Ekonomika

Lietuvos ekonomika 2026 m. augs, kaip ir rizikos bei galimybės 2026 m. vasario 18 d. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „LUMINOR“

Kas laukia Lietuvos ekonomikos, verslo ir visuomenės 2026 metais? Į šį klausimą pasistengėme atsakyti su banko „Luminor“ ekspertų pagalba. Nuo to, kaip sėkmingai vystysis Lietuvos ekonomika šiais ir artimiausiais metais, labai priklausys ne tik mūsų šalies verslo perspektyvos ir piliečių gerovės augimas, bet ir valstybės saugumas. Pastarajam ekonomikos augimas yra būtinas, nes reikia užtikrinti tvarų gynybos finansavimą.

Tampame regiono lyderiais ir 2026 m. šią lyderystę išlaikysime

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalino savo pristatymu, kurio skaidrės demonstruoja įspūdingus laimėjimus. Lietuvos ekonomika 2025 m. tapo tokio pat dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus, o Vilniaus regionas tapo turtingiausias Baltijos šalyse ir pakilo virš Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip nei Estijoje ir Latvijoje, Lietuvoje augo visi pagrindiniai sektoriai, o ekonomikos augimą skatino ir padidėjusi imigracija.

Anot Ž. Maurico, regioninę lyderystę turėtume išlaikyti ir 2026 metais. Ekonomistas įsitikinęs, kad mūsų ekonomikos augimą skatins milžiniškas pinigų srautas, galintis pasiekti Lietuvą. Sunku įvertinti, kiek realiai šių pinigų 2026 m. pasieks verslą ir visuomenę, bet kai kalbame apie 10 mlrd. eurų sukauptą sumą antrojoje pensijų pakopoje, 3,7 mlrd. eurų siekiančią rekordinę Europos Sąjungos finansinę paramą ir rekordines investicijas į krašto apsaugą (4,8 mlrd. eurų), turime suprasti, kad šių pinigų įsiliejimas į Lietuvos ekonomiką turės reikšmingą poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP) ir infliacijos raidai. Preliminariai bankas „Luminor“ prognozuoja, kad 2026 m. ekonomika ir BVP augs sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus – 3,6 procento. Sparčiau šį dešimtmetį Lietuvos BVP augo tik 2021-aisiais, kai ekonomika spurtavo po pandemijos sukelto nuosmukio.

Didžiausios rizikos 2026 m. neturėtų sustabdyti ekonomikos augimo

Kaip vieną didžiausių rizikų, keliančių nerimą žvelgiant į 2026-uosius, Ž. Mauricas mini ekonomikos perkaitimo galimybę, sietiną su kaistančia nekilnojamojo turto (NT) rinka ir į ekonomiką įliejamais milijardais. Kaip papildomos grėsmės vis dar išlieka karo Ukrainoje eskalavimas, o tarp naujų, 2025 m. išryškėjusių, grėsmių yra JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos nenuspėjamumas, tam tikrais atvejais – ir nedraugiškumas Europai, Europos Sąjungai, taigi, nors ir netiesiogiai, bet iš dalies ir mums.

Vertinant kritiškai, šių rizikų galimybė daryti didelę įtaką Lietuvos ekonomikos augimui yra ribota. Atsižvelgiant į ekonomiką pasieksiančius pinigus, tikimybė, kad NT rinka galėtų patirti didesnį nuosmukį, yra ganėtinai menka. Karas Ukrainoje, matant šios šalies gynėjų sėkmę stabdant agresorių, neturi didelio potencialo mažinti verslo ar visuomenės lūkesčius ir neigiamai veikti ekonomiką, o jei šiais metais pavyktų susitarti dėl taikos, tai galėtų tapti papildomu teigiamu veiksniu. To poveikį kol kas įvertinti nėra lengva, nes dar nėra galutinio sutarimo dėl investicijų į Ukrainą, jos atstatymo ir modernizavimo pasibaigus karui.

Be jokios abejonės, didžiausią įtampą 2026-aisiais gali kelti ir jau kelia D. Trumpo ekonomikos ir ypač mokesčių politika, nes importo tarifų vėzdo JAV nevengia naudoti nei prieš savo geopolitinius konkurentus, nei prieš savo sąjungininkus. Tokia JAV politika gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių demokratinių pasaulio šalių vienybei, tačiau trumpuoju laikotarpiu matome, kad pasaulio ekonomikai neblogai sekasi prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos. Pavyzdžiui, mažėjant JAV rinkos prognozuojamumui ir prieinamumui, Europos Sąjunga smarkiai suaktyvino bendradarbiavimą ir siekį susitarti dėl prekybos su daugybe stambesnių ir mažesnių rinkų tiek Pietų Amerikoje, tiek Azijoje, tiek ir kitose pasaulio dalyse. Galima teigti, kad tikrai išgyvename neramų laikotarpį globaliai prekybai ir globaliai veikiantiems Lietuvos verslams, tačiau realus rezultatas priklausys ne tik nuo to, kiek neteksime dėl trūkinėjančios prekybos su JAV, bet ir nuo to, kiek naujų durų atversime mūsų verslams, prekėms, paslaugoms ir kaip sugebėsime šiomis galimybėmis pasinaudoti.

