europą įrankiu. Ir tam Kremlius nepagailės milijardų. Veiks per verslo grupes, stiprins tiek jų įtaką, tiek joms naudingų politikų pozicijas bei Kremliaus trolių armijas, kad Lietuvoje visi, kurie bandytų priešintis Astravui, būtų apipilami trolinančiomis srutomis, o tai darantieji aukštinami ir kuriamas jų, kaip gerųjų, įvaizdis. Be abejo, tam gali padėti naivutė Lietuvos internetinė žiniasklaida, tokia kaip delfi.lt, kuri, kaip susidaro įspūdis, net nesuvokia, jog nemokamai skelbdama teigiamus tekstukus apie tokio tipo veikėjus kaip oligarchas G. Žiemelis bei toleruodama Kremliaus trolių veikimą komentarų skiltyse gali tapti puikiu instrumentu, padėsiančiu Maskvai siekti savo tikslų Lietuvoje. Tragikomiškiausia tai, kad, manytume, Kremlius už tokią pagalbą per draugiškas verslo grupes sutiktų sumokėti dešimtis, jei ne šimtus milijonų, nors dabar Kremliaus trolių ir jų sąjungininkų oligarchų „klapčiukų“ komentarai į portalą įsileidžiami nemokamai.
Apie tai reikėtų kalbėti viešai ir iš visų jėgų mušti varpais. Jei Lietuvos valdžia ketina parduoti mūsų šalies ateitį V. Putinui ir leisti jam prijungti Astravo reaktorius ir tik vaidina, kad tam priešinasi, reikėtų bent jau suprasti, jog Volodia už Lietuvos prijungimą sutiktų sumokėti kad ir 10 mlrd. eurų. Tad gal tokiu atveju būtų padoriau bent jau išrašyti Volodiai oficialią sąskaitą? Nes taip bent jau būtų galima kiekvienai šeimai išmokėti po 10 tūkst. eurų – tokia suma padėtų išgyventi koronaviruso pandemiją, nors ir parduodant Lietuvos valstybės ateitį. Tačiau jei Lietuvos nepriklausomybė bus nemokamai užtrolinta ir prijungta prie Astravo monstro, čia bus jau net ne kolaboravimas su Maskva, o kažkoks totalinis politinis bekiaušizmas ir vertybinis žiniasklaidos amorfizmas.
Žinoma, sutinku, kad visiems būtų lengviau, jei Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliktų tyrimą ir paskelbtų išvadas apie tai, kaip ir per kurias verslo grupes bei kaip paveikdama vargšus Lietuvos politikus ir vargšelę naiviąją žiniasklaidą veikė Rusija, kai kovojo su Visagino AE, kai trukdė SGD terminalui ir kai šiandien stengiasi kurti aplinką versle bei žiniasklaidoje, maksimaliai nepalankią priešintis Astravo monstrui, bet, manyčiau, maksimaliai palankią padėti stiprėti jėgoms, kurios šiam monstrui yra draugiškos.
Tačiau visi kuo puikiausiai žinome, kokią oligarchinę karbauskinę daugumą turime Seime, tad tikriausiai nekeista, kad artėjant rinkimams Seime nėra bandoma tirti Kremliaus įtakos ir pinigų srautų, kurie gali nulemti rinkimų baigtį, ir dėl to nėra kreipiamasi į VSD, atvirkščiai – VSD puolamas ir bandoma užtrolinti jį bei jo vadovą. Manyčiau, taip sąmoningai siekiama, kad ši institucija būtų visiškai neįgali priešintis Kremliaus įtakai.
