Laisvalaikis

Sesuo Regina: gyvenimas be kompromisų ir kryžių karai su kagėbistais 2026 m. vasario 18 d.

Su būriu jaunų bendraminčių naktimis ji statydavo kryžius pakelėse. Saugumiečiai juos griovė, pjovė ir skandino. Negalvodama apie galimas pasekmes, kagėbistus ji gąsdindavo startiniu pistoletu, todėl bičiuliai ją praminė Pykšt Pokšt. Niekada nepasiduodanti, visada maištaujanti ir aktyviai besipriešinanti sovietinei santvarkai – taip atrodė sesers Editos Reginos Teresiutės jaunystė, aprašyta jos autobiografinėje knygoje „Laimė yra mylėti“.

„Jaunystėje buvau padūkusi ir daug visokių eibių esu prikrėtusi. Saugumiečiai ne kartą turėjo už galvos griebtis“, – taip save apibūdina sesuo Regina. Taip apie ją kalba ir jos bičiuliai, šeimos nariai ir bendražygiai: charizmatiška, drąsi, rizikuojanti, turinti puikų humoro jausmą, kartu jautri ir atidi kiekvienam žmogui.

Regina Teresiutė gimė 1958-aisiais Kelmės rajone. Būdama dar vaikas, kartu su mama ir broliu dažnai lankydavosi bažnyčioje. Ji žavėjosi pastato didybe ir vargonų muzika.

„Kitaip nei daugeliui vaikų, jai bažnyčioje niekada nebūdavo nuobodu. Pamažu Regina atrado pašaukimą vienuolystei ir pajuto stiprų vidinį padrąsinimą priešintis sovietų santvarkai bei kovoti už tėvynės laisvę“, – pasakoja autobiografinę knygą apie sesers Reginos gyvenimą išleidusio krikščioniškos pagalbos, labdaros ir paramos fondo „Donum“ vadovas Tomas Reventas.

Mokykloje Regina atsisakė stoti į pionierių ir komjaunuolių gretas, užtat įsitraukė į organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ veiklą. Šio judėjimo misija anuomet buvo rūpintis jaunimo dvasiniu ir patriotiniu auklėjimu. „Bebaigiančiai vidurinę mokyklą saugumiečiai Reginai leido pasirinkti – studijuoti ar degraduoti. Ji nebuvo linkusi į kompromisus. Mokyklos baigimo atestatas buvo sulaikytas keliems mėnesiams, tačiau net ir jį gavusi Regina nebuvo priimta į Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą tolesnėms studijoms“, – pasakoja T. Reventas.

Jau būdama vienuolė, sesuo Regina talkino aktyviems pasipriešinimo sovietų valdžiai lyderiams – kunigams Juozui Zdebskiui ir Alfonsui Svarinskui. Kartu su jais ir kitomis vienuolėmis ji važiuodavo lankyti kalinamų lietuvių Sibiro lageriuose, sovietų armijoje tarnaujančių jaunuolių, siųsdavo jiems siuntinius ir palaikymo laiškus.