Būsto įperkamumo problema neturėtų likti be dėmesio

Būstas gali tapti dar labiau neprieinamas: NT įperkamumas Lietuvos sostinėje jau siekia Stokholmo lygį ir artėjame prie Europos megapolių, tokių kaip Londonas ar Paryžius. Pasak banko „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovės Sandros Gimžauskienės, tai turi pagrindo kelti nerimą. Anot jos, turime ne tik matyti būsto rinkos perkaitimo galimybę, bet ir suvokti, kad mažėjantis įperkamumas daro neigiamą įtaką jaunoms šeimoms ir jų planams bei į Lietuvą ir ypač sostinę sugrįžti ar persikelti gyventi ir dirbti norintiems profesionalams. Jei norime, kad ekonomika augtų ne tik 2026 m., bet ir ilguoju laikotarpiu, šią problemą turime spręsti sistemiškai.

Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, pasiekusi teigiamą tarptautinių investicijų balansą. Estijos balansas ilgą laiką buvo santykinai geresnis, tačiau pastarąjį penkmetį sparčiai išauginusi savo finansinio turto vertę Lietuva ją aplenkė ir pirmoji iš Baltijos šalių įžengė į teigiamą teritoriją.

Pasak S. Gimžauskienės, 2026-aisiais būsto rinką gyvins ne tik įliejami pinigai, bet ir priimti sprendimai, tokie kaip pradinio įnašo sumažinimas nuo 15 iki 10 procentų. Apie šį sprendimą buvo kalbama jau kurį laiką, todėl rinkai jis nėra netikėtas. Panaši tvarka, sumažinus privalomo pradinio įnašo dydį iki 10 proc., bus taikoma ir Švedijoje – šios šalies būsto rinka turi didelę įtaką ir Baltijos šalims. Pasak S. Gimžauskienės, nustebino tik laikas, kada šis sprendimas buvo priimtas, nes šiuo metu rinka išgyvena labai ryškų atsigavimą ir atrodo, kad ši tendencija tęsis ir kitais metais, todėl didžiausias nuogąstavimas, kad būtent šiuo laikotarpiu sumažinti reikalavimai būsto rinką gali dar labiau įkaitinti.

Kita vertus, kaip sako pašnekovė, situacija nėra išskirtinė – beveik nė vienoje Europos sostinėje įsigyti būstą iš vidutinio atlyginimo nėra lengva, tačiau vien mažesnis pradinis įnašas problemos neišspręs. Jis gali suteikti trumpalaikį palengvinimą, nes būsto prieinamumą iš esmės nulemia ne tik finansavimo taisyklės, bet ir kur kas platesni sisteminiai sprendimai, didinantys būsto pasiūlą, skatinantys statybos tempą ir mažinantys rinkos disbalansą.

„Jeigu norime, kad būsto rinka būtų tvari, turime žiūrėti ne tik į paklausą, bet ir į pasiūlos galimybes. Kitaip rizikuojame, kad kainų šuoliai taps dar didesni, o įpirkti būstą bus dar sunkiau, ypač jaunoms šeimoms ir į didmiesčius persikėlusiems gyventojams“, – apibendrina banko „Luminor“ ekspertė.

Ilgalaikio ekonomikos augimo viltis –Lietuvos verslų aktyvumas

 Verslui, siekiančiam ne tik trumpalaikio, bet ir ilgalaikio augimo, svarbu pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Vytis Žegužauskas, „Luminor“ verslo bankininkystės vadovas Lietuvoje, yra įsitikinęs, kad vienas svarbiausių veiksnių siekiant šio tikslo gali būti Lietuvos verslo ir jo kūrėjų aktyvumas bei greita reakcija į vykstančius procesus. Jis įsitikinęs, kad Lietuvos įmonės, pasiekusios brandesnį raidos etapą, vis aktyviau ieško galimybių plėstis užsienyje. Tai darydamos jos ne tik didina eksporto mastą, bet ir įsigyja vietos įmonių. Kitaip tariant, Lietuva ne tik tampa užsienio kapitalo pritraukti siekiančia šalimi, bet ir pati vis aktyviau investuoja į užsienio valstybes, daugiausia – į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją.