Esant tokiam vaizdeliui ir liekame su prezidentu G. Nausėda bei premjeru S. Skverneliu, kurie šiandien dalins 2,5 mlrd. eurų gelbėjimo paketą. Prie jo jau rikiuojasi net ir milijoninius pelnus daug metų turintys verslai plačiai išžiotomis ryklėmis. Tad reikės stebėti, kaip šie politikos lyderiai gelbės žiniasklaidą ir kokie sprendimai bus priimami. Jei bus gelbėjama žiniasklaida, kuri maudosi pelnuose, nors tuo pat metu nemokamai įsileidžia trolių komentarus ir skelbia tekstus apie filantropus, tokius kaip G. Žiemelis, kaip kad anksčiau rašė apie karbauskius, uspaskichus ir matijošaičius, tai keltų didelį nerimą. Nes gali būti, kad analogiškai būtų gelbėjami verslai ir kitose srityse. O tai leistų prognozuoti, kad, pandemijai pasibaigus, išliks tik ta vargstanti kokybiška ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri kalbina žiemelius ir įsileidžia trolių komentarus, ir sustiprės analogiškų veikėjų valdomas verslas. O kitokio pobūdžio verslas ir žiniasklaida, kurie nemoka taip profesionaliai dirbti, koronaviruso šešėlyje gali ir nustipti. Tad jau artimiausioje ateityje galime ne tik nemokamai, be tų 10 mlrd. eurų, būti prijungti prie Astravo AE, bet ir gali būti paneigta G. Žiemelio dejonė, kad savo šalyje pranašu nebūsi, nebent po mirties. Nes kas gali žinoti, jei 2,5 mlrd. eurų valdžios bus išdalyti taip, kad labiausiai padėtų tiems, kurie padeda žiemeliams ir jų bičiuliams, kai baigsis pandemija, Lietuva liks pasidabinusi paminklais kol kas neįvertintiems, bet vis dar gyviems pranašams Žiemeliams – tėtukui ir berniukui. Gal tai ką nors ir džiugintų, bet mūsų redakcijos – tikrai ne. Todėl ragintume bent jau mirtino viruso sąlygomis visą numatomą paramą verslui skirti skaidriai ir atsakingai, formuojant labai aiškiai apibrėžtus principus. Ir, jei įmanoma, stengtis, kad išgyvenusi koronavirusą Lietuva pasiruoštų augimui, o ne pabustų galutinai užtrolinta ir užvaldyta vadinamųjų filantropų, išvertus į mūsų kalbą – prokremliškų oligarchų.
Post scriptum
Noriu pabrėžti, kad pažįstu labai daug puikių žurnalistų, kurie dirba tiek delfi.lt, tiek 15min.lt, tiek lrytas.lr. Tačiau, kaip ir anksčiau teko rašyti apie „MG Baltic“ žiniasklaidos priemones, tai nereiškia, kad neturime matyti ir aiškiai įvardyti tam tikrų įtakų bei interesų, kurie stengiasi įrėminti nepriklausomą mintį tarp oligarchinių, Kremliaus ir įvairių nomenklatūrinių bei kitokių grupių interesų. Priešingu atveju laisvės bus vis mažiau, o žiniasklaida vis geriau atliks vienintelę piliečių valdymo funkciją, kai turėtų atlikti jų ir valstybės interesų gynimo funkciją. Tikriausiai to nenori nė vienas žurnalistas.
Deja, būtent šio įrėminimo šiandien yra labai daug ir tai gali paaiškinti, kodėl eteris naujienų portaluose ar televizijose itin draugiškai suteikiamas tiems, kurie priešinosi Visagino AE, o mūsų pastangos priešintis Astravo monstrui ir vienyti Lietuvos piliečius priešintis Kremliui naudingų jėgų įtakos augimui, manytume, yra sąmoningai ignoruojamos ar net blokuojamos. Tai vertiname kaip logišką didelės dalies žiniasklaidos priemonių susitaikymo su egzistuojančiu verslo modeliu, kuris, manytume, suponuoja susitaikymą su daugybe destruktyvių įtakų ir įtaigų, rezultatą. Vis dėlto raginame suvokti, jog jei norime, kad egzistuotų kitoks verslo modelis, kuriame nesitaikstoma su žiemeliškomis, mgbaltikiškomis, karbauskiškomis ir troliškomis vertybėmis, būtina apie oligarchų ir trolių įtaką kalbėti ir jų plėtrai priešintis. Priešingu atveju trolių vertybėms sklisti palanki aplinka visada dominuos, o padorūs žurnalistai, kurie tik nori gerai atlikti savo darbą, turės vis žemiau leisti savo vertybių kartelę, kad išsaugotų savo darbo vietą ir išliktų tarp trolinančių komentarų bei panegirikų tiems, kurie šiuo metu Lietuvoje gali būti vertinami kaip svarbiausi kelių Astravo monstrui tiesėjai.
