Ekonomika

„PROFITUS“ investuotojai per 2025 m. uždirbo daugiau nei 6,8 mln. eurų 2026 m. vasario 18 d. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „Profitus“

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ investuotojams 2025 m. buvo pelningi – per metus jiems išmokėta daugiau nei 6,8 mln. eurų palūkanų, o nuo platformos veiklos pradžios ši suma viršija 20 mln. eurų. Pastarųjų metų rezultatai rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu per platformą finansuotų projektų suma peržengė 300 mln. eurų ribą ir dar labiau įtvirtino „Profitus“ lyderio poziciją nekilnojamojo turto (NT) sutelktinio finansavimo rinkoje.

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė sako, kad 2025 m. rezultatai investuotojams svarbūs tuo, jog parodo nuoseklų platformos veikimo modelį. Pasak jos, tokį rezultatą lemia ne vien finansuojamų projektų mastas, bet ir tai, kaip projektai atrenkami, struktūruojami bei prižiūrimi visu finansavimo periodu.

„Investuotojui svarbu matyti ne tik palūkanų procentą, bet ir aiškią investavimo logiką; ką tiksliai finansuoja, kokie užtikrinimai taikomi ir kaip prižiūrima projekto eiga. 6,8 mln. eurų per metus išmokėtų palūkanų rodo nuoseklų modelio veikimą. Mūsų tikslas – kad investuotojas sprendimą priimtų turėdamas pakankamai informacijos ir galėtų portfelį auginti nuosekliai, remdamasis aiškiais kriterijais, todėl didžiausią dėmesį skiriame projektų atrankai, struktūrai ir rizikos valdymui“, – sako V. Čijunskytė.

Portfeliai – nuo kelių šimtų iki milijonų

Bendrovės duomenimis, 2025 m. pabaigoje per „Profitus“ aktyviai investavo daugiau nei 13,7 tūkst. investuotojų, o per metus prisijungė dar 1 834 nauji. Vidutinė investicija siekia apie 800 eurų, tačiau investuojamos sumos smarkiai skiriasi – didžiausias vieno investuotojo portfelis viršija 1,8 mln. eurų, o vidutinė investicija siekia 350 tūkst. eurų. Smulkiesiems investuotojams tenka apie 60 proc. visos per platformą finansuotos sumos.

„Matome platų investuotojų spektrą – nuo pradedančiųjų, kurie startuoja mažesnėmis sumomis, iki tų, kurie portfelius augina dideliu mastu. Vidutinė investicija – apie 800 eurų – rodo platformos prieinamumą, o didesnių investuotojų investicijos svyruoja nuo 50 tūkst. iki 3 mln. eurų. Mūsų užduotis – užtikrinti aiškią informaciją ir patogų procesą abiem segmentams“, – teigia V. Čijunskytė.

Didesni projektai investuotojams

Augant investuotojų bendruomenei ir investuojamoms sumoms, platformoje didėja ir didesnių projektų pasiūla. Tai siejama su tuo, kad „Profitus“ vis dažniau renkasi didžiausi NT plėtotojai. Bendrovė nurodo, kad vidutiniškai projektai platformoje sufinansuojami per tris dienas, o 2025 m. didžiausi pagal pritrauktą sumą projektai buvo „Nativo Resort“ (4,9 mln. eurų), „Nidos Bangos | Demus“ (2,53 mln. eurų), „Hotel in Marbella“ (3,5 mln. eurų) ir „Kęstučio salos“ (2,17 mln. eurų). Dar aštuoni projektai per metus perkopė 1 mln. eurų ribą. Pasak V. Čijunskytės, etapais struktūruojami projektai investuotojams suteikia daugiau aiškumo, o NT plėtotojams – galimybę finansavimą planuoti nuosekliai.

„Plėtotojams svarbiausia yra finansavimo greitis ir aiškus procesas, nes NT projekte viskas planuojama etapais. Kai kapitalą galima pritraukti tam tikram etapui, lengviau suderinti statybos darbų grafiką, pardavimo tempą ir pinigų srautus, todėl matome, kad platforma dažnai pasirenkama nuosekliai, kaip veikimo modelis, o ne kaip vienkartinis sprendimas. Investuotojams tai reiškia daugiau didesnių, aiškiai struktūruotų projektų ir nuoseklesnį pasirinkimą“, – sako V. Čijunskytė.

Diversifikuoja už Lietuvos ribų

Ji pastebi, kad, augant investuotojų portfeliams, natūraliai didėja susidomėjimas galimybėmis už Lietuvos ribų – Latvijoje, Estijoje ir ypač Ispanijoje. Atsižvelgdama į augantį susidomėjimą, „Profitus“ 2025 m. nuosekliai plėtė veiklą Ispanijoje ir per platformą finansavo devynis projektus, išskaidytus į 38 etapus, jų bendra suma siekė 13,84 mln. eurų. Vidutinis vieno etapo dydis siekė 364 tūkst. eurų, o didžiausio projekto vertė – 3,5 mln. eurų.

„Plėtra į Ispaniją susijusi su investuotojų siekiu diversifikuoti portfelius ir ieškoti galimybių už Lietuvos ribų. Užsienio projektams reikia daugiau informacijos – svarbus ne tik projektas, bet ir plėtotojas bei vietos rinkos specifika. Dėl to daug dėmesio skiriame atrankai ir informacijos pateikimui, kad investuotojas aiškiai suprastų sprendimą. Siekiame, kad investavimas į užsienio NT būtų apgalvota portfelio dalis“, – sako V. Čijunskytė.

Kad sprendimai būtų pagrįsti

Platformos rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė sako, kad, augant investuotojų aktyvumui ir plečiantis projektų spektrui, vis svarbiau, kad priimdami sprendimus žmonės turėtų aiškius kriterijus. Anot jos, 2025 m. „Profitus“ šią kryptį stiprino ne tik edukaciniais formatais, bet ir investuotojams skirtais įrankiais.

Praėjusiais metais vienas ryškiausių edukacinių žingsnių buvo Finansinės laisvės forumas, kurį „Profitus“ jau ketvirtus metus organizavo kartu su partneriais. Tais pačiais metais startavo laida „Pokalbiai apie pinigus“ – „YouTube“ kanale ją prenumeruoja daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių, o nuo 2025 m. rugsėjo ši laida surinko daugiau 175 tūkst. peržiūrų. Taip pat „Profitus“ kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija organizavo NT lyderių konferenciją „CORE“.

Be viešų formatų, bendrovė pabrėžia ir praktinę investuotojams skirtą pusę – 2025 m. pristatyta individuali portfelio apžvalga, leidžianti vienoje vietoje matyti pagrindinius portfelio rodiklius ir investicijų eigą. Pasak M. Grybinienės, toks įrankis padeda investuotojams sprendimus grįsti ne emocijomis, o aiškiai matoma situacija.

„Finansinis švietimas mums yra platesnė tema nei vien investavimas – tai ir pinigų planavimas, ir supratimas, kaip veikia rizika, palūkanos, įsipareigojimai. Norime parodyti, kad investavimas nėra uždara sritis – jis gali būti prieinamas labai skirtingiems žmonėms, jei pradedi nuo aiškių pagrindų ir nuoseklumo. Dažnai didžiausia kliūtis yra ne pinigų suma, o jausmas, kad tai per sudėtinga, todėl stengiamės kalbėti paprastai ir praktiškai. Kai žmogus supranta esmę, investavimas tampa ne emociniu sprendimu, o planu, ilgainiui sukuriančiu stabilumą“, – sako M. Grybinienė.