Ekonomika

Miegantys įmonių milijardai: pinigai turi dirbti 2026 m. vasario 18 d. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „Letsinvest“

Be jokios abejonės, dalis pinigų turi mažinti apyvartinių lėšų trūkumo versle riziką, tačiau kita dalis turi atlikti dar svarbesnę funkciją – uždirbti verslui pelną. Labai svarbu apie tai susimąstyti šiandien, nes 2026-ųjų sausio pradžioje Lietuvos banko pateikta statistika aiškiai signalizuoja, kad verslo po pagalve laikomų pinigų kiekis yra įspūdingas – įmonių indėlių suma 2025 m. lapkričio pabaigoje siekė daugiau nei 11 mlrd. eurų.

Tiksliai atsakyti į klausimą, kokia dalis šių pinigų galėjo būti įdarbinta, nėra lengva, tačiau akivaizdu, kad kalbame ne apie šimtus milijonų, o apie keletą milijardų. Vadinasi, verslas ne tik praranda galimybę papildomai uždirbti, bet dar ir nukenčia nuo infliacijos, nes bankų šiuo metu už indėlius mokamos palūkanos dažniausiai jos nesiekia. Pavyzdžiui, 2025-ųjų gruodį infliacija Lietuvoje siekė 3,2 proc., o bankų mokamos palūkanos – apie 3 proc., tačiau dažnu atveju gerokai mažiau – nuo 1,5 iki 2 procentų. Įžengus į 2026 m. tai kiekvienam verslo lyderiui turi priminti, kad siekiant didžiausio pelningumo pinigai privalo dirbti.

Iki 880 mln. eurų papildomos naudos Lietuvos verslui

Jei Lietuvos įmonės visas indėliuose turimas lėšas galėtų investuoti su 8 proc. metine grąža, papildomai galėtų uždirbti apie 880 mln. eurų, vėliau šiuos pinigus galėtų investuoti į savo įmonės veiklą. Ir nors visų lėšų investuoti neįmanoma, akivaizdu, kad ir tiek jų laikyti indėliuose nėra logiška. Tuo labiau kad didelė dalis įmonių investuodamos gali smarkiai prisidėti prie savo geresnių finansinių rezultatų. Tai iliustruoja statistiniai duomenys: 2024 m. pusės didžiausių Lietuvos įmonių pelningumas buvo mažesnis nei 2,3 procento.

Dažniausiai įmonės savo sprendimą elgtis itin konservatyviai ir laisvas lėšas laikyti sąskaitose, o ne investuoti, motyvuoja atsargumu. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais situacija sparčiai keitėsi ir rinkoje yra nemažai investicinių instrumentų, leidžiančių pinigus užrakinti gana trumpam laikotarpiui – nuo 12 iki 24 mėnesių (tam tikrais atvejais ir dar trumpesniam, pavyzdžiui, 6 mėnesiams), todėl kaip vieną iš problemų atsakingai valdant ir įdarbinant turimus pinigus reikėtų vertinti ne papildomos rizikos baimę, o informacijos stoką. Dažnas verslo lyderis daugiausia dėmesio skiria įmonės tiesioginei veiklai, todėl ne visada randa galimybę pasidomėti papildomomis pajamas generuojančiomis idėjomis, o galbūt investavimo net nesvarsto kaip galimybės. Čia į pagalbą galėtų ateiti finansų vadovai, bet ir jie ne visada randa pakankamai laiko pasidomėti pinigų įdarbinimo alternatyvomis.

Lietuvos verslo lyderiams reikėtų imti pavyzdį iš JAV elito

Norint kritiškai įvertinti investavimo rizikos ir naudos santykį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip elgiasi lyderiai. Šiame kontekste logiška žvilgtelėti į JAV elito investavimo kultūrą. JAV įmonės aktyviai investuoja, uždirba grąžą ir tai leidžia joms išlaikyti augimo trajektoriją aukštyn, tai yra plėsti savo verslus ir investuoti į naujas technologijas.

Remiantis 2023 m. Europos centrinio banko informacija, apie 30 proc. įmonių Europos Sąjungoje savo grynąsias lėšas laikė banko sąskaitose, taigi neįdarbino jų jokiuose finansiniuose instrumentuose. Kalbame apie milžinišką sumą – net 1,5 trln. eurų!

Vertinant Lietuvos statistiką akivaizdu, kad mūsų šalyje yra nemažai ekonomikos sektorių, kuriuose verslas uždirba daug mažesnę grąžą, nei galėtų uždirbti, jei investuotų laisvas lėšas. Atsakingai įdarbinęs savo laisvus pinigus, verslas galėtų uždirbti papildomai ir šį uždarbį investuoti į įmonės augimą ir plėtrą. Gerai valdomos investicijos padidina stabilumą ir diversifikuoja pajamų riziką. Įmonės, kurios efektyviai valdo laisvas lėšas ir demonstruoja augimo potencialą, tampa patrauklesnės investuotojams.

Lietuvoje situacija yra panaši, nes prieš porą metų vykusioje konferencijoje, skirtoje aukščiausio lygio įmonių ir finansų vadovams, koinvestavimo platforma „Letsinvest“ atliko apklausą ir jos rezultatai parodė, kad net 41 proc. apklausoje dalyvavusių finansininkų nurodė, jog jų įmonės neinvestuoja.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad atsiliekame ne tik nuo JAV elito, bet ir nuo Europos Sąjungos vidurkio. Naujausi įmonių indėlių rezultatai rodo, kad ši tendencija tęsiasi ir šiandien, nes indėlių ne tik nemažėja – jų bendra suma auga. „Sąskaitose turime miegantį finansinį milžiną, kuris šiuo metu tiesiog nedirba. Neleiskime šiam milžinui miegoti, jis turi uždirbti lėšas, kaip ir kiti darbuotojai“, – taip apie neįdarbintas laisvas įmonių lėšas, kurios yra visavertis pajamų šaltinis, sako „Letsinvest“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris.