Ar tikrai dalis iš 2,5 mlrd. eurų ekonomikai gelbėti G. Nausėdos ir S. Skvernelio turi būti skirti „Delfi“? Eduardas EIGIRDAS
Vakar buvo paskelbta nuostabi naujiena, kad Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama atkreipti dėmesį į žiniasklaidos problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Tai iš tiesų didelės problemos, tačiau viskas pradeda kelti tam tikrų abejonių, kai skaitai Asociacijos tekstą, kuriame rašoma: „Stebime skaitytojų skaičiaus augimą, dirbame visomis išgalėmis siekdami išlaikyti kokybę ir darome viską, kad geriau informuotume žmones. Todėl negalime išplėsti savo skaitmeninių pardavimų, kad kompensuotume kitus finansinius nuostolius. Tačiau norint išlaikyti nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, bus reikalinga valstybės pagalba, bent iš dalies kompensuojant netenkamas komercinės žiniasklaidos pajamas.“
O dabar prisiminkime, kam atstovauja IŽA, kuri rašo apie nepriklausomą ir aukštos kokybės žiniasklaidą, kuriai reikės valstybės pagalbos. Aha, nesuklydote: naujienų portalams delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt. Šiuo metu didžiausias naujienų portalas „Delfi“ 2016 m. uždirbo 1,74 mln., 2017 m. – 1,8 mln., o 2018 m. – 1,87 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją. Ir, kaip jau spėjo pasigirti, 2019-ieji šį portalą valdančiai „Ekspress Grupp“ buvo vieni sėkmingiausių. Taigi, kam jau kam, o tokiems rinkos meitėliams verkšlenti nereikėtų, ypač kai mes nuolat kritikuojame šį ir kitus naujienų portalus už tai, kad jie ignoruoja Kremliaus trolių veikimą komentarų skiltyse ir taip, mūsų redakcijos nuomone, padeda Rusijai bei jai palankioms jėgoms išlaikyti milžinišką įtaką Lietuvos visuomenėje bei Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Į tai naujienų portalai atsako akivaizdžiu „Ši*** ir tapšnojau“ vaizdeliu: ne tik toleruoja trolių veikimą, bet ir apsimeta, kad jo nemato, taigi, užuot dekodavę melagingas įtaigas, sudaro sąlygas joms netrukdomai veikti piliečių sąmonę. Apie tai būtinai rašysime ateityje, nes tai – viena priežasčių, kodėl artėjančiuose Seimo rinkimuose, mūsų redakcijos nuomone, ir vėl labai gerai pasirodyti gali su Rusija verslo ryšiais susiję oligarchai.
Bet ką čia kalbame apie komentarus – pažiūrėkime į tekstus. Į tai, kiek eterio delfi.lt prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus ir po jų suteikė Ramūnui Karbauskiui. Ir Ramūnas, mūsų nuomone, už tokį jo minčių toleravimą dosniai atsidėkojo: žadėjo panaikinti azartinių lošimų reklamą ir kartu su širinskienėmis vaizdavo ypač dorovingus, tačiau staiga po kelių pasitarimų, taip pat ir su internetinio verslo atstovais, šias milijonines pajamas, kurių didelė dalis tenka būtent stambiesiems žaidėjams, tokiems kaip „Delfi“ ar „MG Baltic“ televizijos, paliko. Tai demonstruoja, kad ši valdžia jau ir taip rūpinosi vargstančia internetine žiniasklaida bei taip užtikrino, mūsų manymu, jos dominuojančią įtaką visuomenei. Nors kai kalbame apie tokios žiniasklaidos nepriklausomumą, turėtų būti akivaizdu, kad ji yra bene labiausiai priklausoma nuo valdžios ir oligarchinių grupių, nes jų reklamai ar kitaip skiriamos išlaidos, patenkančios į tokios žiniasklaidos sąskaitas, sudaro didžiausią dalį pajamų.
