Aktualijos

Lietuvos elitas rizikuoja pakartoti 2008-ųjų krizę 2026 m. vasario 18 d.

Susidaro įspūdis, jog 2025 m. visas pasaulis tarsi susimokęs kartojo, kad kito Rusijos karo taikinys bus Lietuva, ir ragino mus ruoštis, o mūsų elitas irgi tarsi susimokęs vieningai linksėjo galvomis, kad grėsmė yra labai reali, bet užsiėmė statybomis – ne tik karinių miestelių ar naujo poligono, kurie yra būtini, bet ir rūmų: kultūros ir sporto rūmų, nacionalinio ir kitų stadionų… Tuo metu, kai visas lėšas turėjome investuoti į tai, kas stiprintų gynybą ir didintų Lietuvos ekonominį potencialą, iš kurio galėtume finansuoti gynybą, didinti piliečių gerovę ir vienybę, mes tiek valstybės, tiek ir regionų mastu investavome į prabangą.

Ar tai turėtų stebinti? Tikriausiai, kad ne, nes analogiškas procesas vyko prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai Lietuva turėjo investuoti į kovą su Rusijos koncernu „Gazprom“ ir jo dujomis, kad pereitume prie vietinio biokuro, tačiau Lietuvos valdžia nusprendė, kad mums naudingesni bus Valdovų rūmai, nors jei tuo metu tuos pinigus būtume investavę į „Gazpromo“ dujų šilumos ūkyje atsisakymą, iš piliečių, įmonių ir visos valstybės sutaupytų pinigų per dešimtmetį būtume pastatę dešimtį tokių rūmų. Tai kodėl? Atsakymas labai paprastas: nes statyti apsimoka, tai greičiausias būdas, kaip biudžeto ir Europos Sąjungos pinigai per įvairių rūmų statybas pasiekia verslą, o per jį – ir korumpuotus ar šiaip savanaudžius politikus, galinčius pasekti rinkėjams pasaką apie tai, kaip jais pasirūpino. Bet juk didelė dalis tų milijardų, sukištų į mūrus, dažniausiai sukuria tik gerovės iliuziją ir valstybės arba savivaldybės mokamas darbo vietas, o jei jie būtų investuoti į ekonomikos augimui būtiną infrastruktūrą, pramonės ir verslo konkurencingumo didinimą, tai didintų darbo vietų skaičių privačiame versle. Taigi, būtų didinamos ne Lietuvos biudžeto išlaidos, o pajamos ir valstybė stiprėtų.

Žinoma, galima save raminti, kad tai – tiesiog elito tamsumas, o ne piktybiškumas. Vis dėlto daug labiau tikėtina, kad tai yra piktybiškumas, nes būtent tų objektų, kurie būtini sėkmingam, ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos ir piliečių gerovės augimui, niekas nestato. Nekilnojamojo turto (NT) būsto segmente nuolat fiksuojamas deficitas, ypač didžiuosiuose miestuose, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl būsto įperkamumas toks prastas. Dėl to labiausiai nukenčia jaunos šeimos ir jauni profesionalai, mat jiems dažniausiai ir reikia naujo būsto. Taigi tie, kuriais turėtų būti paremta stipri ir klestinti Lietuvos ateitis. Tačiau paremta nebus, nes dvi pagrindinės priežastys, lemiančios būsto įperkamumą, yra palankios ne jiems, o stambiajam kapitalui. Apie jas detaliau rašome vedamajame, o šioje tendencijoje bandome atkreipti dėmesį į, mūsų nuomone, itin šlykštų faktą, kad 2025 m. Lietuvos elitas – ne tik valdžia, bet ir verslas – su žiniasklaidos palaiminimu darė viską, kad išpūstų kuo didesnį NT burbulą: statė rūmus, kaitino būsto rinką, priėmė sprendimus, lengvinančius kreditavimą, leidžiančius išsiimti pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondų ir t. t. Tai primena ne šiaip rūmų statybą gresiant karui, o alkano elito draskymąsi iš paskutiniųjų, kaip kuo daugiau užsidirbti iš rūmų statybos ir NT burbulo, kol valstybės vėl neokupavo.