Investavimas su konservatyvia rizika? Misija įmanoma

Dabartinę situaciją daugelyje įmonių būtų galima įvardinti taip: saugoti pinigus ir prisiimti pinigų nuvertėjimo riziką. Norint stiprinti mūsų verslų konkurencingumą ir didinti jų pelningumą, šią situaciją vis dažniau reikėtų keisti į itin atsakingą pinigų srautų planavimą ir galimybių konservatyviai įdarbinti įmonės lėšas identifikavimą, taip auginant pelną ir skatinant įmonės plėtrą.

Be jokių abejonių, investavimo alternatyvų yra ganėtinai daug, tačiau net ir patyrę investuotojai kartais neranda tokios, kuri juos visiškai tenkintų, tad pasiūlo savo alternatyvą, kaip sėkmingai įdarbinti laisvas lėšas ir uždirbti pelną investuotojams. Pats V. Kinduris investuoja jau 30 metų, tad yra išbandęs daugybę skirtingų finansinių instrumentų, tačiau ir jis nerado tokio, kuris būtų visiškai tenkinęs tiek grąžos, tiek rizikos poreikius. Būtent tai ir lėmė sprendimą įkurti privačios skolos konservatyvios rizikos platformą. Pasak jo, pasitelkus šiuolaikines technologijas, šis investavimo būdas sujungė visų investicinių instrumentų gerąsias ir stipriąsias puses ir suteikė galimybę įmonėms paprastai ir su žema rizika laisvas lėšas investuoti į ekspertų atrinkus projektus bei uždirbti stabilų pelną.

Siekiant užtikrinti investicijų saugumą, naudojamasi tokiais finansiniais instrumentais kaip pirmine hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas (NT). Toks investavimas yra gerokai saugesnis nei daugelis alternatyvų. Pavyzdžiui, panašią grąžą kaip sutelktinio finansavimo platformos dabar siūlo ir neužtikrintas arba subordinuotas obligacijas platinančios įmonės, tačiau jos negarantuoja investuotų lėšų saugumo pirmine hipoteka įkeistu NT, todėl tokių obligacijų įsigiję investuotojai prisiima beveik šimtaprocentinę įsipareigojimų nevykdymo riziką.

„Sutelktinio finansavimo platformos sudaro galimybę investuoti trumpiems laikotarpiams – nuo pusės iki dvejų metų, todėl planuojant pinigų srautus galima įdarbinti laisvas lėšas, kol jų nereikia įmonės poreikiams“, – sako V. Kinduris.

Vietoj pinigų defliacijos – apie 10 proc. uždarbio

Platformoje „Letsinvest“ apie 40 proc. investicijų sudaro juridinių asmenų lėšos, o vidutinė įmonių investuojama suma siekia 300 tūkst. eurų. Pasirinkusios šį investavimo instrumentą, net mažėjančių palūkanų fone įmonės vis dar gali uždirbti apie 10 proc. metinę grąžą bei diversifikuoti savo investicijų portfelį tiek pagal skirtingas sritis, tokias kaip verslo paskolos, žalioji energetika ar NT plėtra, tiek pagal geografinius regionus, pradedant nuo Baltijos šalių ir baigiant Šiaurės bei Pietų Europa.

Taip įdarbinus dalį lėšų, kurios šiandien rizikuoja nuvertėti įmonių sąskaitose, galima uždirbti stabilią metinę grąžą, o tai, be jokios abejonės, sustiprintų įmonės finansinę padėtį ir padidintų jos investicinį potencialą.

Tai, kad šis pokytis yra itin svarbus Lietuvos verslui, net nelyginant su JAV verslu ar su Europos Sąjungos vidurkiu, geriausiai demonstruoja faktas, kad euro zonoje tik apie 3,6 proc. visų indėlių yra įmonių pinigai, o štai Lietuvoje šis skaičius viršija 10 procentų. Beje, tai kenkia ne tik pačioms įmonėms, kurios perteklinius rezervus laiko grynaisiais ir taip patiria didelių nuostolių, bet ir valstybei, ir net Europos Sąjungai. Juk ekonominio augimo vienas iš stabdžių yra finansinių resursų nepakankamas prieinamumas verslui. Tad kai didelė dalis verslų sėdi ant grynųjų ir leidžia jiems nuvertėti, užuot iš jų uždirbę, tai mažina visos Europos konkurencingumą ir dar kartą smogia šių įmonių pelningumo augimo potencialui, jei jų verslo sėkmė priklauso nuo Europos Sąjungos ekonomikos, verslo ir rinkos augimo.

Ar turėtume bandyti šią situaciją keisti? Teoriškai taip, tačiau iš tiesų prie pokyčių veda daugybės mažų teisingų sprendimų. Tiesiog visi savo versluose turėtume siekti, kad 2026-aisiais būtų priimta daugybė teisingų sprendimų, kuriems neradome laiko ir neskyrėme pakankamai dėmesio 2025-aisiais. Taip 2026-ieji taps sėkmingesni, pelningesni ir geresni.