O jei kalbame apie turinį, reikia pasakyti, kad trolių ar R. Karbauskio minčių sklaida yra viena, bet yra ir dar įdomesnių reiškinių. Pavyzdžiui, mūsų redakcija beveik iš karto po 2016-ųjų rinkimų įvardino, kad naujas įtakos šaltinis, kuris, mūsų nuomone, padės Rusijos naudai veikti Lietuvos demokratijos ekosistemą, yra oligarchas Gediminas Žiemelis. Jam pastaraisiais metais tarsi kažkoks nematomas burtininkas Chotabyčius iš sovietinio filmo padėjo ne tik Rusijos, bet ir Kinijos rinkose, kad tik jis turėtų resursų Lietuvoje augti ir klestėti. Kaip, beje, ir gausus jo buvusių partnerių tinklas, kuris, manytume, baigia regzti labai galingą įtakų voratinklį. Ką apie šį oligarchą ir jo įtakų voratinklį rašo vargstančios žiniasklaidos priemonės, tai yra „Delfi“? Na, visų pirma oligarchas G. Žiemelis portale pristatomas taip: „Gediminas Žiemelis (g. 1977 m. balandžio 4 d. Vilniuje) – verslininkas, filantropas, verslo konsultantas. Gedimino Žiemelio turtas sudaro daugiau nei 200 mln. eurų.“ Nežinau, kaip jums, bet man labiausiai patinka, kai Rusijos atžvilgiu draugiškai nusiteikę oligarchai, didinantys savo įtaką Lietuvoje, Lietuvos žmonėms pristatomi kaip filantropai. Trūksta tik to, kad būtų prirašyta, jog jie yra kurio nors šventojo reinkarnacija ir perdžia drugeliais.
Peržvelkime bent dalį per pastarąjį sezoną, nuo praėjusių metų rudens, vargstančiame naujienų portale delfi.lt paskelbtus kokybiškus tekstus apie filantropą G. Žiemelį.
Ruduo prasidėjo gana aktyviai. Iš pradžių pasirodė informacija apie tai, kad „Žiemelio „Fitsout“ statys dar vieną baldų fabriką“. O vėliau – jau rimtesnė informacija. Iš pradžių Edmundo Jakilaičio vedamame „Delfi“ dėmesio centre“ pasirodė pokalbis su Vygaudu Ušacku, kuris tapo oligarcho valdomos „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. Straipsnio pavadinimas skambėjo taip: „Ušackas gina Rusijoje pralobusį Žiemelį: žmonės padarė biznį ir išėjo, kas čia tokio?“ O jau po kelių dienų, rugsėjo 19-ąją, toje pačioje laidoje pasirodė ir pats oligarchas. Antraštė po įrašu skelbė: „Žiemelio verslo Rusijoje sėkmės istorija“, o antraštė naujienų portale: „Žiemelis negali atsakyti, kam turėtų priklausyti Krymas: nenoriu politikuoti“.
Lapkričio 15 d. oligarchas pakilo į aukštesnę lygą, nes jau buvo pakalbintas kitoje „Delfi TV“ laidoje „Atsakingas požiūris“. Po jos pasirodė straipsnis „Milijardinę apyvartą skaičiuojantis Žiemelis: kai nebejauti pinigų – jų nėra nei daug, nei mažai“. Beje, šalia šios laidos įrašo paskelbtas tekstas, kuriame pokalbis su Rusijoje ir Kinijoje ypatingą sėkmę raškančiu veikėju pristatomas vos ne kaip šviečiamasis, mat padės suprasti, ko reikia norint sukurti sėkmingą verslą. Skaitai šias mintis ir norisi garsiai paklausti kolegų, ar tikrai „Delfi“ yra žurnalistų, kurie mano, kad G. Žiemelio imperija yra tik jo žinių ir gebėjimų rezultatas.