Pastaraisiais metais lietuvių turtą užsienyje didino tiek spartesnės Lietuvos įmonių investicijos užsienio šalyse, tiek auganti užsienio šalyse investuoto finansinio turto vertė. Lietuvos įmonių investicijos į užsienio šalyse esančių įmonių akcinį kapitalą vos per trejus metus (2021–2024) išaugo nuo 9 iki 14 proc. BVP. Tai rodo, kad Lietuvos verslininkai yra veržlūs, iniciatyvūs, inovatyvūs ir alkani plėtros gerąja prasme.

Lietuvos įmonių investicijos į užsienį yra tvari ilgalaikė tendencija. Paaštrėjusi geopolitinė situacija jai tik davė papildomą impulsą. Augančios Lietuvos įmonių investicijos užsienyje iliustruoja, kad mūsų šalies ekonomika įžengė į aukštesnę ekonominę lygą. Dabar Lietuva ne tik konkuruoja dėl užsienio investicijų, bet ir pamažu pati tampa reikšminga investuotoja užsienio valstybėse, dėl kurios investicijų konkuruoja kitos šalys.

Preliminariai bankas „Luminor“ prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika ir BVP augs sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus – 3,6 procento. Sparčiau šį dešimtmetį Lietuvos BVP augo tik 2021-aisiais, kai ekonomika spurtavo po pandemijos sukelto nuosmukio.

Be to, reikšmingai plečiasi ir Lietuvos investicijų geografija. Anksčiau įmonės apsiribodavo investicijomis šalyse kaimynėse, o šiuo metu vis daugiau investuojama Vakarų Europos šalyse, taip pat JAV, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Pasak V. Žegužausko, Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, pasiekusi teigiamą tarptautinių investicijų balansą. Estijos balansas ilgą laiką buvo santykinai geresnis, tačiau pastarąjį penkmetį sparčiai išauginusi savo finansinio turto vertę Lietuva ją aplenkė ir pirmoji iš Baltijos šalių įžengė į teigiamą teritoriją.

Brandžios nuotaikos kalbantis su verslu jaučiamos ir infliacijos kontekste. Lietuvos verslas kainų spaudimą jau vertina ne kaip kritinę grėsmę, o kaip valdomą riziką, ir iš anksto numato priemones, kuriomis švelnins jos veiksnius. Vertinant bendrai, infliacija, geopolitinė įtampa ir kainų spaudimas kuria sudėtingą, bet jau pažįstamą aplinką, ir joje Lietuvos verslas mokosi neišsigąsti. Tad 2026 m. įmonės jau geba prisitaikyti – ne tik reaguoja į rizikas, bet ir aktyviai ieško būdų išlaikyti stabilumą bei ilgalaikį konkurencingumą.

Vis dėlto tokia plėtra susijusi ne tik su galimybėmis, bet ir su tam tikromis rizikomis, todėl svarbu jas gerai pamatuoti. Kitaip tariant, augančiam verslui svarbu nesusikurti per didelio finansinio ir veiklos krūvio. Be to, V. Žegužausko nuomone, vykstant milžiniškiems globaliems pokyčiams prekybos srityje, labai svarbus ir valstybės institucijų, ypač diplomatinių struktūrų, vaidmuo, rūpinantis Lietuvos verslo plėtros galimybėmis ir saugumu. Artimiausius porą metų tiek verslo, tiek politikų ir diplomatų aktyvumas bus itin svarbus siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonomikos ir verslo potencialo augimo.

Turime potencialo būti lyderiais ne tik 2026-aisiais

Apibendrinant banko „Luminor“ atstovų įžvalgas, galima teigti, kad 2026-ieji Lietuvai turėtų būti ekonomikos ir verslo plėtros metai, tačiau rizikos, susijusios su kaistančia NT rinka ir neapibrėžtumais pasaulinėje rinkoje, išliks. Žvelgiant į tolesnę ateitį, lemiamu veiksniu taps tai, kaip šiais metais sugebėsime ne tik pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis, bet ir vykdyti tokią ekonomikos politiką, kuri didintų ilgalaikio ekonomikos augimo galimybes ir mažintų tokių rizikų kaip NT burbulo formavimasis galią.

Baigiant belieka konstatuoti, kad iš esmės tai, ar mums pavyks siekti ilgalaikio ekonomikos augimo ir išvengti rizikos, kad panaudojus į ekonomiką įliejamus milijardus šalies ekonomikos augimas išsisems, priklauso ne tik nuo verslo aktyvumo. Didelė atsakomybė už sėkmę teks politikos lyderiams ir diplomatinėms struktūroms. Būtent jos šiame rizikų ir galimybių laikotarpyje turėtų tapti tvirtu ramsčiu Lietuvos verslui ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų tvarų ir ilgalaikį augimą.