Politika

Lietuvos kelias į saugią ateitį – regioninė lyderystė 2026 m. vasario 18 d. Albinas JANUŠKA, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras

Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos užsienio politika buvo formuojama siekiant vieno esminio tikslo – saugiai integruotis į Vakarų saugumo ir ekonomines struktūras. Narystė NATO ir Europos Sąjungoje tapo Lietuvos politikos kertiniais akmenimis.

2022 m. prasidėjus Rusijos karui su Ukraina, Lietuvos strateginė padėtis suvereniteto ir saugumo atžvilgiu pasikeitė iš esmės – grėsmės saugumui ne tik išliko realios, bet ir didėjo. Kremlius siekia ne tik karinio dominavimo regione, bet ir didinti įtaką hibridinėmis priemonėmis, ekonominiu spaudimu ir šantažu.

Lietuvos užsienio politika šiandien, deja, vis daugiau grindžiama tik laikysena – aiškia vertybine pozicija ir viešu kalbėjimu sąjungininkams bei oponentams. Tai svarbu, bet svarbu ir darbai – ką sukuriame ir kam darome įtaką. Lietuvai užsienio politika negali būti viena iš temų. Tai yra kontekstas ir gynybai, ir ekonomikai, ir energetikai, net vidaus politikai.

Realybėje Lietuvos resursai lieka riboti, laikas per daug brangus, spaudžia demografija, o Rusija išlieka struktūrine grėsme, nepriklausomai nuo režimo formos.

Geopolitiškai esame kontaktinė zona su Rusijos karine sistema (įskaitant Kaliningradą) ir jos satelitine erdve (Baltarusija), todėl Lietuvos užsienio politika ir saugumas priklauso ir nuo sąjungininkų politinės valios, regioninių gynybos planų, regiono infrastruktūros (keliai, geležinkeliai, uostai, energetikos jungtys) ir nuo to, ar Europa su Amerika išlaiko strateginę sanglaudą.

Kad geriau suvoktume Lietuvos interesus, juos verta suskirstyti į kelias grupes.

Egzistenciniai interesai: teritorinis vientisumas ir suverenitetas, NATO kolektyvinės gynybos patikimumas, kritinės infrastruktūros (energetika, ryšiai, transportas, finansai) apsauga, visuomenės ir institucijų atsparumas hibridinėms atakoms.

Strateginiai interesai: regiono stabilumas (Baltijos jūra, Suvalkų koridorius, Kaliningrado tranzito ir karinis spaudimas), Europos gynybinės galios augimas, JAV karinis ir politinis įsitraukimas, Ukrainos pergalė arba bent nepralaimėjimas, kuris neleistų Maskvai pradėti naujo karo ciklo po kelerių metų.

Instrumentiniai interesai: ekonomikos plėtra, investicijos, talentų pritraukimas, technologijos, eksportas, reputacija ir įtaka tarptautinėse organizacijose. Be augimo nebus nei gynybos, nei socialinio stabilumo, o be stabilumo nebus politinės valios ilgoms programoms vykdyti.

Iš čia kiltų elementari disciplina: maža valstybė negali turėti dešimties lygiaverčių prioritetų. Prioritetai turi būti aiškūs, pastovūs ir pamatuojami, kad valdžios kaita nekeistų valstybės krypties ir pakaktų pakoreguoti priemones bei taktiką.

Deja, Lietuvos, kuri nori išlikti nepriklausoma ir saugi, požiūriu, pasaulio tvarka vėl tampa nenuspėjama ir verčia abejoti tuo, kas vakar atrodė patikima ir stabilu.