Na, apsieikime be papildomų klausimų, nes tai nebuvo paskutinis tekstas. Gruodžio 11 d. pasirodė straipsnis „Apie lietuvišką verslą, kuriam sekasi: jau seniai nesame tik pigios darbo jėgos šalis“. Jame rašoma, kad „Avia Solutions Group“ vadovas G. Žiemelis, kalbėdamas apie lietuviškas įmones, jų sėkmę ir suvokiamą reputaciją, juokauja: „Savoje šalyje pranašu nebūsi, nebent po mirties.“
Vasario 12 d. G. Žiemelio veidelis bolavo prie teksto „Lietuvos verslininkai kelia sparnus į užsienį: verslininkai dalijasi išmoktomis pamokomis“. Kaip teigė teksto autorė, G. Žiemelis gali pasigirti gana nemažu bagažu plečiant verslą į užsienį. O vasario 17 d. „Delfi“ paskelbė naujieną, kad G. Žiemelio „Avia Solutions Group“ perka aviacijos paslaugų įmonę „Aviator“, vasario 19 d. – kad G. Žiemelio kontroliuojama „FL Technics“ perka italų įmonę.
Na, ir visai neseniai, kovo 3 d., skiltyje „Atsakingas požiūris“ (kur rasi atsakingesnį?) buvo paskelbtas savo patriotizmu širdį draskantis straipsnis pavadinimu „Žiemelis – apie šalies verslininkus ir neišnaudotą potencialą: padarykime Lietuvą didesnę – uždirbs visi“.
Per tą laikotarpį pasirodė ir keletas nuostabių oligarcho tėtuko tekstukų. Taip, to paties politiko, kuris buvo vienas iš strategiškai labai svarbių instrumentų kovojant su Visagino atomine elektrine (AE) ir, mūsų redakcijos nuomone, atveriant kelius Astravo monstro realizavimui. Pirmas tekstukas, gana logiškas kaip kelio Astravo AE atvėrėjui, pasirodė rugsėjo 9 d.: „Vidmantas Žiemelis. Gal perkelkime sostinę į Kauną“. Kodėl logiškas? Nes jau ne kartą rašėme, kad kuo geriau Rusijos naudai veikiančioms jėgoms pavyks užtrolinti Vilnių visų Lietuvos žmonių akyse, tuo lengviau bus Rusijai prijungti Lietuvą prie Astravo AE. Na, o kitas tekstas, ir vėl artėjantis link kažko, ką galima vadinti tobulo gėrio apsireiškimu, pasirodė šių metų sausio 17 d.: „Vidmantas Žiemelis. Santarvė – kelias į rojų žemėje“.
Na, nežinau, kaip jums, gerbiami Lietuvos žmonės, bet man, ypač matant, kiek tekstų dar buvo paskelbta ir anglų kalba, susidarė negeras įspūdis. Mūsų redakcijos nuomone, Rusijai artimas oligarchas, kurio paties ir su kuriuo sietinų veikėjų verslo bei įtakos plėtra Lietuvoje vyksta stulbinančia galia, kartu su tėtuku delfi.lt pristatomas vos ne kaip gėrio įsikūnijimas. O kadangi prie šių tekstų nėra informacijos, kad už juos sumokėta, belieka manyti, kad tai ir yra ta kokybiška nepriklausomos žiniasklaidos parengta informacija, kurios pelnus G. Nausėdai ir S. Skverneliui reikia būtinai gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.
Bet prieš tai darant gerbiamiems Lietuvos politikams reikėtų paskaityti mūsų žurnalą. Juk mes nuolat rašome apie tai, kad pastaraisiais metais, ypač prieš artėjančius Seimo rinkimus, Vladimiras Putinas darys viską, kad ne tik užbaigtų Astravo atominį monstrą, bet ir prijungtų prie šio įtakos instrumento Lietuvos valstybę, kad ji taptų jo energetinės invazijos į Europą įrankiu. Ir tam Kremlius nepagailės milijardų. Veiks per verslo grupes, stiprins tiek jų įtaką, tiek joms naudingų politikų pozicijas bei Kremliaus trolių armijas, kad Lietuvoje visi, kurie bandytų priešintis Astravui, būtų apipilami trolinančiomis srutomis, o tai darantieji aukštinami ir kuriamas jų, kaip gerųjų, įvaizdis. Be abejo, tam gali padėti naivutė Lietuvos internetinė žiniasklaida, tokia kaip delfi.lt, kuri, kaip susidaro įspūdis, net nesuvokia, jog nemokamai skelbdama teigiamus tekstukus apie tokio tipo veikėjus kaip oligarchas G. Žiemelis bei toleruodama Kremliaus trolių veikimą komentarų skiltyse gali tapti puikiu instrumentu, padėsiančiu Maskvai siekti savo tikslų Lietuvoje. Tragikomiškiausia tai, kad, manytume, Kremlius už tokią pagalbą per draugiškas verslo grupes sutiktų sumokėti dešimtis, jei ne šimtus milijonų, nors dabar Kremliaus trolių ir jų sąjungininkų oligarchų „klapčiukų“ komentarai į portalą įsileidžiami nemokamai.
Apie tai reikėtų kalbėti viešai ir iš visų jėgų mušti varpais. Jei Lietuvos valdžia ketina parduoti mūsų šalies ateitį V. Putinui ir leisti jam prijungti Astravo reaktorius ir tik vaidina, kad tam priešinasi, reikėtų bent jau suprasti, jog Volodia už Lietuvos prijungimą sutiktų sumokėti kad ir 10 mlrd. eurų. Tad gal tokiu atveju būtų padoriau bent jau išrašyti Volodiai oficialią sąskaitą? Nes taip bent jau būtų galima kiekvienai šeimai išmokėti po 10 tūkst. eurų – tokia suma padėtų išgyventi koronaviruso pandemiją, nors ir parduodant Lietuvos valstybės ateitį. Tačiau jei Lietuvos nepriklausomybė bus nemokamai užtrolinta ir prijungta prie Astravo monstro, čia bus jau net ne kolaboravimas su Maskva, o kažkoks totalinis politinis bekiaušizmas ir vertybinis žiniasklaidos amorfizmas.
Žinoma, sutinku, kad visiems būtų lengviau, jei Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliktų tyrimą ir paskelbtų išvadas apie tai, kaip ir per kurias verslo grupes bei kaip paveikdama vargšus Lietuvos politikus ir vargšelę naiviąją žiniasklaidą veikė Rusija, kai kovojo su Visagino AE, kai trukdė SGD terminalui ir kai šiandien stengiasi kurti aplinką versle bei žiniasklaidoje, maksimaliai nepalankią priešintis Astravo monstrui, bet, manyčiau, maksimaliai palankią padėti stiprėti jėgoms, kurios šiam monstrui yra draugiškos.
Tačiau visi kuo puikiausiai žinome, kokią oligarchinę karbauskinę daugumą turime Seime, tad tikriausiai nekeista, kad artėjant rinkimams Seime nėra bandoma tirti Kremliaus įtakos ir pinigų srautų, kurie gali nulemti rinkimų baigtį, ir dėl to nėra kreipiamasi į VSD, atvirkščiai – VSD puolamas ir bandoma užtrolinti jį bei jo vadovą. Manyčiau, taip sąmoningai siekiama, kad ši institucija būtų visiškai neįgali priešintis Kremliaus įtakai.
Esant tokiam vaizdeliui ir liekame su prezidentu G. Nausėda bei premjeru S. Skverneliu, kurie šiandien dalins 2,5 mlrd. eurų gelbėjimo paketą. Prie jo jau rikiuojasi net ir milijoninius pelnus daug metų turintys verslai plačiai išžiotomis ryklėmis. Tad reikės stebėti, kaip šie politikos lyderiai gelbės žiniasklaidą ir kokie sprendimai bus priimami. Jei bus gelbėjama žiniasklaida, kuri maudosi pelnuose, nors tuo pat metu nemokamai įsileidžia trolių komentarus ir skelbia tekstus apie filantropus, tokius kaip G. Žiemelis, kaip kad anksčiau rašė apie karbauskius, uspaskichus ir matijošaičius, tai keltų didelį nerimą. Nes gali būti, kad analogiškai būtų gelbėjami verslai ir kitose srityse. O tai leistų prognozuoti, kad, pandemijai pasibaigus, išliks tik ta vargstanti kokybiška ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri kalbina žiemelius ir įsileidžia trolių komentarus, ir sustiprės analogiškų veikėjų valdomas verslas. O kitokio pobūdžio verslas ir žiniasklaida, kurie nemoka taip profesionaliai dirbti, koronaviruso šešėlyje gali ir nustipti. Tad jau artimiausioje ateityje galime ne tik nemokamai, be tų 10 mlrd. eurų, būti prijungti prie Astravo AE, bet ir gali būti paneigta G. Žiemelio dejonė, kad savo šalyje pranašu nebūsi, nebent po mirties. Nes kas gali žinoti, jei 2,5 mlrd. eurų valdžios bus išdalyti taip, kad labiausiai padėtų tiems, kurie padeda žiemeliams ir jų bičiuliams, kai baigsis pandemija, Lietuva liks pasidabinusi paminklais kol kas neįvertintiems, bet vis dar gyviems pranašams Žiemeliams – tėtukui ir berniukui. Gal tai ką nors ir džiugintų, bet mūsų redakcijos – tikrai ne. Todėl ragintume bent jau mirtino viruso sąlygomis visą numatomą paramą verslui skirti skaidriai ir atsakingai, formuojant labai aiškiai apibrėžtus principus. Ir, jei įmanoma, stengtis, kad išgyvenusi koronavirusą Lietuva pasiruoštų augimui, o ne pabustų galutinai užtrolinta ir užvaldyta vadinamųjų filantropų, išvertus į mūsų kalbą – prokremliškų oligarchų.
Post scriptum
Noriu pabrėžti, kad pažįstu labai daug puikių žurnalistų, kurie dirba tiek delfi.lt, tiek 15min.lt, tiek lrytas.lr. Tačiau, kaip ir anksčiau teko rašyti apie „MG Baltic“ žiniasklaidos priemones, tai nereiškia, kad neturime matyti ir aiškiai įvardyti tam tikrų įtakų bei interesų, kurie stengiasi įrėminti nepriklausomą mintį tarp oligarchinių, Kremliaus ir įvairių nomenklatūrinių bei kitokių grupių interesų. Priešingu atveju laisvės bus vis mažiau, o žiniasklaida vis geriau atliks vienintelę piliečių valdymo funkciją, kai turėtų atlikti jų ir valstybės interesų gynimo funkciją. Tikriausiai to nenori nė vienas žurnalistas.
Deja, būtent šio įrėminimo šiandien yra labai daug ir tai gali paaiškinti, kodėl eteris naujienų portaluose ar televizijose itin draugiškai suteikiamas tiems, kurie priešinosi Visagino AE, o mūsų pastangos priešintis Astravo monstrui ir vienyti Lietuvos piliečius priešintis Kremliui naudingų jėgų įtakos augimui, manytume, yra sąmoningai ignoruojamos ar net blokuojamos. Tai vertiname kaip logišką didelės dalies žiniasklaidos priemonių susitaikymo su egzistuojančiu verslo modeliu, kuris, manytume, suponuoja susitaikymą su daugybe destruktyvių įtakų ir įtaigų, rezultatą. Vis dėlto raginame suvokti, jog jei norime, kad egzistuotų kitoks verslo modelis, kuriame nesitaikstoma su žiemeliškomis, mgbaltikiškomis, karbauskiškomis ir troliškomis vertybėmis, būtina apie oligarchų ir trolių įtaką kalbėti ir jų plėtrai priešintis. Priešingu atveju trolių vertybėms sklisti palanki aplinka visada dominuos, o padorūs žurnalistai, kurie tik nori gerai atlikti savo darbą, turės vis žemiau leisti savo vertybių kartelę, kad išsaugotų savo darbo vietą ir išliktų tarp trolinančių komentarų bei panegirikų tiems, kurie šiuo metu Lietuvoje gali būti vertinami kaip svarbiausi kelių Astravo monstrui tiesėjai.